Written by jozef martini   
Sunday, 13 March 2016



“Vetvrasja e njė Kombi”, libėr i shkruar nga Kol Bib Mirakaj

si edhe pėrshtypjet qė mė ngjalli ai lexim.


 

Mėrgim Korēa

 

Nuk kam se si kėto radhė mos t’i nis me pohimin madhor tė autorit tė librit i cili, nė faqen e VIII-tė tė parathėnjes q’i bėn ai vetė librit, thotė shprehimisht e me gėrma kubitale:“... KISHA FILLUE PUNĖN ARSIMTAR ME 1917 E FRYTET E KĖNAQĖSHME I KISHE PARASYSHĖ DITA E DITĖS, FRYTE QĖ U RRITĖSHIN VIT PĖR VIT. KISHE PROVĖN E PĖRDITĖSHME SE ISHE TUE SHARTUE SHPIRTIN TIM NĖ ZEMRAT E TYNE, SIĒ E KISHTE SHARTUE AT GJERGJ FISHTA, AT AMBROZ MARLASKAJ, MATI LOGORECI, NDUE PALUCA, GASPĖR MIKELI E TĖ TJERĖ VETERANĖ T’ARSIMIT SHQIPTAR.  

Porsa fillojshin tė njohin historinė e Atdheut, entuziazmi i flakėt, pėrzķ me ankth, pushtonte zemrat e njoma tė tyne e etja i shkrumonte me dijtė pėrherė e ma shumė. Tė vegjėl me moshė, tė rritun nė shpirtė, ishin gati me dhanė jetėn pėr Atdhé, pėr bashkimin e tė gjithė Shqiptarėve nėn hijen e flamurit tė Skenderbeut, e ma vonė, besa, disa nder ata ranė nė Ltérin e Atdheut, pėr zgjanimin e Shqipnisė e pėr mbrojtjen e saj nga komunizmi.”

 


(Kol Bib Mirakaj, 1899-1968)

. . . . .

 

Kaq, vetėm sa pėr njė hap tė parė duke ia hyrė detyrės q’i kam vėnė vetes ta ndjek edhe ta analizoj me sy kritik vėllimin e autorit Kol Bib Mirakaj. Por ksisoji, nuk qėndroj dot pa ia bėrė tė qart’edhe lexuesit se si autori nė fjalė atė qė ai e quan shumė bukur shartim tė shpirtit mėsuesit nė zemrat e nxėnėsve,  nuk kishte si mos tė mė ngjallte nė nėnvetėdijen time njė shumllojshmėrķ ndjenjash si edhe tė mė prekte thellė !  Pyes veten : A i kanė mė, ndėrsjelltas tė tilla ndjenja, si mėsuesit edhe nxėnėsit e sotėm nė Shqipėri ?  Apo internacionalizmi proletar, i diktuar dhunshėm pėrgjatė thuajse gjysėm shekulli nga diktatura komuniste, ua vuri shqelmin kėtyre ndjenjave duke ngjallur atė EGOIZMIN E SKAJSHĖM qė mendimtari i madh Baba Rexhebi e quante : “ E keqja madhore e cila i ka gllabėruar njerėzit dhe nuk i lejon ata ta shikojnė mė ... ZOTIN E MADH! “  

DY FJALĖ RRETH VĖLLIMIT NĖ PĖRGJITHĖSĶ :   Qė nė krye dua ta them se me autorin e librit nuk mė lidh asgjė e posaēme pararendėse, qoftė e trashėguar pa lé personale. Kjo e pėrgjithėshmja. Nga ana tjetėr, dua qė lexuesi ta dijė se nuk kam patur asnjėherė rast tjetėr si pėrgjatė leximit tė faqeve tė kėtij vėllimi titulluar “Vetvrasja e njė Kombi”, qė tė kem qenė i detyruar dhe, thuajse secilėn fjalķ tė shkruar nė tė gjitha faqet e librit, ta nėnvizoj me ngjyra pėr vetė sqarimet qė ato japin si edhe pozicionimin skajshėm asnjanės qė ato paraqesin sa i takon autorit tė tyre !  Do tė shtoja kėtu edhe njė kėndvėshtrim tjetėr timin sipas tė cilit, duke e lexuar kėtė vėllim gjatė vitit 2015, shtatėdhjet’e njė vite mbas pėrfundimit tė konfliktit tė II-tė botėror si edhe gjashtėdhjet’e katėr vite mbasi u shkrua nga vetė autori, vetė paraqitja e fakteve tė kohės, shkoqitja e tyre sipas kėndvėshtrimit tė vetė autorit tė vėllimit dhe ē’ėsht’edhe mė e rėndėsishmja, paanėsķja e skajėshme se si i trajton Z.Kol Bib Mirakaj rrethanat si edhe qėndrimin ndaj tyre, “... pėr t’i lanė historishkruesit tė sė nesėrmes nji dokument qė t’a kenė tė gjithė Shqiptarėt pėr studim”, tamam qė mė befasojnė !  Dhe me tė vėrtetė qė ky pohim i tij, me shikimin mbrapavėshtrues tonin, pėr aq sa i njohim zhvillimet e ngjarjeve nė pėrgjithėsķ e deri nė njė farė mase edhe mė gjerė,  sa u takon saktėsķsė referencave, kėndvėshtrimeve, thellėsķsė sė vlerėsimeve e doemos edhe rėndėsķsė qė Z.Kol Bib Mirakaj u jep ngjarjeve vetė e gjithashtu edhe qėndrimeve pėr t’u mbajtur, tė gjitha sė bashku pėrbėjnė njė mėsimdhėnje shėmbullore !  Pikėrisht kjo larmķ paraqitje faktesh si edhe gjykimesh qė jepen nga autori i vėllimit, na e bėn tejet tė vėshtirė analizėn e kėsaj vepre karakteri historik !  Neve nė kėtė mes na bķje barra, jo e papėrfillėshme pėr nga pesha qė duhet mbajtur, tė dijmė t’ia paraqisim lexuesit tė ndershėm, asnjanės si edhe gjykues tė drejtė, aq pohime tė Z.Kol Bib Mirakajt sa jo vetėm qė mos ta mbingarkojmė lexuesin me thėnje tė autorit vėllimit por ... t’ia forcojmė e aspak tė mos ia zbehim shtysėn qė ai vetė ta lexojė kėtė vėllim e pėrfundimet pastaj t’i nxjerrė nė vetė tė parė !  Nga ana tjetėr nuk mundem t’i shmangem pohimit si edhe ftesės qė u drejtoj historianėve bashkėkohės ta studjojnė kėtė vepėr shkencore karakteri historik ku autori, gėrshetimin e ndėrsjellė tė fakteve historike dhe vetėm fakteve, lidhur kėta me gjykimin e tyre, ka patur nė qėndėr tė vėmėndjes, gjithėnjė kryekreje, INTERESAT KOMBĖTARE dhe jo kurrė ato tė grupit pa lé ato  vetėsore!

Pika kulmore tĖ cilave u hidhet dritĖ nga autori:  Z.Kol Bib Mirakaj qė nė faqen me # 2 tė vėllimit tė tij thekson se si “ ... Synimi i bolshevizmit ėshtė ZHDUKJA E PERSONALITETIT TĖ NJERIUT!“  E bilé qė ky pohim tė mos mbetet i pėrgjithshėm edhe pra i  VAGĖT, ai pėrcakton sakt’edhe dy faktorėt e pėrdorur nga ai sistem pėr ta transformuar njeriun nė njė maqinė tė pavullnetėshme:

1-           Faktorin ekonomik

2-           Faktorin moral

Dhe né, pėr ta bėrė tė prekėshme kėtė idé qė shtron autori i vėllimit, po sjellim njė nga citatet e famėshme tė Leninit qė thotė : “E gjithė shoqėrķa do tė kthehet nė njė zyrė si edhe njė fabrikė tė vetme, me punė tė njajtė, si edhe pagė tė njajtė.” 

Nuk mundemi ta anashkalojmė kėtė gur themeli qė shtron Z.Kol Bib Mirakaj pa e mbėshtetur me thėnjen e Tij madhore se si : “ ... Kolkozet, (kupto kooperativat bujqėsore - M.K.), fermat e fabrikat e ēfardotjetėr kompleks prodhimi qė demagogjia komuniste me propagandė tė paturpėshme, kėrkon ti japin iluzionin masave tė puntorėve, se gjoja janė pronė e tyre, pėr dobinė e pėrbashkėt tė puntorit e tė punėdhanėsit, (shtetit) ... asht gėnjeshtėr e pathemel ... Gėnjeshtėr e paturp, me qė puntori asht i detyruem me punue pėrtej ēdo kufini tė ligjeve fizike me pagesė urije, pa tė drejtė me kontrollue punėdhanėsin ...”. E nėnvizuam kėtė pohim tė autorit, sepse deshėm qė lexuesi ta shikojė se me ē’realizėm ai vetė, PA I PASĖ PĖRJETUAR SITUATAT ASPAK NĖ  VETĖ TĖ PARĖ,  KA NJOHUR ME THEMEL LIDHUR ME SA E SI AI KA PĖRSHKRUAR!    

Sa i takon gjėndjes europiane pas pėrfundimit tė konfliKtit tė II-tė Botėror, Z.Kol Bib Mirakaj shprehet sikur bėn njė parashikim karakteri jo vetėm largpamės por edhe thuajse VEGIMOR tek pohon : “... Sa ēmendķ ka kenė m’e lanė Shqipninė nėn sundimin e Rusisė, e me sigurķ do tė jenė kujtue tashma Anglia dhe Amerika, nė se u ka dalė kllapķa dhe euforķa rusveltjane – ēėrēiljane ... se qėllimi i vėrtetė i drejtuesve tė Kremlinit ishte dhe mbetet : IMPERIALIZMI PANSLLAV, i trashiguem nga Carėt, me ndryshim se Carėt synojshin me muejtė m’e shtrije Perandorinė deri pėrtej Dardaneleve e deri nė grykė t’Otrantos kurse Carėt e kuq synojnė tė dominojnė drejtazi apo tėrthorazi gjithė lamshin e Botės ... Ultimatum duhet me u dhanė tiranėve tė Kremlinit para se tė jetė tepėr vonė qė tė vihen nė hullķ t’arsyes ... e vetėm tue pasė Bota e Lirė nė krye Sh.B.A.- tė ... mund tė shpėtohet njerėzimi nga shkatrrimi i nji Lufte tė Tretė Botnore ... Ky asht realiteti tragjik qi rrjedhė nga hapja e dyerve t’Europės dhe t’Azisė ... imperializmit pansllav “.  Mendoj se nuk ka asnjė arėsye tė shtoj unė komente ndaj kėtyre thėnjeve tė Z.Kol Bib Mirakaj, por i cili ka pohuar edhe lėnė me shkrim jo pak, por po e pėrsėris 64 vite tė shkuara, dhe ka ndėrtuar njė shteg pėrgjatė tė cilit jo vetėm qė u shtjelluan ngjarjet gjatė kėtyre dhjetvjeēarėve por ... edhe sot si sot nuk ke se ē’i luan njė presje pohimeve tė Tij! 

Me kėtė rast nuk mundem tė hesht e tė mos e shtrij vėzhgimin disi mė gjerė dhe, mbėshtetur nė pohimet e Z.Kol Bib Mirakaj si edhe nė zhvillimet e ngjarjeve nė vazhdim, mos ta vé nė dukje se sa kobzķ ishte qėndrimi i Aleatėve Perėndimorė tė cilėt pėr interesat e tyre tė ēastit luajtėn me fatet e miliona njerėzve kombesh tė ndryshėm qė dashur padashur u inkuadruan nė shtetet qė formuan t’ashtuquajturin Kampin Socialist t’Europės Lindore !  Konkretisht nė vėndin tonė njė pjes’e mirė atdhetarėsh tė mirėfilltė u pėrfshinė edhe ata fillimisht nė radhėt e asaj qė u emėrtua Lufta Nacional Ēlirimtare !  Kurse atdhetarėt e tjerė, tė cilėve shikimi u pėrfshinte njė lak mė tė gjerė kohor, gjeografik e gjithashtu edhe njohurishė karakteri tė mirėfilltė historik e qė kryesisht ishin intelektualė si edhe atdhetįrė tė mirėfilltė qė pėr interesa kombėtare i kishin rrezikuar nė mėnyrė tė pėrsėritur edhe jetėt e tyre, nuk u bashkuan me L.N.Ēl., por ama formuan atė kategori e cila me anėn e atentateve nga ana e t’ashtuquajturve Njėsite Guerrile, ranė qė nė fillim nėn plumbat e atyre qė pikėrisht u pėrdorėn nga drejtuesit pansllavė si masha kriminale gjaksore kundra elitės sė kombit tonė !  Nė vazhdim, pjesa tjetėr e mbetur gjallė e kėsaj kategorķe atdhetarėsh, u kositėn nga skuadrat e pushkatimeve qė vepronin, e ndjej tė nevojėshme ta theksoj edhe njė herė, nėn urdhėrat e tė lidhurve kėmb’e kokė pėr interesa thjeshtė personale, me drejtuesit sllavė tė asaj qė qé emėrtuar Partia Komuniste Shqiptare! 

Me kėtė rast mė duket sikur e dėgjoj nga pėrtej gropės ku iu kalbėn eshtrat Patėr Giovanni Faustit, meshtarit tė pushkatuar me 4 Mars tė vitit 1947, (si m’i ka pasė rrėfyer Ernest Dema i burgosur qė 16-vjeēar dhe i dėnuar nga i njejti trup gjykues si edhe nė tė njajtin grup me Patėr Faustin), i  cili  nė  fjalėn  e  Tij tė fundit qé shprehur : “... Fillimisht mjér intelektualėt si edhe klerikėt  !  Nė vazhdim mjér tė kįmunit !  Mbas tyne mjér klasa katundare se ē’kanė me hjekė !  Nė vijķm, shtegu juej ka me ju ēue drejt asaj qi pėr klasėn puntore t’cillėn keni m’e krijue, tė thuhet mjér ajo! Pėrgjatė ksķ shtegu mandej mjér e gjithė kategorķja drejtuese e cilla e mbėshteti krijimin si edhe forcimin e shtetit tė diktaturės proletare e mandej si e verbėt ecte mbas gjurmėve tė diktatorit!  E s’fundit mjér i gjithė populli! “

Me pak fjalė, autori i veprės qė po trajtojmė, sikur t’i kishte pasė dėgjuar fjalėt profetike tė Patėr Faustit shprehur nė fjalėn e Tij tė fundit para trupit gjykues, e lidhur kjo me aq pėrvojė sa mund tė kishte parė qartė se si kur Gjermania hitleriane - naziste tė mos kishte mė se si tė pėrbėnte njė rrezik pėr anglo – amerikanėt, e kur diktatori i kuq Stalini i kishte shfaqur hapur synimet e tij qė ishin bėrė tė qartė, Z.Kol Bib Mirakaj ua heq vrejtjen aleatėve perėndimorė qė nuk e lejuan Gjermaninė hitleriane tė merrej vetėm pėr vetėm me Rusinė Bolshevike e t’i a dėrmonin brinjėt ndėrsjelltas njera tjetrės !  E pikėrisht ndėr ato rrethana kur tashmė ishte lėshuar kushtrimi lidhur me gjėndjen e pėrgjithėshme se MBAROI SHQIPĖRIA, Kol Bib Mirakaj bėn pohimin madhor “ ENVER HOXHĖN ME SHOKĖ I SOLLI NĖ FUQĶ SLLAVIZMI ME AMERIKANĖT DHE JO AFTĖSĶJA E TYRE ! T’I A SHTRIJMĖ DORĖN VLLAZNISHT KUJTDO QĖ FATI OSE GJYKIMI I SHĖNDOSHĖ E KA SHTYE TĖ PĖRQAFOJĖ KAUZĖN ANTIBOLSHEVIKE ... ”!

Nė vazhdim  Z.Kol Bib Mirakaj na jep edhe njė mėsim tjetėr madhor tek pohon se “ ... Raportet nė mes popujve rregullohen nė bazė interesash e forcash dhe jo simpatķshė, demagogjishė e iluzionesh ... e pra nėse nuk do tė jemi nė gjėndje ti paraqitemi Botės sė  Lirė si trup kombėtar qė mund t’apim kontributin qė na pėrket nė kauzėn e madhe tė mbrojtjes kundra bolshevizmit pansllav, ne do tė vazhdojmė tė ngelim siē jemi sot, grupthe grindavecėsh, element shkatrrimtar e jo ndėrtues, askush nuk ka pėr t’na vue veshin ... Né nė vend qė tė pėrpiqemi pėr shpėtimin e Atdheut, pėrpiqemi ti nxjerrim sytė shoqi-shoqit!”

Pikėrisht kjo hedhje vėshtrimi mbrapavėshtrues ndaj si i shpjegon autori i librit nė fjalė situatat qoftė gjatė zhvillimit tė ngjarjeve tė L.II-tė Botėrore si edhe nė vazhdim, na detyrojnė tė pranojmė se si Nacionalizma Shqiptare nė pėrgjithėsķ rį nė kurthin e ngritur nga komunistėt jugosllavė qė ishin organizatorėt e asaj q’u emėrtua L.N.Ēl. !  Kjo e fundit, e kurdisur prej tyre me qėllimin e caktuar qė tė luftohej pikėrisht ajo kategorķ e mirėfilltė e cila e krijoi dhe vazhdoi ta mbėshteste forcimin e Shtetit Shqiptar, duke dashur tė dėrguarit e Jugosllavisė t’i pengonin si edhe paralizonin brezat e intelektualėve si edhe dashuruesve tė Atdheut Shqiptar nė lidhjet e tyre me brezat pasues e nė vazhdim edhe ta asgjėsonin atė vijueshmėrķ!

Lidhur me kėtė pozicionim sa pėr njė shėmbull tė prekshėm ku historianėt bashkėkohorė, ish dishepujt e atyre pseudohistorianėve pjella tė diktaturės komuniste, q’e shtrembėruan si deshėn historķnė si edhe tė vėrtetat e saja dhe nė njė kohė qė edhe sot njeri syresh, e pikėrisht ai i cili mundohet objektivisht tė duket sa mė i paanshėm, profesor Pėllumb Xhufi shprehet e thotė : “ ...    Mustafa Kruja u bė kryeministėr i njė prej qeverive kuislinge mė tė urryera tė historisė Shqipėrisė ...”, pėr hir tė sė vėrtetės nuk rrijmė dot pa ia kundėrvėnė dy anė tė sė njajtės medalje, atė tė personalitetit tė shquar atdhetįr dhe nėnshkrues tė Dokumentit Pavarėsķsė e gjithashtu tė kryesuesit tė qeverisė, por edhe gjuhėtarit mė se tė shquar Mustafa Krujės, e cila qeveri jo pak por pikėrisht 30 (tridhjetė) vite para Kongresit tė Drejtshkrimit, e zyrtarizoi si qeverķ vendimin e marrė nga Instituti i Studimeve Shqiptare q’e caktoi tė folmen e qytetit tė Elbasanit si Gjuhė Zyrtare tė Njėsuar Shqipe, ( Vendimi Nr.61 dt.21 shkurt 1942), gjė tė cilėn asnjeri nga tekstet e historisė e as edhe asnjeri historian i ish diktaturės komuniste kurrė nuk e kanė pohuar!

Gjithashtu lexuesi i vemendshėm po iu referua Ditarit Politik tė ish ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Italisė Fashiste tė asaj kohe si edhe dhėndėrrit tė Mussolinit, Contit Galeazzo Ciano, do tė gjejė se ai, nė Ditarin Politik tė tij, (botim i Rizzol-it i vitit 1990 nė faqen 556), lidhur me emėrimin  nė Shqipėri tė Mustafa Krujės si Kryeministėr ka shkruar : “ ... ky njė lėshim i mėtejshėm ndaj ekstremistėve tė nacionalizmės shqiptare! 

Ndalemi pikėrisht kėtu tashti dhe sjellim njėrin nga pohimet madhore me tė cilėt shprehet autori i vėllimit kuptimplotė ” Vetvrasja e njė Kombi “, Z. Kol Bib Mirakaj, tek thotė se ē’ka shkruar “ ... asht e vėrteta e ēveshun lakuriq e ngjarjeve.”  Ja pra si e cilėson qėndrimin si edhe veprimet e Mustafa Krujės autori i vėllimit tė sipėrpėrmendur nė faqen 68 ku ai ndėr tė tjera pohon edhe thotė: 

“ Pėrsa kam pasė rasė ti njoh burrat e Shqipnisė, (nė rasa e kohė tė mjaftueshme pėr tė mujtė me dhanė nji gjykim), mund tė them se, nė se ndokush ndėr ta e meriton cilėsinė qė tė quhet Burrė shteti e patriot, kėto cilėsķ i ka Mustafa Kruja, me tė vėrtetė; nder’e vlerė kombtare, kur atyne cilėsive u shtohet edhe kultura e gjanė e Tij. Prandej asht dam i madh qė nji vlerė e tillė tė struket anash ... Megjithse, edhe unė jam i akuzuem nga “ata” qė patriotizmin e kanė nė maje tė gjuhės, dhe “theorinat” i bajnė nė tavolinat e kafeve, e ndjej pėr detyrė tė baj edhe nji tjetėr dėshmi ndaj kėtij Burri:

Prej Majit 1942, e deri nė dorėheqjen e kabinetit, kam kenė edhe unė Ministėr – Sekretar i P.F.SH., nė qeverin e Tij, dhe kam pasė rasė ti ndjek e njoh imtėsisht ndjenjat e Tija, pėrpjekjet e zotsinė e shqueme, dhe dishmoj para Zotit e Kombit, se : Gjithė veprėn e Tij, Ai e ka zhvillue me ndjenjėn ma tė kullueme pėr tė mirėn e Atdheut, pėr aq sa e kanė lejue rrethanat e kohės. Ndershmėninė e Tij ia dėshmon gjendja e Tij nė kėte mėrgim : Ai kje pa bukė nė bark e pa strehė ku me shtij kryet mbrendė, po tė mos kishin kenė thonjtė e sė motrės e bujaria e Mbretit Zog.

Asht Ky, e jo “ai”, qė disa tė pandėrgjegjshėm donė ta paraqesin, kush asht Mustafa Kruja. E pėr tashti, po e la me kaq kėtė atdhetar e Burrė tė shquem dhe shumė tė vuejtun, pėr tė shpjegue prap tjera gja nė rradhėn e veprimeve tona.“  E doemos nuk kam se si mos ta vé nė dukje faktin se si me cilėsorin disa tė pandėrgjegjshėm, autori i vėllimit qė diskutojmė, ka cilėsuar shtrembėruesit e historisė sė vėndit tonė tė cilėt, qė nga 7 prilli i zķ e nė vazhdimin e saj tė kobshėm mbas asaj q’e quajnė “dita e ēlirimit”, nuk kanė shkruar histori tė mbėshtetur nė fakte por vetėm histori t’indoktrinuar!

Gjatė kėsaj vazhde, pa ndėrhyrė unė fare me mendimet si edhe me pikėpamjet e mia, ia rekomandoj lexuesit t’i ndjekė me vėmėndje tė pėrqėndruar shkėmbimet e mendimeve pėrballė njeritjetrit tė autorit vėllimit, Z.Kol Bib Mirakaj drejtuar  Mussolinit nė takimin me tė mė 23 Prill tė vitit 1943 si edhe anasjelltas replikat e Duēes.  Mbasi t’i keni lexuar unė vetėm njė pyetje shtroj : A ka se si tė quhen pikėpamje si edhe logjikė e njė kolaboracionisti egoist e tradhėtar problemet qė shtron Z.Kol Bib Mirakaj, apo pohime tė njė atdhetari tė palėkundshėm ndaj interesave tė Atdheut tė Tij dhe vetėm Atdheut tek i drejtohet dhe i thotė : “ Duēe ! Po ta veni Popullin Shqiptar nė gjendje m’e mbrojtė egzistencėn e tij, do t’i jepni edhe provėn konkrete se vėrtetė e doni me zemėr ashtu siē e keni deklarue. Kėsisoji do t’i zhdukni ēdo dyshim qė ka sot ndaj Italisė ... ! “ Dhe mė poshtė pastaj vazhdon edhe se si i ka propozuar “ Pushimin e funksjonit tė Partisė Fashiste Shqiptare dhe zėvėndėsimin e saj me Lėvizjen e Bijve tė Shqipes ... sepse Ju vetė e dini se njė Lėvizje Kombėtare pėr tė kenė i sigurtė suksesi i saj, duhet tė ketė zanė fill nga ndjesitė e tradicjoni i Popullit ..."

Nė vazhdim ndonjė nga pohimet e Duēes nė pėrgjigje zotit K.B.Mirakaj, (pohime tė cilėt gjėnden nė arkiva tek dosja  - Protokolle Takimesh -  : “ Jam thellėsisht i prekun nga sinqeriteti me tė cilin mė foli kaq kjartė e me zemėr haptė kamerata Mirakaj. Mė keni folė burrnisht edhe tjeraherė si Ju shkėlqesė, ashtu dhe tė tjerė pėrgjegjėsa e patriotė Shqiptarė ... Ju jap autorizimin ta shkėmbeni Partinė Fashiste Shqiptare nė “Lėvizjen e Bijve tė Shqipes” e t’i jepni ato karakteristika e atė frymė qė ma mirė e ma me dobi u pėrshtaten ndjenjave, nevojave  e  dishirave tė popullit tuej ... Ēdo therorķ duhet tė bajė nji popull pėr tė dalė me nder! “

Pėrgjatė kėtij shtegu po sjellim tashti njė dokument nga Arkivi i Londrės rreth takimit qė kanė patur dy kolaboracionistėt me damkė, (sipas historianėve tė partisė komuniste), Gjon Markagjoni si edhe Kol Bib Mirakaj me Majorin P.A.B.Neel me 3 Prill 1943. Dokumentin ia sjell jo aq lexuesit tė paanshėm i cili nuk ka pse ta marrė mundimin e tė hulumtojė aq thellė; kurse e sjell pikėrisht pėr vazhduesit e veprės sė historianėve tė indoktrinuar tė cilėve jo vetėm qė ua rekomandoj ta gjejn’e ta lexojnė dhe, pa patur ata asnjė detyrim tė mė besojnė mua, t’i gjurmojnė vetė zhvillimet e veprimeve tė atyre atdhetarėve tė shquar qė ata vazhdojn’edhe sot e i quajnė kolaboracionist’edhe tradhėtarė tė Atdheut vetėm se tė ndikuar nga ideologjķa e tyre e mbrapshtė komuniste. Nga ana tjetėr e sjellim kėtė dokument qė tė krahasohet me sa e si i hedh dritė takimit me Majorin Neel autori i librit, zoti Kol Bib Mirakaj, krahasuar ato me dokumentin zyrtar anglez: 

ARCHIVES – N. 1328  HS5/132

S.O.E. ALBANIA – B.L.O. Report “J”

Volume (Formerly 41/490/19)  116

SUBJECT

ALBANIA B.L.O. Report “J”

W/Cdr. P.A.B. Neel

Capt. J.C. Hiberdine

         F.H. Brandt

Ja edhe pėrkthimi i pėrmbledhjes sintetike lexuesit tė nderuar, (siē e kanė artikuluar nė dokumentin arkivor vetė anglezėt takimin) :

Kam pasė qenė vėnė nė dijenķ nga K. sapo arrita nė Verķ se atje gjėndeshin dy bashkėpunėtorė tė njohur, Gjon MARKAGJONI si edhe Kol Bib MIRAKAJ, dhe pėrgjatė gjithė dimrit kishte raporte tė vazhdueshme se tė dy personat pranonin armė si edhe tė holla nga GJERMANĖT qė tė luftoheshin vetė partizanėt.  Takimi u zhvillua nė shtėpin’e Kol Bibės nė IBALLE (B.53) duke qen’i pranishėm edhe Hilmi LEKA. Ata vetė pohuan se, qė nga kapitullimi i Italisė qė tė dy ata kanė patur raste tė pranonin poste zyrtare me GJERMANĖT por ata i refuzuan sepse  nuk ishin mbėshtetės tė pushtimit GJERMAN. Qė tė dy ishin pro-ITALIANĖ ... sepse vetė pozicioni gjeografik i saj, ėsht’e ditur se ia jep mundėsitė si shtet t’ia japė SHQIPĖRISĖ dorėn udhėzuese ndaj sė cilės ajo ėsht’edhe aq nevojtare.

Ata qė tė dy pohuan se e admironin lart ANGLINĖ, jo nė atė livel AMERIKĖN, por duke mos ngjarė kjo aspak me RUSINĖ.

Kol Biba pohoi se po tė mos ia garantonin ALEATĖT  SHQIPĖRISĖ mbas lufte kufijtė si edhe fati i KOSOVĖS tė mos vendosej nga njė plebishit i drejtė, i cili t’i siguronte popullit njė ideal pėr tė cilin tė luftonin, kishte me qen’e pamundur pėr cilindo tė organizonte nė shkallė tė gjerė njė kryengritje kundra GJERMANĖVE.-“

Nuk kam se si mos tė shtoj pėrgjatė kėtij shtegu, se si lexuesi do tė gjejė pėrgjatė leximit tė librit shkruar nga Z. Kol Bib Mirakaj, edhe dokumenta autentike se si e trajtonte “ĒĖSHTJEN SHQIPTARE”  Komandanti i Shtatmadhorķsė sė nacionalistėve sllavė Drag.M.Mihajloviqi ku mes gjashtė dokumentash shihet fryma skajshėm sllave dhe kundrashqiptare e tyre, nė njė kohė qė pala besnike e Kremlinit, ėsht’e tepėrt ta diskutojmė se tashmė ėsht’e ditur, e donte inkuadrimin e plotė tė Shqipėrisė nė Federatėn Jugosllave gjė qė e mbėshteti fort edhe Enver Hoxha nė atė famėkeqe mbledhje tė Byrosė Politike tė Partisė me pohimin e tij mė 15 Dhjetor tė vitit1947, nė pranķn’e tė dėrguarit tė Mareshallit Tito, Sava Zllatiē-it, ku Enver Hoxha deklaron, (proēes-verbali i asaj mbledhje ruhet nė dokumenta Arkivi - shėnim M.K.) :” ... Tani qė e likuiduam kėtė pengesė, (Nako Spirun - shėnim M.K.),  duhet t’a fitojmė kohėn e humbur e tė bėjmė sa mė shpejtė bashkimin DE FACTO tė Shqipėrisė me Jugosllavinė nė tė gjitha fushat, (parti, ekonomi, ushtri, etj.), se Shqipėria nuk mund tė qėndrojė si shtet i pavarur dhe aq mė pak tė ndėrtojė Socializmin, PA U BASHKUAR ME JUGOSLLAVINĖ ..."

I citova tė gjitha sa sipėr pėr tė vetmen arėsye qė lexuesi tė mė ndjekė duke kuptuar se si e vėrteta rreth tė gjithė vargut tė zhvillimeve pėrgjatė dhjetravjeēarėve, bije dukshėm ndésh me pohimet nė vazhdimėsķ si edhe qėndrimet e asaj kategorķe e cila jo vetėm qė pretendon se i trajton zhvillimet historike por edhe ėshtė ngarkuar, e kjo edhe e keqja mė e madhe, t’i rihartojė tekstet e HISTORISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ!

Nė kėtė drejtim, pa as mė tė voglin dyshim, vėllimi me kujtime si edhe konsiderata karakteri historik i titulluar nga vetė autori “VETVRASJA E NJĖ KOMBI”  i shkruar nga Z.Kol Bib Mirakaj, jep njė dėshmķ jo vetėm tė saktė por edhe tė mirėfilltė lidhur me heshtjen rreth sė vėrtetash si edhe shtrembėrimeve sa u takon fakteve historike qė gjatė kohės sė diktaturės si edhe sot e kėsaj dite, vazhdojn’e trajtohen me tė njajtin fanatizėm nga historianėt e ideologjizuar tė dikurshėm.    





 

Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."