Written by jozef martini   
Monday, 15 December 2014






Konsiderata  rreth  vendosjes komunizmit n
ė Shqipėri.

Kushtet si edhe pasojat e tij !

 

 

Mėrgim Korēa

        

 

Kaluan tashmė dhjetvjeēarė tė tėrė edhe vazhdon e ėshtė bashkėkohės debati nė se “ Dita e Ēlirimit ” ka qenė 28 apo 29 Nėndori i vitit 1944.  Dakord, nisur ky nga fakti nė se ēlirimi i Shqipėrisė nga shkelėsi i huaj gjerman ka pėrkuar me ditėn e Shpalljes sė  Pavarėsisė apo ėshtė pėrzgjedhur ky pėrkim, nga ana e P.K.Sh. me … Shpalljen e Federatės Jugosllavisė,  (vendim i ditės  mbylljes tė mbledhjes sė dytė tė AVNOJ-it). E doemos diskutimi i kėsaj pikėpamjeje ka rėndėsķ themelore sepse, duke u vėrtetuar se kjo dit’e shėnuar ėsht’e lidhur me faktin e dytė, (sepse fillimisht Enver Hoxha nė fjalimin e tij me 28 Nėndor tė vitit 1944 theksoi se ajo qé edhe dita e ēlirimit, ndėrsa nė vazhdim vitesh u pėrzgjodh me votim dita e 29 Nėndorit si e tillė – shėnim M.K.), … i hidhet dritė njė sė vėrtete qė vazhdon e mbahet e fshehur nga tė githė historianėt me formacion ish komunist, tė cilėt nuk i ndryshojnė dot veprat e tyre qė  kanė qenė pėrēuese tė ish vijės P.K.Sh. e nė vazhdim tė P.P.Sh., ku as qė mund tė mendohet se pranohej kolaboracionizmi nė dėm tė Shqipėrisė i zbatuar nga drejtuesit komunistė tė Shtetit Shqiptar.          

 

Sa pėr tė shtuar njė ngjarje ku mbamėndja popullore e pasuron historinė me kujtime e si pasojė edhe me fakte, pėr tė treguar mėndjehollėsķnė popullore shkodrane, kujtohet se si familja shkodrane e hedhur e gjitha me L.N.Ēl., familja Dedja buzėmbrėmjen e 28 Nėndorit tė vitit 1944, (ditės kur edhe gjermani i fundit mendohej tashmė se ishte larguar nga Shqipėria), po e festonin me njė darkė “me ahźng shkodran”, veē kur hyn nga dera e oborrit njė triēikėl me dy ushtarė gjermanė q’e kėrkonin arsyen e asaj zhurme. Kėnga u ngriu nė buzė tė gjithė tė pranishėmve !  Mirėpo njerit, iu dhį e duke u drejtuar nga njė gotė ushtarėve gjermanė u tha :  dasėm, dasėm … Hochzeit  dhe i ftoi t’a ngrinin gotėn pėr nusen e paqėnė !  Ushtarėt uruan trashėgim tė ēiftit dhe … u larguan.  Kėta ishin bishti i praparojės ushtrisė gjermane qė po largohej nga Shkodra !   Dhe humori popullor shkodran vazhdon edhe me pohimin pėrgjatė viteve se “ … ajo qi u quejt dita e ēlirimit tė Shqypnisė s’kje gjā tjetėr veēse dita e zezimit tė Shqypnisė! ” 

 

Nė vijim vazhdojmė me thelbin e problemit.  I lemė tashti mė nj’anė ditėt kalendarike 28 apo 29 Nėndor, (duke mos i konsideruar aspak si vazhdimėsķ tė tillė por me se janė tė lidhura si pasoja), a ka qenė nė parim DITA E ĒLIRIMIT vėrtet’e tillė apo jo? Duke e kundruar vazhdimėsķn’e viteve nėn diktaturėn komuniste nga ky kėndvėshtrim, e pėr tė qenė krejtėsisht tė paanshėm, duhet pranuar se paslufta, si vazhdim i luftės civile, qé njė krim qė filloi me asgjėsimin e klasės intelektuale shqiptare tė krijuar dhjetravjeēarė me radhė e qė filloi me pushkatimin e 39 intelektualėve nė pragun e asaj qė quhet dita e ēlirimit.  Kurse nė vazhdim, duke pushkatuar qindra e qindra intelektualė tė tjerė, patriotė si edhe fetarė tė tė gjithė besimeve!  Cila arėsyeja e  urrejtjes skajore ndaj intelektualėve ? Pushtetin e kish marrė nė dorė dėshtaku intelektual Enver Hoxha, (i cili as njė vit akademik nuk arriti tė merrte – shėnim M.K.). Ky i printe asaj mase tė cilėn e mashtroi me PREMTIMIN E LIRISĖ, (sipas mėsimeve tė V.I.Leninit – shėnim I M.K.), e duke u dhėnė poste tamam pa shikuar fare vlerat e tyre intelektualo – teknike.  Prandaj problemin duhet t’a vėshtrojmė jo vetėm nė thellėsķn’e duhur por edhe nė tė gjithė shtrirjen e tij ! 

 

Pėrkrahėsit si edhe propagandistėt e parė tė ideve komuniste nė vėndin tone kanė qenė Zai Fundua, Zef Mala, Sejfulla Malėshova e Koēo Tashkua me shokė.  Tė gjithė kėta nė vijim u dėnuan nga partia si elementė kundrapartķ, trockistė, deviacionistė si edhe duke u mveshur epitete akuzuese tė tjerė.  Lidhur me kėtė kategori intelektualėsh tė cilėt tė frymėzuar fillimisht nga Manifesti Komunist i Karl Marxit e pastaj tė inkuadruar si komunistė dhe ndjekės tė vijės Leninit si edhe Stalinit, me pėrjashtimin e Zef Malės, tre tė tjerėt shkuan edhe nė Bashkimin Sovjetik e bile qė tė tre dhanė edhe mėsim nė fakultete sovjetike. Duke qėndruar tek kjo fazė e zhvillimit tė tyre ideologjik, a mund tė mendohet se nga njera anė e kishin mėsuar biografķn’e Marxit dhe nga ana tjetėr nuk e kishin vėnė fare nė punė mėndjen e tyre e t’a gjykonin me sy kritik biografinė e figurės qėndrore frymėzuese tė tyre pėr tė nxjerrė edhe pėrfundime rreth tij?  Ē’e ka karakterizuar figurėn e kėtij ideollogut qė u premtonte masave tė tė varfėrve tė botės lirķ,  begatķ si edhe zhdukjen e mbivlerės si pun’e papaguar punėtorit ? Cila pėrvoja e tij nė fushat qė trajtonte ?  Karl Marksi vetė asnjėherė nuk ka qen’i punėsuar, pa lé tė ketė drejtuar qoft’edhe njė  sipėrmarrje karakteri ekonomik. Nė jetėn e tij asnjėherė, e theksoj se asnjėherė, nuk ka mbajtur bilance ekonomike tė ndonjė sipėrmarrjeje.  Ai kurrė nuk ka mbuluar asnjė post politik.  Tėrė jetėn e ka mbajtur ekonomikisht miku i tij Frederik Engelsi, biri i njė pronari tė pasur fabrikash.  Ėshtė konsideruar nga njė mas’e gjerė si filozofi m’i madh nė fushat shoqėrore, politike dhe ekonomike.  E si pėrfundim qė nxirret me kalimin e njė qindvjeēari tė tėrė, kudo qė teorit’e tija u zbatuan mes gjakderdhjesh e dhune tė pashėmbullt, kudo ato dėshtuan !  Kjo ėshtė cektėsķa e par’e atyre qė qenė ideollogėt e parė tė komunizmit nė Shqipėri !  Po arėsyeja prej nga rodhi ky dėshtim? Sepse duke qenė masat popullore tė painteresuara nė vazhdim lidhur me zhvillimin e ekonomisė si pasoj’e mungesės interest personal si pasoj’e zhdukjes pronės private, ekonomija ishte e tė gjithėve por e askujt !     

Nga ana tjetėr, derisa e kishin marrė pėrsipėr t’a ngrinin e t’a zhvillonin shoqėrinė komuniste nė Shqipėri duke pasė krijuar edhe grupet komuniste t’asaj kohe, nuk ka mundėsi mos t’a dinin citatin e famshėm dhe tė zgjedhur tė Leninit sipas tė cilit :

 

“Njė revolucion socialist ėsht’i pakonceptueshėm pa njė luftė tė brėndė-shme, e gjithashtu pa njė  luftė civile ”.  (Vepra tė zgjedhura, vėll. 2, faqe 277).  Ky mėsim leninist, pėrbėn pikėn e dytė tė dobėt tė atyre q’e mbollėn farėn e komunizmit nė Shqipėri, duke qenė tė vetėdijshėm se mbi cilėt binarė duhej drejtuar revolucioni socialisht.  Por, nga ana tjetėr, marr shkas t’u them edhe historianėve tanė ish komunistė si edhe ithtarėve nė vazhdim tė sistemit diktatorial komunist, tė cilėt ēirren edhe shqyhen duke pohuar se L.N.Ē. nuk u shndėrrua nė LUFTĖ CIVILE, se ky pozicionim i tyre jo vetėm qė bije ndesh me orientimin e dhėnė botėrisht nga Lenini, por nga ana tjetėr u kujtoj edhe se nė ē’mėnyrė tė fundme e ka trajtuar kėtė problem mbėshtetur nė fakte e dokumenta arkivi,  studjuesi Uran Butka nė veprėn e tij LUFTA CIVILE NĖ SHQIPĖRI ! 

 

E pėr tė mos u zgjatur shumė nuk kam se si mos ta pėrqėndroj vėmėndjen edhe tek pika e tret’e dobėt e ideollogėve tė komunizmit shqiptar e cila, sipas meje, pėrbėhet nga letra e dėrguar Bela Kunit, (drejtues terrorist komunist i Hungarisė pėrgjatė 200 ditėve sundimi nga ana e tij me terror pėrgjatė periudhės 1918-1919), nga ana e Leninit ku ky i fundit i shkruan :  “Nė qoftė se ndėrmjet socialistėve ose borgjezisė sė vogėl shfaqen mėdyshje ose lėkundje lidhur me diktaturėn e proletariatit, zhduki nga faqja e dheut pa mėshirė.  Nuk hiqet dot dorė nga pėrdorimi i terrorit pavarėsisht nga ē’thonė hipokritėt si edhe  pėrhapėsit e shprehjeve tė bukura.”  

Ē’pėrfundime nxirren tashti me shikim mbrapavėshtrues ?  Mjafton t’I hedhim njė sy kundrues radiogramit tė dėrguar nga Enver Hoxha me datėn 21-09-1944 komandantit tė Korparmatės I-rė Dali Ndreut, (tė cilin nė vazhdim e pushkatoi sė bashku me tė shoqen Liri Gegėn) :  “Zai Fundo ėshtė armik i poshtėr i partisė … torturojeni deri nė vdekje dhe pastaj pushkatojeni andej.” Dhe Zai Fundua u pushkatua pa gjyq mė 23 Shtator 1944 duke ia hedhur kufomėn nuk dihet se nė ē’rrėzė !

 

Po me ideollogėt e tjerė tė komunizmit ē’ngjau ? 

Koēo Tashkua, fillimisht zv/kryeministėr i qeverisė kryesuar nga Enver Hoxha, qė nga viti 1960 u pėrjashtua nga partia si revizionist dhe antiparti. U internua pėr tetė vite radhazi e nė vazhdim u burgos pėr dhjetė vite tė tjerė.  Katėr vitet e fundit tė jetės qé liruar nga burgu por i kaloi n’internim dhe nė mjerim tė plotė !

 

Sejfulla Malėshovės, nga qė nė Plenumin e Beratit e kishte quajtur terroriste veprimtarķn’e P.K.Sh., kurrė nuk ia harroi Enver Hoxha atė akuzė dhe sapo i forcoi disi pozitat e tija ky i fundit, mė 1946 e largoi nga udhėheqja e partisė dhe qė nga viti 1955 e largoi edhe nga Tirana duke e ēuar magazinjer nė Fier.  Nė magazinėn ku punonte, Sejfullai vendosi njė fotografi tė Enver Hoxhės dhe kur e pyesnin si e kishte vendosur … ai pėrgjigjej shkurt : “E kemi udhėheqės tė shtetit. Ne nderojmė shtetin

 

Sejfulla Malėshova i mbylli ditėt e tija mė 9 Qershor tė vitit 1971 nė spitalin e Fierit ku, (siē dėshmohet), me shumė vonesė e ēoi automjeti i Degės sė Punėve tė Brėndėshme tė Fierit qė tė ndėrhyhej me operacion.   

 

Sa i takon Zef Malės, krijuesit si edhe drejtuesit tė Grupit Komunist tė Shkodrės qė nė vitet ’30, i cili themeloi qė nė muajin Korrik tė vitit 1939 me elementė komunistė tė grupit lartpėrmėndur edhe njė Parti Komuniste, (dy vite para 8 Nėndorit tė vitit 1941), kjo punė e tij avulloi e nuk la gjurmė qė nė ēastin kur pushtuesit italianė e internuan Zefin nė Ventotene.  Lidhur me Zef Malėn, e shtrijmė pak mė gjerė rrethin e hedhjes vėshtrimit si edhe tė gjykimit, duke sjellė njė “shkėndijėzė”, por shkėndijėzė tejet kuptimplote, tė qėndrimit vėrtet djallėzor tė udhėheqėsit tė ardhshėm tė partisė, Enver Hoxhės me tė.  Ky i fundit i dėrgon njė letėr Zef Malės ku i thotė se autokritika e tij si edhe pėrmirėsimi i qėndrimeve tė tij mbajtur para gjyqit do tė ndikojnė qė partija t’ia falė tė gjithė gabimet nė mendime si edhe nė veprime pararendėse tė tijtė. (A.Q.Sh. Fondi 14 / Dosja 33 / Viti 1943). Por, kur Zef Mala lirohet nga internimi dhe shkon nė Pezė, babė Myslymi i thotė shprehimisht  “… Hik or babė ene mēifu m’Tironė se dun me t’vrį”. Nė ktė pėrfundim kishte arritur Myslym Peza sepse kishte dijeni lidhur me letrėn q’i kishte dėrguar Enver Hoxha Nako Spiros ku i theksonte “ … Zef Mala mos tė shkojė nė Kosovė por jepini njė plumb pas koke.” Dhe un’e pyes lexuesin me sinqeritetin mė tė madh :  A nuk ėshtė ky njė shėmbull tipik q’e karakterizon figurėn e Enver Hoxhės si njeri skajshmėrisht intrigant dhe me shumė faqe i cili, pėr t’ia pastruar vetes rrugėn nga pengesa eventuale, nuk stepet as para krimeve nga mė tė pėrbindėshmit ?

E pėr t’a mbyllur krejtė fluturimthi edhe me Zef Malėn, njerin nga ideollogėt mė tė hershėm tė komunizmit nė Shqipėri,  nuk rrijmė dot pa ia vėnė nė dukje faktin se mė 1978-ėn ai ka patur kurajėn civile t’i pohojė Mehmet Shehut : “… Komunizmi si sistem politik ėshtė njė zbythje pėr njerėzimin, ėshtė njė utopķ

 

Kaq, sa pėr tė vėnė nė dukje se si njohurit’e atyre qė deshėn t’a instalonin komunizmin nė Shqipėri, ishin mė se tė mjaftueshme qė ata t’a kishin tė qartė  kuadrin e sė ardhmes sė menjėherėshme.  Pra, ata nuk mund tė quhen viktimat e komunizmit nga qė nuk e dinin se ē’do t’i priste. Pėrkundrazi, ata vijėn e pėrgjithėshme e kishin tė qartė.  E vetmja gjė qė ata nuk kishte se si t’a merrnin me mėnd, as me fantazinė mė tė ēfrenuar, ishte se me ēfarė krimineli djallėzor, tė pabesė dhe egoist tė skajshėm kishin tė bėnin, tė personifikuara kėto  nė udhėheqėsin e ardhshėm Enver Hoxhėn !  

 

 Pa u zgjatur mė, por ama edhe pa dashur tė mospėrfill zėrin e historisė tė viteve tė diktaturės komuniste nė Shqipėri, qė na tregon se si mbas eliminimit tė qindra tradhėtarėve, duke filluar qė me themelimin e P.K.Sh., nė vazhdim me intelektualėt, klerikėt e pastaj me deputetėt dhe grupin e tyre imagjinar, duke vazhduar me gjeneralėt e ushtrisė, drejtuesit  tradhėtarė tė ekonomisė, disa zv/Kryeministra e gjithashtu edhe ministra tė Punėve tė Brėndėshme, e sė fundi edhe vetė Kryeministrin e 27 viteve me radhė, duhet pranuar se Enver Hoxha e drejtoi vėndin nėpėr njė rrugė tė drejt’e parimore shumė atdhetare pėr dyzet vite me  radhė veē i rrethuar prej tradhėtarėsh tė atdheut !   Kjo logjika qė duan t’u trashėgojnė brezave historianėt e diktatorit, ata qė pėrgjatė dyzet vitesh dridheshin e veē sipas mėsimeve tė partisė edhe tė diktatorit mendonin si edhe vepronin duke i shkruar veprat si edhe disertacionet e tyre.  Kurse sot e kėsaj dite, tė trimėruar se shtetarė jo mė vėndi diktatorial, por tė lirė tė thon’e tė shkruajnė sa e si tė duan se nuk i pret mė arrestimi e tortura, siē bėnte pusht-shteti i tyre, vazhdojn’e duan t’a mbajnė tė shtrembėruar historinė si dikur … sepse veprat e tyre shkencore, shkruar e publikuar pėrgjatė diktaturės komuniste, nuk i lenė tė flasin ndryshe

 

Nė vazhdim nuk kemi se si mos t’i zemė nė gojė disa fakte, qoft’edhe fluturimthi. Mė 23 Nėndor tė vitit 1944 zhvillon punimet Plenumi i II-tė i Beratit i quajtur nga Enver Hoxha nė vazhdim “Prapaskena e Beratit”. Gjatė atij plenumi u dėnua ashpėr sektarizmi si edhe oportunizmi duke theksuar : “… Sektarizmi nė vijė e ktheu partinė nė njė bandė terroristėsh q’e ka humbur zemrėn e komunistit e qė nuk i dhimbset jeta e njerėzve.”  Nė vazhdim Enver Hoxhės iu drejtuan 14 pyetje me tė cilat ai u gozhdua pas muri e kėsisoji, mbasi u kėrkua qė ai tė shkarkohej si Komisar Politik i Shtabit tė Pėrgjithshėm,   tė pėrjashtohej edhe nga P.K.Shqiptare. Nė kėto kushte ai u detyrua tė bėjė njė autokritikė shumė servile si edhe tė kėrkojė falje. Nė ato kushte atė e shpėtoi ndėrhyrja e Sejfulla Malėshovės i cili prozoi qė qėndrimet si edhe veprimet e Enver Hoxhės tė diskutoheshin pas kongresit tė I-rė tė P.K.Sh. Si rrjedhim Enver Hoxha falėnderoi qė iu dha edhe njė here dora !              

Pėr periudhėn diktatoriale mbas ditės qė e quajnė ajo e ēlirimit, E PĖR 47 VITE RADHAZI, duket qartazi, sipas pėrcaktimit tė studjuesit tė filozofisė dhe kritikut tė marxizmit prof.Karl Popper-it, se edhe Shqipėria e pėrforcon pohimin e tij se :

 

“ DUKE I ANALIZUAR MBAS FAKTIT TĖ GJITHĖ REVOLUCIONET NĖ BOTĖ ARRIHET NĖ TĖ NJAJTIN PĖRFUNDIM :  U PREMTOHET MASAVE TĖ VARFĖRA LIRIA DHE BEGATIA E MBAS FITORES SĖ  REVOLUCIONIT, KUDO PĖRFUNDOHET NĖ SHTET TOTALITAR E DIKTATORIAL ! “ E pra nė Shqipėri ky sistem u vendos dhe veproi si sistemi mė gjakatar, (duke bėrė krahasimet pėrkatėse), ndėr tė gjithė shtetet e ish kampit socialist pėr 47 vite me radhė!  Kaq lidhur me tė kaluarėn. 

 

Kundrojmė tashti situatėn bashkėkohore pėr tė nxjerrė pėrfundime rreth sė ardhmes qė duhet ndjekur nisur kjo … nga pėrvoja e kaluar.            

 

Kaluan qė nga SHKĖRMOQJA E DIKTATURĖS, jo pak por 23 vite!  Nuk ka se si tė mos na shqetėsojė nga njera anė gjėndja skajshėm e rėndė e kategorisė pensionistėve e gjithashtu edhe papunėsķa, nė pėrgjithėsķ.  Por shumė shqetėsues nė qytet ėsht’edhe liveli skajshėm i lart’i korrupsionit me tė cilin ballafaqohet pėrdit’e mė shumė popullata, shto kėtu edhe rritjen e madhe tė krimeve. Kurse nė fshat tregues vėrtet i trishtueshėm ėshtė qoftė ulja drastike e banorėve tė zonave rurale, (nė 46.3 % ku 20% e popullatės iu bashkangjit krejtė artificialisht popullsisė qytetare), tė cilėt nga prodhues e furnizues tė qyteteve u bėnė thjeshtė konsumatorė !  E sa pėr njė shėmbull tipik tė politikės gabuar ndjekur nga shteti qė nga shkėrmoqja e diktaturės, kemi faktin se si 80 % e tokės bujqėsore u nda sipas ligjit tamam famėkeq 7501, gjė e cila solli dora dorės gjėndjen aktuale nė bujqėsi me tė gjitha pasojat  e saja nė ekonomin’e pėrgithėshme tė vėndit !  E pėrgjatė kėtij vėshtrimi krejtė fluturimthi tė gjėndjes, nuk mundemi t’u shmangemi dy momenteve tejet tė rėndėsishėm pėrgjatė kėsaj vazhde :  porosia e Katovicės ishte qė klasa komuniste nė pushtet pėr dy-tri legjislatura tė shndėrrohej nė klasė kapitaliste, porosķ e cila u zbatua deri nė njė nga Ramiz Alia e nė vazhdim nga tė pėrzgjedhurit e tij ku drejtuesit e vėndit, tė mėkuar me metodat diktatoriale tė drejtimit, i gėrshetuan kėto me strategjitė mė tė sofistikuara tė pasurimit tė tyre vetė si edhe tė pėrzgjedhurve prej tyre.  E si moment tė dytė nuk kemi se si mos t’a theksojmė se si pa gjė tė keqe, mbas mbi dy dhjetėvjeēarėsh qė ligji 7501 vazhdon e zbatohet, ish kryetari i P.D.-sė si edhe pėr tetė vite radhazi k/Minister i Shqipėrisė, zoti Sali Berisha, deklaron nė vitin 2014 se pas shpėrbėrjes sė koopoerativave bujqėsore u gabua rėndė me zbatimin e ligjit 7501! (?)                 

 

Sė fundi vijm’e i hedhim dritė njė qėndrimi tė papėrgjegjshėm, (sipas meje), tė Presidentit tė Shqipėrisė zotit Bujar (Mehmeti) Nishani.  Pėr kėtė i kėrkoj ndihmė lexuesit t’i gjykojė situatat.  Ēvendosemi me mėndje nė fund marsin e vitit 1945.  Listat emėrore tė vullnetarėve si edhe tė dorėzuarve kosovarė janė nėnėshkruar nga komandant Rahman Parllaku si edhe nga komisari politik Ramiz Alia dhe i dorėzohen Shtabit Operativ pėr Kosovė e Metohķ . Ngjarjet do tė mbeten nė kujtesėn historike tė popullit Kosovar nga ngjarjet mė tragjike sepse u vranė dhe u therėn, me pak fjalė “u masakruan”, 3447 bij kosovarė.  Ishte zgjedhur gjeografikisht zona jashtė qytetit bregdetar tė Tivarit pėr t’u ruajtur anonimiteti i ngjarjes. Krimin e kreu Brigada e X-tė malazeze ! 

Sot, ish komandant Rahman Parllaku, doemos e mohon pėrgjegjėsķn’e tij pėr atė masakėr. Dakord, le t’a quajė shpifje. Por ama si mund tė mos na kalojnė para syve si vegime tė filmuara faktet se si nga njera anė Presidenti Z. Nishani e dekoron Rahman Parllakun mė 17 prill 2014 me titullin “NDERI I KOMBIT” me motivacionin “ DREJTUES I TALENTUAR I LUFTĖS NACIONAL ĒLIRIMTARE DHE I FORCAVE TĖ ARMATOSURA TĖ SHQIPĖRISĖ, e nga ana tjetėr po ky person ka qenė anėtar i K.Q. tė P.K.Sh. e nė vazhdim tė P.P.Sh. nga viti 1944 e deri nė vitin 1974. Ka qenė pėr 11 vite zv/Ministėr i Mbrojtjes. E tė gjitha kėto shfaqje besnikėrije ndaj partisė sė tij i sollėn me vete veē tjerave qė pėr merita tė veēanta t’i jepej edhe titulli HERO I POPULLIT !  Pikėrisht kėtu ndalemi njė ēast.  Kjo rrugė rritjeje tė pėrgjegjėsive tė tija e ēon lexuesin nė njė pėrfundim tė qartė rreth figures sė tij :  Nė mos tjetėr por Rahman Parllaku duhet tė ketė patur veē shpirtit kriminal q’e filloi me komandant njėsiti guerril nė Vlorė, por tė ketė qenė edhe trim me fletė !  E pikėrisht ky pėrfundim na bėn t’ia paraqesim lexuesit qėndrimin e tij nė mbledhjen e Plenumit tė Gjashtė tė K.Q. tė P.P.Sh. kur Enver Hoxha ia dha fjalėn dhe Rahman Parllaku shprehet me kulmin e servilizmit :

 

 “Unė, shokė, kam bėrė gabime tė rėnda, kam bėrė faje, por lidhje as nuk kam me ndonjė, as nuk kam menduar dhe as nuk di jo tani, por gjatė gjithė jetės sime. Edhe nė varr nė qoftė se Partia do tė gjejė qoftė dhe sa filli i flokut qė unė tė kem patur lidhje kundėr Partisė, ajo tė mė dėnojė”.

 

  Dhe mua krejtė natyrshėm mė lind pyetja: Kjo mungesė karakteri e shquan personin tė cilit Presidenti Nishani i akordoi titullin e lartė NDERI I KOMBIT ?  Pa lé qė mbas 1974-ės, pėr 17 vitet e kaluara nė burgjet komuniste, atij i sintetizohet merita e ish heroit, ish gjeneralit, ish zv/ministrit komunist me motivacionin : “ QĖNDRESTAR I PAEPUR NĖ BURGJET E DIKTATURĖS KOMUNISTE, VEPRIMTAR I RRALLĖ NĖ MBĖSHTETJE TĖ DEMOKRACISĖ, SI EDHE VENDOSJEN E FORCIMIN E SHTETIT LIGJOR. “  

 

Pra kemi tė bėjmė me dy faza :  Ajo e para, e pėrbėrė nga tridhjetė vite radhazi (1944 – 1974), pėrgjatė tė cilėve ky NDER I KOMBIT zbatoi verbėrisht urdhėrat e K.Q. si edhe tė Shtabit tė Pėrgjithshėm duke filluar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė qė nga krimi i Tivarit, miratimi enthuziast i pohimit tė Enver Hoxhės mė 15 Dhjetor tė vitit1947 nė mbledhjen e Byrosė Politike tė K.Q.P.K.Sh., nė pranķn’e tė dėrguarit tė Mareshallit Tito, Sava Zllatiē-it ku Enver Hoxha deklaron, (proēes-verbali i asaj mbledhje ruhet nė Arkivin e Shtetit - shėnim M.K.) :” ... Tani qė e likuiduam kėtė pengesė, (Nako Spirun - shėnim M.K.),  duhet t’a fitojmė kohėn e humbur e tė bėjmė sa mė shpejtė bashkimin DE FACTO tė Shqipėrisė me Jugosllavinė nė tė gjitha fushat, (parti, ekonomi, ushtri, etj.), se Shqipėria nuk mund tė qėndrojė si shtet i pavarur dhe aq mė pak tė ndėrtojė Socializmin, PA U BASHKUAR ME JUGOSLLAVINĖ ...” e duke vazhduar pastaj me tė githa format e kolaboracionizmit NĖ DĖMIN E ATDHEUT nė vazhdim pas Jugosllavisė me B.S. etj. derisa nė 1974 Rahman Parllaku u dėnua vetėm me burg, gjė e cila tregon se ai dijti tė distancohej prej atyre qė u pushkatuan aq sa e bindi edhe partinė e tij t’ia falte jetėn !    

 

Kurse faza e dytė, si i dėnuar nga partija e tij, a mund tė quhen 17 vitet e qėndrimit nė burgjet komuniste si qėndrim i tij i paepur, teksa Xhevat Korēa, po n’atė burg famėkeq e shoi jetėn e tij me grevė urije duke kėrkuar tė drejtat e njeriut, ose Osman Kazazi qė bėri mbi 40 vite burg e pa i lėnė nė harresė as Pjetėr Arbnorin me gjithė Aqif Selimin ose Ilia Thereckėn me njė varg tė tėrė tė burgosurish tė tjerė qė bėnė nga 30 vite  burg ! 

Vijmė tashti edhe tek dhėnja nga ana e Presidentit, zotit Bujar Nishani, i titujve NDERI I KOMBIT tre tė pushkatuarve me vendim tė Gjyqit Special nė prillin e vitit 1945 si kolaboracionistė dhe tradhėtarė tė Atdheut me ē’rast kryetar gjykate qé Koēi Xoxi, (i pushkatuar nga partia mė 1949-ėn), kurse prokuror Bedri Spahiu, (edhe ky i kalbur burgjeve tė partisė si tradhėtar). Tė dekoruarit janė Bahri Omari, Kol Tromara si edhe gjeneral Aqif Pėrmeti.  Duke i gjykuar tė dekoruarit pėr akuzat nė bazė tė cilave u dėnuan me vdekje, mjafton t’u hidhet njė sy tė kaluarave tė tyre ku veē dashuria vetmohuese ndaj Atdheut i shquan kėto figura. Sa i takon faktit qė u mbiquajtėn “kolaboracionistė”, kėta vėrtet pranuan tė bashkėpunonin me “pushtuesit italo-gjermanė”, por bashkėpunimi i tyre sė rishmi shquhej pėr frymėn e tij kombėtare nė tė mirėn e Atdheut. Ata bashkėpunuan qė nė masė madhore t’u vinin kufinj ndėrhyrjeve qeverisėse italiane nė punėt e brėndėshme tė vėndit tone. Kurse sa i takon bashkėpunimit me drejtuesit gjermanė, ai qé njė bashkėpunim me njė fuqķ ushtarake e cila Shqipėrin’e kishte vetėm “korridor kalimi” dhe  bashkėpunimi kishte vetėm njė pikėsynim: Tė mėnjanohej vendosja e sistemit diktatorial komunist nė Shqipėri !  E pikėrisht kėtu e shikoj dhe dua t’a nėnvizoj qėndrimin i cili mua mė duket me plot kuptimin e fjalės hiē ndryshe veēse “SHPOTITĖS NGA ANA E PRESIDENTIT TĖ SHQIPĖRISĖ” teksa i dekoron tė pushkatuarit nga diktatura me titullin NDERI I KOMBIT e po me kėtė titull ka dekoruar pikėrisht me 17 prill tė kėtij viti edhe Rahman ParllakunA nuk ka qenė vetė presidenti, kur ai militonte nė radhėt e Akademisė Ushtarake tė P.P.Sh., e gjithashtu para tij edhe HEROI KOMUNIST I POPULLIT Rahman Parllaku,  kok’edhe kėmbė mbėshtetės e brohoritės tė diktatorit Enver Hoxha nė tė gjitha vendimet si edhe urdhėrat e tij duke filluar qė nga krimet gjatė si edhe pas luftės e gjithashtu me kolaboracionizmin e tij n’interesa fillimisht grupi, (e dora dorės, duke i zhdukur si armiq’e tradhėtarė tė gjithė shokėt dhe mbėshtetėsit e tij), e pastaj thjeshtė egoistike – personale pa i marrė parasysh fare interesat e vėndit dhe bile nė dėmin e atyre interesave! Dhe vazhdimėsia historike e tregoi plotėsisht ku sot, veē me njė shikim mbrapavėshtrues, del sheshit se ku e katandisi ekonominė shqiptare dhe mirėqenjen e popullit ai sistem diktature personale gjysėmshekullor, pa lé tė ndiqet rruga e krimeve tė pakonceptueshme si edhe dhunės skajore sė cilės iu nėnėshtrua pjesa m’e vyer e kombit tonė gjatė periudhės 47-vjeēare duke qen’i rrethuar me tel me gjėmba si edhe “klon” kufiri shtetėror dhe vetėm t’a shfaqje mendimin e largimit nga Atdheu … shkonte informacioni tek sigurimi i shtetit dhe dėnoheshe deri mė dhjetė vite burg pėr famėkeqen akuzė AGJITACION - PROPAGANDĖ si edhe TENTATIVĖ ARRATISJE!

 

NĖ VĖND TĖ PĖRMBYLLJES : Ėsht’e qartė qė me kaq radhė nuk trajtohet dot gjėndja e sotme, shqetėsimet qė lindin nga kjo gjėndje, pa lé pastaj tė jepen edhe mendime, (qoft’edhe modeste), lidhur me shtigje qė nuk duhen ndjekur si edhe rreth mundėsive si tė dilet nga ky qorrsokak !  Mirėpo, nga qė shqetėsimi ėsht’i madh, skajshmėrisht’i madh, sė paku do tė mundohemi tė vendosim ndonjė “piketė”.  E bėjmė kėtė nisur nga fakti se pėrgjatė kėtyre 23 vitesh t’ashtuquajtur “ tranzicioni ” nga diktatura e egėr dhunuese si edhe gjakatare nė njė t’ashtuquajtur demokracķ, vihen ré shfaqje tejet shqetėsuese.  Cila pamja qė vihet ré me shikimin e parė? Dy vitet e para kriminelėt e pashpirt dhe zbatuesit e egėr tė luftės sė kllasave, as e nxirrnin majen e hundės sė tyre nga pragjet e shtėpive sepse mendonin se do t’i gjente ata, (q’e dinin se kishin qenė skajshmėrisht fajtor’edhe tė pashpirt), po ajo q’i kishte gjetur tė tjerėt, paēin qen’edhe krejtėsisht tė pafajshėm, nga ana e tė parėve.  Mirėpo duke u vėnė ré dora dorės se askush nuk po burgosej pa lé tė dėnohej pėr urdhra tė dhėnė si edhe krime tė kryera, avash, avash jo vetėm qė filluan tė dilnin nga strofullat e tyre por … filluan tė pėrjetonin njė realitet qė pėr ta nuk ishte i padėgjuar : u kishte pas thėnė Ramiz Alia se duhej ndjekur rruga e porosive tė Katovices me pikėsynim kryesor qė pushtetin tė vazhdonin t’a mbanin nė dorė komunistėt por … me kushtin qė tė pranohej sistemi shumėpartiak si edhe zbatimi, (deri nė njė fare mase), i tė drejtave tė njeriut ! E doemos nė krye tė tė gjitha partive, t’ashtuquajtura tė majta e gjithashtu tė djathta, drejtuesit e tyre tė caktoheshin nga partia komuniste akoma nė pushtet ! 

 

Ndalemi kėshtu tek njė pike tejet e nxehtė dhe skajshėm trishtuese, se si po vazhdon e transformohet historia edhe tė vėrtetat e saja nga historianėt e dikurshėm, hymnizuesit e diktaturės dje shtrembėruesit e tė vėrtetave edhe nė vazhdim ! Qėndrojmė pra edhe trajtojmė njė fakt historik i cili skajshėm e trishton ēdo njeri tė ndershėm dhe qė i di ngjarjet, e sot pėrjeton situata tejet trishtuese. Nė vitin 1974 u botua nė Lyon nė gjuhėn frėnge “HISTORIA E SHQIPĖRISĖ – NGA ORIGJINA DERI NĖ DITĖT TONA” kurse nė Londėr u botua po ky tekst nė vitin 1981 nga Routledge & Kegan Paul Ltd. me bashkautorė  tė vėllimit shkencor profesorėt si edhe akademikėt zotėrinjtė Stefanaq Pollo si edhe Arben Puto e me bashkėpunėtorė profesor Kristo Frashėrin si edhe Skėnder Anamalin.  Nė pėrkthimin anglisht, nė faqen 245, ėshtė vendosur pohimi i pėrfaqėsuesit tė Jugosllavisė Velimir Stojniē-it nė Plenumin e 2-tė tė Beratit tė dates 23 nėndor tė vitit 1944 sipas tė cilit ai shprehet si vijon :  “Shqipėria jo qė nuk e rrit dot ekonomķn’e saj, por as e zhvillon dot atė sepse imperializmi do t’a gėlltiste; … e  vetmja  zgjidhje e saj ėshtė tė bashkohet nė njė konfederatė me Jugosllavinė.” E me kaq mbyllet nė tekstin e historisė nga autorėt problemi qė ngriti nė Plenumin e 2-tė tė Beratit pėrfaqėsuesi jugosllav.  Me kėtė mosvazhdim, nisur nga diktatura gjakatare qė ishte e pranishme nė Shqipėri, sinqerisht  as qė mė shkon nė mėndje t’i ngarkoj me pėrgjegjėsķ lidhur me heshtjen e tyre bashkautorėt e vėllimit historik nė fjalė.  Por ama, heshtja e kėtyre historianėve mbas shkėrmoqjes sė diktaturės nė vitin 1991 e nė vazhdim, sinqerisht qė jo vetėm mė bėn t’i kundroj ata me pėrēmim nga ana karakteriale, por nga ana tjetėr edhe mė bėn t’a ngré fuqķshėm zėrin ndėrsa ata jo vetėm q’e kėrkojnė me force sė rishmi tashti parėsķnė nė gjykimin e historisė por e konsiderojnė edhe njė tė drejtė tė tyre legjitime duke i ngarkuar nė vitin 2014 me RISHKRIMIN E TEKSTEVE TĖ HISTORISĖ !  E ftoj tashti lexuesin e kėtyre radhėve t’a japė gjykimin e tij krejtėsisht tė paanshėm dhe tė ndershėm duke i kujtuar se pikėrisht tre vite e 22 ditė mbas fjalės sė pėrfaqėsuesit jugosllav nė Plenumin e Beratit, e pra nė mbledhjen e Byrosė Politike tė K.Q.P.K.Sh. e 15 dhjetorit tė vitit 1947, Enver Hoxha u shpreh tekstualisht :            

. ” ... Duhet t’a fitojmė kohėn e humbur e tė bėjmė sa mė shpejtė bashkimin DE FACTO tė Shqipėrisė me Jugosllavinė nė tė gjitha fushat, (parti, ekonomi, ushtri, etj.), se Shqipėria nuk mund tė qėndrojė si shtet i pavarur  dhe  aq mė pak tė ndėrtojė Socializmin, PA U BASHKUAR ME JUGOSLLAVINĖ ...”.   

Pa as mė tė voglin mllef dhe krejtė sinqerisht, (duke u munduar tė jem skajshėm i paanshėm), por nuk mundem t’a pranoj qė trysnķja e V.Stojniē-it nė Berat tė publikohet kurse, pohimi i Enver Hoxhės tre vite mė vonė, qė nga dita e shkėrmoqjes sė diktaturės nė vitin 1991 e deri mė sot, jo vetėm qė nuk paraqitet nga historianėt nė fjalė  ashtu siē ka qenė por  bilé  anashkalohet !  Ky ballafaqim faktesh ēfarė shpreh?  Asgjė mė shum’e asgjė mė pak por qėndrimin e historianėve nė mbrojtje me ēdo mėnyrė tė tradhėtķsė Enver Hoxhės lidhur me atė ēfaqje kolaboracionizmi skajor deri nė shitje tė interesave kombėtare shtyrė veē nga egoizmi personal i tij !   

 

Nuk qėndroj dot pa shtuar edhe faktin se si sot janė dhjetė gjuhėt e huaja nė tė cilat teksti historik i zėnė nė gojė mė lart ėshtė pėrkthyer, por ama pa iu bėrė shtesat e nevojėshme qė deri nė vitin 1991, vetė zotėrinjtė historianė autorė tė tekstit nuk guxonin t’i shtonin.  Kjo, pa u zėnė nė gojė  nė vijim se si as historianėt e tjerė si Z.Paskal Milo me shokė, tė zėnė ngushtė nga ēka kanė shkruar duke e hymnizuar sistemin diktatorial dikur, kėta edhe sot, me gjithė heshtjen e tyre kuptimplote rreth fakteve qė deri nė vitin 1991 as mendohej se mund tė paraqiteshin, e kanė pėr ndér t’a rishkruajnė historinė pėr tekstet shkollore ! (?)  

 

E si pėrfundim natyrshėm lind pyetja : A ka mospėrgjegjėsķ mė tė madhe nga ana e drejtuesve shtetėrorė tė sotėm qė vazhdojn’ edhe ecin pėrgjatė tė njajtit shteg si nė kohėn e diktaturės ?  Kujt i shėrben ky qėndrim i mohimit tė sė vėrtetave siē u bė pėr 47 vite me radhė  ? E pikėrisht ky qėndrim zyrtar ēon nė valavitjen nga njera anė tė pankartave me portretin e diktatorit mbas shpatullave tė drejtuesve tė sotėm tė vėndit e deri nė shpotitjen madhore qė u bėn kategorive tė ndryshėme popullore Presidenti Nishani duke u dhėnė titullin Nderi i Kombit si kriminelėve e gjithashtu edhe viktimave tė tyre ! 

 

Pėrkundruall kėtij fakti sjellim shėmbullin tjetėr: Cili qé ai qė atdhedashurinė e shtynte deri nė vetėflijim ?  Ja si shprehej nė vargje Patėr Gjergji Fishta: 

 

Qé mue tek m’keni, merrni e m’bāni flķ, / Pėr shqyptarķ, me shue ēdo mnķ mizore./ 
Oh ! Edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rrnoftė,/ E nami i sajė per jetė u trashigoftė
!
Pikėrisht Ai duhej mikluar e pastaj tulatur.  Dhe hapin e parė qeveria fashiste italiane e bėri : i akordoi Patėr Gjergj Fishtės, Provincialit te Franēeskanėve tė Shkodrės, me dekret mbretnor, njė nga dekoratat mė tė larta qė akordonte fashizmi italian.  Por pėrgjigja e Titanit qé e papritur, qé e prerė : E refuzoi dekretin mbretnor duke u shprehur :

 

“KJO DEKORATĖ NUK ĀSHT PĖR MUE 

 

E megjithėse ky qėndrim i Patėr Gjergjit dihej botėrisht e gjithashtu edhe fakti se Ai ndėrroi jetė qė nė vitin 1940, historianėt shtypen e pėrtypen dhe meazalla se ia heqin cilėsorin fashist,  tradhėtar, agjent i Vatikanit e shto tė shtojmė! E pėr t’i vėn’edhe kapak historiani Arben Puto e cilėson sot’e kėsaj dite Patėr Gjergjin edhe si KUISLING ! (???)  Dhe unė shtroj pyetjen : Si mund t’u besohet rishkrimi i historisė kėsaj kategorie historianėsh tė komprometuar deri nė palcė me bėmat e diktaturės tė cilėt nė veprat e tyre kanė shkruar vetėm njerėn anė tė sė vėrtetės, atė qė u vjen atyre pėr mbarė, (fjalėn e V.Stojniēit nė Plenumin e II-tė tė Beratit, por me heshtje e kalojnė fjalėn e diktatorit nė mbledhjen e Byrosė Politike tė 15 dhjetorit 1947), ose, pėr tė mos lejuar t’i hidhet dritė  servilizmit tė tyre, heshtin kur krimineli dekorohet dhe … vazhdojn’e heshtin kur viktimave tė po atij krimineli u akordohet e njajta dekoratė ! Prandaj vijmė edhe nė pėrfundimin logjik se duhet shkruar dhe shkruar intensivisht qė tė mos quhet dhe tė mbetet si histori ajo qė kanė shkruar dhe vazhdojn’e shkruajnė historianėt e diktaturės, shtrembėrues tė historisė. E kėtė pozicionim’e mbėshtet fuqimisht njera nga tezat e quajtur nga mė tė famėshmet e historianit si edhe filozofit tė madh Benedetto Croces i cili nė librin e tij me famė botėrore me titull: - TEORIA SI EDHE HISTORIA E HISTORIOGRAFISĖ – pohon ndėr tė tjera se “E VETMJA HISTORI E VĖRTETĖ ĖSHT’AJO BASHKĖKOHORJA” !   Dhe unė shtoj :

PA VĖNĖ DORĖ HISTORIANĖT E POLITIZUAR NĖ TĖ !






Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.
black fascinators with veil  - albanovaonline - Mėrgim Korēa - Vendosja e komuniz     |2017-04-24 11:31:06
Character problem. empty comment

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."