Written by jozef martini   
Monday, 24 March 2014






Motrat Islami

pezulluar nga puna mbas 30 vitesh punė tek Zėri i Amerikės

 

 

Mėrgim Korēa

 

 

U bėnė ditė qė nė shtypin shqiptar, me plot tė drejtė, ėshtė bėrė tejet aktuale tema qė merr shkas nga njoftimi pėr pezullimin nga puna tė dy motrave Isabela (Islami) Ēoēoli si edhe  motrės sė saj Zamira (Islami) Edwards, gazetare tashmė legjenda tė radiostacionit Zėri i Amerikės, (punonjėse atje qė nga viti i largėt 1985), dhe tė cilėsuara si tė shquara tė asaj redaksije, gjatė fjalės paraqitėse tė Drejtorit tė Zėrit Amerikės mė 18 Dhjetor 2013 zotit David Enson. Nga qė pikėsynimi im nuk ėshtė tė flas gjer’e  gjatė  rreth  vetė  aktit tė arratisjes sė kėtyre dy heroinave sė bashku me vėllan’e tyre tė ndjerin Klement, i cili u mbyt gjatė notimit prej 12 kilometrash pėrgjatė natės qė nga bregu i Sarandės pėr nė Korfuz, mes kanalit tė Korfuzit, (i pėrmėndur ky pėr dėndėsin’e madhe tė qarkullimit peshkaqenėve nėpėr tė), por unė fillimisht desha tė theksoj fare shkurt ēfar’e ka lidhur familjen time me familjen Islami nga e cila rrjedhin dy heroinat e asaj ngjarjeje.  

E doemos, mbas njė paraqitjeje fare shkurt tė fakteve qė njoh unė si edhe detyrimit moral qė ndjejmė ne si familje ndaj xhaxhait tė dy heroinave, tė ndjerit Shazivar Islamit, i vdekur nė burgjet komuniste, tė kundrohet ndodhķja e tridhjetė viteve tė shkuar, e lidhur kjo me vendimin e kohėve tė fundit pėr pezullimin e tyre nga puna. 

TRASHĖGIMIA E MOTRAVE ISLAMI -  Nga ana e Nėnės sė tyre, zonjės sė nderuar Nadire (Selenica) Islami, sistemi komunist ua ka pushkatuar si gjyshin, Maksut Selenicėn e gjithashtu edhe vėllan’e tij. Kurse nėna e tyre, vajz’e re u burgos pėr idet’e saja kundrakomuniste. Kur u lirua nga burgu mbas dhjetė vitesh, atė e mori pėr grua i nderuari Hajdar Islami, i cili kishte mbaruar Akademinė e Kulturės Fizike “Farnesina”, nė Romė. Nga ky bashkim u ngjizėn dy motrat si edhe vėllai i tyre i ndjerė. Kurse nga ana e tė ndjerit Hajdar, i Ati i tij kishte studjuar teologji dhe i veshur me petkun fetar tė Imamit, Dervish Islami kryente funksjonin e Zv/Kryetarit tė Komunitetit Musliman Shqiptar. (Emri i tij ishte Dervish dhe nuk kishte lidhje aspak me rang zyrtar tė sektit Bektashķ). Ndėrsa xhaxhai i tyre, Shazivari, kishte studjuar nė Firenze dhe ishte caktuar sekretar i ministrit tė Arėsimit pikėrisht kur i ndjeri profesor Xhevat Korēa u emėrua titullar i atij dikasteri. Mbas arrestimit, Xhevat Korēa u gjykua si i pandehur nė gjyqin special tė Prillit 1945 ku prokurori Bedri Spahiu, me ton skajshėm prej fitimtari, duke menduar se e vinte tė pandehurin me shpatulla mbas muri, e akuzoi ish ministrin e Arėsimit si pėrvetėsues tė fondit F.A.P.I., (fond q’e disponuan atė vit tė gjithė dikasteret). Mirėpo prokurori e kishte mbėshtetur akuzėn e tij tė gėnjeshtėrt pa e ditur se Shazivar Islami kishte nxjerrė dokumentin origjinal me anėn e tė cilit ministri urdhėronte qė ai fond t’u shpėrndahej si njė muaj rrogė shpėrblimi suplementare tė gjithė arsimtarėve nė Shqipėri si edhe Kosovė !  I ndodhur pėrpara kėsaj situate prokurori i u drejtua trupit gjykues me pretendimin se “  … i pandehuri u a ka dhėnė kėtė rrogė shtesė arsimtarėve qė t’i bėjė pro fashistė !” Dhe ish ministri iu drejtua edhe ai trupit gjykues tė kryesuar nga Koēi Xoxi duke u thėnė “ Nė qoftė se arsimtari shqiptar i shet idealet e tija atdhetare pėr njė rrogė, atėbotė edhe unė e pranoj se ai ka qenė qėllimi im ! “.   

Do t’ia shtoj kėtij pėrshkrimi fluturimthi lidhur me trashėgimķnė familjare tė motrave Islami, heroinave tė ngjarjes qė po trajtojmė, edhe dy kujtime tė mijtė me   Baban’e tyre, tė nderuarin Hajdar Islami. Mė tregonte i ndjeri Hajdar ballafaqimin e Tij tė fundit me tė vėllanė, tė ndjerin Shazivar. Duke qenė ky i fundit i burgosur qé sėmurur dhe e kishin shtruar nė spitalin e burgut. Mbas disa ditėsh mezi iu dha leje Hajdarit tė shkonte t’a takonte tė vėllanė. Mbasi pyeti njerin gardian si edhe tė dytin se ku ishte i vėllai dhe asnjeri nuk i dha drejtim, tek kaloi pėr anė njė shtrati ku ēarēafi ishte i shtrirė deri nė krye tė shtratit por dukej se mbulonte dikė, krejtė i pavetėdijshėm Hajdari pėrvesh ēarēafin e ē’tė shohė ? Tė vėllanė Shazivarin … kufomė !  E Hajdari e mbajti veten : logjika e mposhti ndjenjėn e qė tė mos ua jepte kėnaqėsķnė gardianėve t’a shikonin tė ligėshtuar, e puthi nė ballė tė vėllanė, e mbuloi sė rishmi dhe u largua nga burgu i spitalit !  Kjo ngjarje e cila tregon karakterin si edhe e shpjegon qėndrimin stoik tė  prindit tė tyre … u pasua edhe nga qėndrimi i Tij kur u nda pėrgjithmonė me tre fėmijėt e Tij qė hipėn nė karrocerin’e kamionit qė do t’i largonte pėrfundimisht nga vėnd-internimi i tyre Ēerma e ai u tha lamtumirė tre bijve tė tij pa lėshuar lot nga sytė !

Ngjarja e dytė. Njė ditė u gjėndėm ballė pėrballė me Hajdarin e ndjerė pėrpara ndėrtesės sė Postės nė Lushnje. U pėrqafuam dhe, duke qenė tė pėrqafuar mė tha pak a shumė “… qė tė dy e dijmė dashurinė qė na lidh por tė lutem mos rreziko tė ndalosh me mua se ia shikon sherrin !”  Kjo hera e fundit qė u takova me Hajdar Islamin e ndjerė ! E me kėtė rast, nga qė ėshtė krejtėsisht’e ngjashme si rrethanė qė nuk kishte se si tė mos mė linte mbresa tė thella, nuk kam si mos t’a kujtoj edhe qėndrimin krejtėsisht tė ngjashėm ndaj meje tė njė ish shokut tim tė shkollės sė mesme edhe tė ushtrisė, (kryer nė Repartin e Punės), i internuar ai nė Lushnje, Kastriot Bajraktarit, djalit tė Mul Delķ Bajraktarit, (pinjoll i familjes legjendare tė Ēun Mulės tė Bajraktarėve tė Hotit), oficer  akademist dhe ruajtės i pamposhtur i kufijve shqiptare si edhe i shquar si kuvendįr e mendimtįr i njohur. Pra prindėt janė si rregull gur themeli trashėgimķe e si pasojė dy qėndrimet e tyre, Hajdarit si edhe Kastriotit, do t’i njėsoja me thėnjen popullore se si dardha nėnė dardhė bķje !  Prandaj edhe motrat Islami me guximin e tyre si edhe personalitetin e formuar pėrgjatė viteve tė vuajtjeve nė internim si edhe tė punės nė Departamentin e Gjuhės Shqipe pranė Zėrit tė Amerikės, janė shėmbull frymėzues se si nuk ka si dardha tė mos bjerė nėnė dardhė !  

SHQIPĖRIA SHTETI I RRETHUAR PREJ FRIKĖS DHE SKAMJES - Janė shkruar mijėra fletė me dėshmķ tė faktuara lidhur me krimet e periudhės diktatoriale dhe pėr t’i pėrmbledhur kėto nė disa radhė askush nuk e kundėrshton dot se jetonim nė njė shtet tė rrethuar me tel me gjėmba pėrshkuar nga rryma elektrike si edhe tok’e minuar para se tė arrihej brezi i telave.  Ata qė duan t’a mohojnė janė tė lire t’a bėjnė botėrisht por … nuk i mashtrojnė dot as ndėrgjegjet e vetes sė tyre, sepse sot ata udhėtojnė nėpėr vėndet e B.E.-sė pa viza ndėrsa kudo tjetėr me viza lėshuar nga pėrfaqėsķtė diplomatike pėrkatėse por pa asnjė ndėrhyrje nga Shteti Shqiptar ! E nuk mund tė mohohet as fakti qė brėnda kėtij kampi pėrqėndrimi populli, begatķn’e sistemit aq tė propaganduar nga organet e diktaturės komuniste mbas thuajse gjysėm shekulli, e shijonte duke qen’i ushqyer me tallona !  

E provuan dhunėn si edhe pėrndjekjen tė pėrndjekurit dhe familjet e tyre fillimisht e nė vazhdim edhe vetė morķ familjesh drejtuesish ish komunistė, por qė diktatori i vuri nė shėnjestrėn e tij, se si ndjeheshin ato kur para portės tyre ndalonte makina e degės sė punėve tė brėndėshme. E kjo duke qenė ata 100 % tė bindur se nuk kishin bėrė jo mė veprimtarķ kundra pushtetit, por as u kishte shkuar mėndja tė guxonin e tė shprehnin ndonjė mendim mbi cilėsin’e keqe tė bukės, (mendim i cili po tė ēfaqej … zyrtarisht bėhej shkak tė dėnoheshe me dhjetė vite heqje lirije),  pa lé tė jepje gjykime rreth drejtimit tė shtetit ! Pra vėndi pėrjetonte frikėn e pathemeltė si edhe tė pandėrprerė, nga njera anė, si edhe varfėrin’e skajėshme, nga ana tjetėr !  E pra ky shtet nga vetė diktatori u quajt  Shteti i Diktaturės sė Proletariatit por duke i shtuar edhe pretendimin si vėndi mė demokratik nė botė ! (???)  Ē’paradoks, kur nė kushtet e kėtij shteti kaq demokratik, familja Islami u internua nė Ēermė tė Lushnjes vetėm sepse i ndjeri Klementi, (aso kohe 17-vjeēar), u thirr nga hetuesia sikur kishte bėrė aluzione kundra pushtetit dhe nė vazhdim e dėrguan nė ēmendinėn e Elbasanit ku u torturua me lloj lloj trajtimesh mjekėsore depersonalizuese. Ky trajtim qė iu bė familjes Islami nė kuadrin e luftės sė mallkuar tė klasave, qé edhe shtysa madhore kryesore qė kur tashmė i ndjeri Klement, mbasi u kthye n’internim, tė nxiste edhe motrat tė arratiseshin duke braktisur prindėt n’ato kondita e duke rrezikuar edhe veten e tyre !     

Vazhdojmė tashti dhe e zgjerojmė shtrirjen e fushė-kapjes objektivit tone duke u hedhur dritė fakteve tė tjera. Z.Arben Xhixho ka pas punuar pranė Seksjonit tė Jashtėm nė Radio Tirana nga viti 1986 e deri mė 1991-shin. Kush e ka pėrjetuar periudhėn e diktaturės komuniste nė Shqipėri e kupton mirėfilli se pa qenė njeri me garancķra tė posaēme politike nuk mund tė zije njė post tė tillė nė fushėn e propagandės aso kohe ! Mirėpo nė vijim, mbas shkėrmoqjes sė diktaturės komuniste, fryma e pėrzgjedhjes dhe vendosjes sė elementėve ish komunistė nė krye tė ēdo sektori, bėri qė tė pėrpunohej opinioni lidhur me Z.Arben Xhixho dhe ai tė vinte nė Sh.B.A. duke u punėsuar qė nė vitin tashmė tė largėt 1992  fillimisht si gazertar  nė Seksjonin e Gjuhės Shqipe tė Zėrit Amerikės, e nė vazhdim shef i atij Seksjoni.

Nė vijim nga Tirana erdhi dhe u punėsua qė nga viti 1992 dhe vazhdon e punon pranė Seksjonit tė Gjuhės Shqipe edhe Zoti Ilir Ikonomi i cili ka qenė edhe ai punonjės i sektorit tė gjuhės kineze pranė Radio Tiranės.  

Nuk mjaftoi me kaq depėrtimi nė Seksjonin e Gjuhės Shqipe tė Zėrit tė Amerikės nga ana e pinjojve familjesh komuniste por, qė nga fundi i vitit 1998 filloi punėn nė atė Seksjon edhe ish punonjėsja e Zėrit tė Rinisė qė nga viti 1984 deri nė vitin 1991, Z-ja Laura Konda, bija e komunistit Drago Siliqi.  Megjithatė, ndonėse  kėto veprime tashmė nuk mund tė quhen tė rastėsishme, pa hyrė fare nė konsiderata karakteri mė tė gjerė, dua tė theksoj njė moment i cili pastaj na lejon tė bėjmė edhe pėrgjithėsimin rreth sė gjithės sa u shkrua deri tashti. Fakti qė Z. Arben Xhixho e ka filluar veprimtarķn’e tij si gazetar pranė Radios Zėri i Amerikės ka qėn’i njohur pėr mua qė nė vitin e largėt 1993 ose 1994. Kjo pėr faktin se e kam pas njohur mire baban’e tij, Jani, i cili ka qenė njė komunist me bindje tė thella e qė si sekretar partije drejtonte format e edukimit nė Stacionin e Mekanizimit tė Bujqėsisė nė Tiranė nė tė cilat nuk linte radhė pa cituar Enver Hoxhėn, sidomos nė librat si ai “Kur Hidheshin Themelet …”ku dėnonte “armikun e kllasės”. Bile ai ishte aq parimor sa qė njė here njė komunist, Xhavit Ēalliku, shkaktoi njė incident duke i thėnė pak a shumė : “ … mjaft mė me kėto se do tė mė bėsh tė largohem nga mbledhaj … ! Mirėpo kurrė, e ritheksoj kurrė ndonjėherė, nuk mė ka shkuar ndėrmėnd t’a ngrija zėrin se si njė bir komunisti tė punėsohej nė njerin prej seksjoneve tė Zėrit Amerikės ! Lind natyrshėm pyetja, pse ?  Sepse derisa luftėn e klasave, atė armė djallėzore dhe tė mallkuar qė pėrdori me aq intensitet diktatura komuniste nė  Shqipėri e konsideroja krejtėsisht tė padrejtė, nė asnjė mėnyrė nuk mund t’ia lejoja vetes qė, nisur nga po ata kėndvėshtrime si edhe konsiderata t’a cilėsoja tė papranueshėm bashkėpunimin e Z.Arben Xhixho me Zėrin e Amerikės. E tani, krejtė natyrshėm lind pyetia tjetėr, pse sot erdhi dita t’a ngré zėrin tim e tė vé nė dukje se veprimi i tij sot pėrputhet plotėsisht me direktivat e dhėna nga Ramiz Alia kur ai predikonte kthimin e komunistėve nė kapitalistė ? Z.Arben Xhixho deri mė sot mendoj se ėshtė konformuar, sa here ka rėnė rasti, qė diktaturėn komuniste t’a shante me rrėnj’e me degė, (siē udhėzonte Ramiz Alia kur po shkėrmoqej diktatura komuniste), dhe tė gjithėn kėtė, bije qartė nė sy, e paska bėrė veē pėr t’u bėrė sa mė i  besueshėm para drejtuesve tė tij. Kurse sot ai, si pėrgjegjės i Seksjonit tė Gjuhės Shqipe pranė Zėrit tė Amerikės, kthehet dhe e zbaton luftėn e klasave duke pezulluar nga puna pikėrisht dy motrat Isabela si edhe Zamira Islami, tamam tė pėrndjekura nga diktatura, mbas tė qėnit tė punėsuara ato pėrgjatė thuajse 30 vitesh pranė atij Seksjoni !(???) E pikėrisht ky dyzim nė qėndrimet e tij mė detyron mua sot tė revoltohem nga qė pezullimin nga puna tė dy motrave e shikoj si vazhdim lufte klasash, ndjenjė kjo me tė cilėn fatkeqėsisht ėshtė mėkuar Zoti Arben Xhixho qė nė moshėn e tij mė tė brishtė.  

NĖ VĖND TĖ PĖRMBYLLJES – Nuk ka rėndėsi tė diskutohet hamendėsisht direktiva e dhėnė nga Ramiz Alia lidhur me vendosjen e komunistėve ose pinjojve tė tyre nė krye tė ēdo posti pune nė themelin e pluralizmit politik nė vėndin tonė.  Por e rėndėsishme ėshtė tė kundrohet rrjedha e ngjarjeve qė nga shkėrmoqja e sistemit diktatorial komunist deri mė sot ku ndodhķa e fundit ėshtė pezullimi nga puna i dy motrave Isabela dhe Zamira, veprim i bazuar thjeshtė nė luftė klasash, i ngjarė pranė Seksjonit tė Gjuhės Shqipe tė Zėrit Amerikės. E doemos, bazuar nė rrjedhėn e ngjarjeve tė faktuara, tė nxirren edhe pėrfundimet pėrkatėse.                     

                                                                            Mars 2014