Friday, 06 March 2015






Baba Rexhebi, Ai mendimtįr i madh i Bektashizmės dje,

si edhe poeti e shkrimtari po I madh, Visar Zhiti, sot !

 

 

Mėrgim Korēa

 

 

 

Sinqerisht dhe pa as mė tė voglėn rezervė, pėrkundrazi, dua t’ia bėj tė njohur  lexuesit se e konsideroj njė fat tė madh timin njohjen dhe nė vazhdim edhe miqėsin’e lindur e mė pastaj edhe tė kultivuar me tė ndjerin Baba Rexhebin, themeluesin si edhe Udhėheqėsin Shpirtėror tė Teqésė Bektashjane tė Detroitit. 

Nuk ka ditė tė mos kujtoj konsiderata, pohime si edhe shfaqje mendimesh nga ana e Tij pėr probleme, kryesisht sa i takon vėndit tonė, e doemos pastaj edhe mė gjerė. Mirėpo nga qė dy a tri javėt e fundit ka qenė shumė aktual problemi i emėrimit apo i mosemėrimit tė poetit dhe shkrimtarit tė madh Visar Zhitit si Pėrfaqėsues i Shtetit Shqiptar pranė Selisė sė Shėnjtė nė Vatikan, nė mėnyrė tė menjėherėshme parakalojnė para syve tė mėndjes arėsyet q’u nxorrėn si shkaqe pse kjo kandidaturė tė mos miratohej. E doemos, shqyrtuar nga ky kėndvėshtrim, gėrshetohen pastaj aq arėsye sa qė hajde e ndiqe pastaj fillin kryesor i cili ndikon qė ky problem tė mbetet akoma pezull.

Fillimisht qé p.sh. ndihmės Arqipeshkvi i Arqipeshkvķsė Tiranės dhe Durrėsit si edhe njėkohėsisht Sekretari i Pėrgithshėm i Konferencės Ipeshkvnore, Imzot George Anthony Frendo, i cili u shpreh se Pėrfaqėsuesi Shqiptar pranė Selķsė sė Shėnjtė nė Vatikan duhej tė ishte i besimit katholik.  Mbas reagimit tė menjėhershėm qė ngjalli deklarata e tij nė shtyp, nd/Arqipeshkvi u tėrhoq pa vonesė duke deklaruar se n.q.se Z.Visar Zhiti qé fyer edhe prekur nga deklarata e tij, ai, (Monsinjori), ishte i gatshėm t’i kėrkonte falje por … duke theksuar se ai kishte thėnė vetėm se “… kishte me qenė mė e pėrshtatėshme qė Ambasadori nė Vatikan tė ishte katholik …”.  Nga qė nuk i kemi vėnė vetes  qėllim tė polemizojmė me ē’thį pa lé edhe si i tha kėto Monsinjori Frendo, sjellim tashti bindjet fetare tė Mendimtarit tė Madh Baba Rexheb-it nė themelin e tė cilave zinte vėnd pohimi i Tij madhor se si “… Tė gjithė monotheistėt qė besojnė njė Zot tė Vetėm edhe Atij dhe i luten, nuk ka asnjė kuptim tė jenė tė ndarė nė besime tė ndryshėme fetare! Ata duhet tė jenė tė integruar nė njė besim fetar tė vetėm !  Dhe kėtu pastaj i ndjeri Baba Rexheb-i sillte si shėmbull Henrikun e VIII-tė tė Anglisė i cili donte t'ishte jo vetėm mbret i Anglisė por edhe udhėheqės i gjithė tė Krishterėve dhe egoizmi i tij e shtyu t'i ndante tė Krishterėt Anglezė nga Vatikani dhe sot e kėsaj dite, falė atij egoizmi, britanikėt janė tė besimit Anglikan 

Pa hyrė nė diskutime pa lé nė krahasime mendėsķshė fetare karakteri filozofik, deshėm tė vemė nė dukje se sa gjithėpėrfshirės ishte mendimi si edhe kėndvėshtrimi filozofiko - fetar i tė ndjerit Baba Rexheb-it !  E kjo, duke krahasuar dy personalitete tė shquara fetare lidhur me gjerėsķn’e kėndvėshtrimeve tė tyre tė ndėrsjellė : njeri sa i takon vetėm njė besimi fetar tė tė gjithė monoteistėve an’e mbanė botės, kurse tjetri lidhur me besimin fetar tė njė personi tė vetėm, pėrfaqėsuesit tė njė shteti laik, pranė Selisė sė Shėnjtė!

Pėrgjatė kėsaj hullije, nga qė qėllimi ynė ėshtė tė vemė nė dukje qėndrime tė cilėt nuk i shėrbejnė aspak asaj qė ne mundohemi, kur na vjen pėr shtat, t’ia drejtojmė projektorėt, (bashkėjetesės dhe mirėkuptimit vėllazėror ndėrmjet besimeve tė ndryshėme  fetare nė vėndin tonė), ėsht’edhe pozicionimi ndaj emėrimit tė Visar Zhitit si ambasador nė Vatikan sepse duhet tė jemi tė bindur se Credo-ja e Visar Zhitit ėshtė po ajo e prelatėve pararendės tė sotmė : PĖR FE E ATDHE, i pasuar ky pohim nga ai i Vaso Pashė Shkodranit qė thotė se:

                  FEJA E SHQYPTARIT ASHT SHQYPTARIJA!  

Kėshtu vetė dhėnja e mendimit se pranė Selisė sė Shėnjtė do tė qé mė e pėrshtatėshme tė dėrgohej njė ambasador katolik, ishte njė shije e hidhur qė na la nė gojė pėr herėn e tretė, Kryesija e Kishės Katholike Shqiptare.  Pse e theksoj “pėr herėn e tretė”? Qė lexuesi t’i ketė sa mė tė qarta ndjenjat si edhe pikėpamjet tona, po shkėpusim dhe vendosim kėtu njė paragraf tė njė letrės drejtuar Imzot Rrok Mirditės nė muajin shkurt tė vitit 2010, (e cila letėr ėshtė botuar nė version tė plotė – M.K.):     

I nderuem Imzot Mirdita,

Mā s’parit lus Zotin e Madh, tė vetmin si edhe tė tė gjith monoteistėve, tė jeni mirė me shėndet.

Mbas takimit tonė tė vjetės shkueme  ku diskutueme gjānė pikpamjen T’uej si edhe t’źmen rreth mospėrfshīmjes nė listėn e Martirve tė Kishės Katolike Shqiptare tė figurės ndėr mā tė shquemet tė Klerit Katolik Shqiptar si edhe tė nacionalizmės edhe intelektualve tė vźndit tonė, Patėr Anton Harapit, nė fund tė bisedės, megjithse u ndame shum miqėsisht, gjithsecilli qindroi nė pozitat e tija fillestare.  Kjo gjā doemos nuk kishte se si me mė pasė bā me u largue prej Arqipeshkvisė nė gjźndje shpirtnore tė gėzueme. 

Kaloi thuejse nji vjetė prej asokohe e qé s’rishmi mė vjen nė shteg nevoja me u skjarue me Ju.  A mā mirė me thānė, me lźjen T’uej, me Ju shfaqė si gjithmonė mā se sinqerisht, pikpamje tė mijat tė cillat nuk pėrkojnė me qindrimin e Arqipeshkvisė Tiranės edhe Durrėsit tė kryesueme prej Jush. 

S’parit e kryesorja āsht se si Ju personalisht e shto kėtu askėrkush tjetėr, i cilli tė pėrfaqsote zyrtarisht Arqipeshkvinė e Tiranės edhe Durrėsit, nuk u gjetėt nė aeroportin “Nāna Terezė” tė Rinasit m’i pasė pritė ato qi pėrfaqsojshin, tashmā 94 vjete mbas ndėrrimit jetė tė Tij, mbetjet trupore tė Dom Nikoll Kaēorrit.  Kah ky fakt njallė disprim si edhe mėrzķ, prandej edhe Ju a kujtoj, doemos pa pasė asnji tė drejtė me Ju kėrkue jo mā llogarķ, po lźne mā pėrgjigje pėr kėtź mosveprim.  Por nuk mundem mos me Ju a vūe n’dukje se jam sinqerisht tejet i  mėrzitun pėr Ju personalisht pėr postin qi pėrfaqsoni e doemos edhe pėr Kishėn Katolike Shqiptare, sepse kjo mungesė e Juej tamam ēon ujė n’mullīnin e atyne t’paféve si edhe pinjoj tė ish diktaturės nė Shqypni…!

Kėshtu qė pozicionimi i Arqipeshkvisė Tiranės edhe Durrėsit ndaj emėrimit potencial tė Z.Visar Zhiti, mė nxiti t’i shkruaj kėto radhė mė se tė sinqerta edhe unė, duke qenė i besimit musliman, trashėguar nga prindėt tanė si edhe Visar Zhiti por, tė mėkuar nga prindėt tanė t’i konsiderojmė tė gjitha besimet fetare si besime vėllezėrore. Kjo edhe arėsyeja qė mė shtyri t’i hedh dritė si i kam shikuar unė, (ndonėse jo katolik), dy nga qėndrimet pararendėse tė Kishės Katolike Shqiptare dhe si e kam trajtuar problemin sikur tė kisha qenė unė vetė katolik.

Kaq sa i takon pozicionimit tė Imzot George Anthony Frendos lidhur me besimin fetar qė sipas tij duhet tė ketė pėrfaqėsuesi diplomatik i shtetit laik shqiptar pranė Selķsė sė Shėnjtė nė Vatikan.