PDF Print E-mail
Thursday, 17 December 2015




ANALIZA SI EDHE KONSIDERATA KARAKTERI HISTORIK

      

Mėrgim Korēa

                                                       

 

NĖ VĖND TĖ HYRJES :

 

 

Mė ka rastisur kohėt e fundit tė lexoj dy libra, shkruar dhe lėnė nga autorėt e tyre si kujtime, me shpresėn se dikur nė tė ardhmen, do t’u binin nė dorė pasardhėsve tė tyre. Dhe nė fakt kėshtu edhe ngjau. Mbas dhjetra vitesh u ranė nė dorė kujtimet e etėrve tė tyre, pinjojve tė autorėve bijve tė tyre, dhe ata bėn’atė qė kishin nė dorė : I botuan kujtimet e baballarėve tė tyre  

 

Kujtimet e Xhelal Staraveckės qė u titulluan si libėr Pėrpara Gjyqit tė Historisė janė pėrfunduar nga autori nė vitin 1966, (duke u botuar nga djali i autorit, Naimi, nė vitin 2012); ndėrsa botimi i kujtimeve tė Kol Bib Mirakajt me titullin Vetvrasja e njė Kombi, autori i pėrfundoi nė vitin 1951, (u botuan nga Leka, djali i autorit, nė vitin 2014).  Unė fillimisht pata rastin ta lexoja librin e Xhelal Staraveckės.  Tė them tė drejtėn, edhe me aq njohurķ sa kisha unė lidhur me rrethanat si edhe zhvillimet qė pėrshkruan autori, kisha shumė vrejtje rreth sa lexova. Mirėpo, tė gjitha sė bashku, ē’dija unė sa i takon vetė autorit, si edhe pikėpamjet e tija hera herės dukshėm kundrathėnėse, nuk pėrbėnin pėr mua arėsye t’ua hyja hulumtimeve, tė grumbulloja material e pastaj edhe ta shtjelloja.  Rastėsķja e deshi qė disa muaj mbas atij leximi, mė ranė nė dorė dhe i lexova kujtimet e Kol Bib Mirakajt tė botuara si vėllim me titullin Vetvrasja e njė Kombi. Pėrmbajtja e faqeve tė kėtij libri si edhe trajtimi i tij, duke qenė se ishte shkruar pėr tė njajtat periudha kohore si edhe tashmė historike nga tė dy autorėt por ku, si fryma q’i pėrshkon trajtimet, qėndrimet shumė vetqendėrzues tė njerit autor i krahasuar me tjetrin, si edhe ndryshimi i dukshėm sa i takon logjikės pa lé edhe livelit tė trajtimit tė kėndvėshtrimeve tė ndėrsjella si edhe vijueshmėrisė nė vazhdim tė koherencės sė saj pėrgjatė trajtimit tė situatave, mė nxitėn … t’i shtjelloj mbresat qė mė ngjalli leximi i tyre.  

 

Megjithatė nė vazhdim nuk kam se si, para sė gjithash, mos ta vé dukshėm nė dritė gjithė respektin tim qe kam ndaj Naimit si edhe Lekės, si pasoj’e qėndrimeve tė tyre dinjitozė nė burgjet dhe kampet e pėrqėndrimit si edhe  mbresave skajshėm pozitive qė ata u kanė lėnė bashkėvuajtėsve tė tyre, me shumė prej tė cilėve kam patur rastin tė flas personalisht. 

 

PIKĖSYNIMI PSE IA HYRA KĖSAJ ANALIZE :

 

 

Ėshtė fakt vėrtet  ēoroditės,  i cili sa vjen e po bėhet edhe mė i prekshėm me kalimin e kohės, se si histori-shkruesit e periudhės sė diktaturės, duke vazhduar mbi tė njėjtėt binarė dhe tė pasuar sot dhe nga pinjojt’e tyre, i kanė intensifikuar fushatat e tyre nė vazhdimin e shtrembėrimit tė historisė sonė kombėtare, e ē’ėsht’edhe m’e keqja, mbėshtetur nė tė do tė fillojn’e tė hartohen edhe tekstet shkollore.  Nė kėtė drejtim si ithtįr i tė vėrtetave historike, u gėzova shumė kur mėsova se librit Pėrpara Gjyqit tė Historisė i qé bėrė paraqitja dhe jo vetėm kaq, por moderator i paraqitjes kishte qenė Z.Fatos Lubonja, njė analist me vlera e gjithashtu edhe dy historianėt Prof.Dr.Shaban Sinani si edhe Prof.Dr.Pėllumb Xhufi, qė tė dy personalitete gjithashtu me vlera.  Bilé nga ana tjetėr, pėr hķrin e asaj sė vėrtete qė kėmbėngulim ta nxjerrim nė shesh sa i takon trajtimit tė fakteve historike, nuk mundem  mos ta zé n’goje e ta vlerėsoj lart njė kalim tė tijin shkencor ku historiani Profesor Dr.Pėllumb Xhufi, ndėrmjet tjerave thekson se : “Ato  qė Xhelal Staravecka i paraqit si fakte duhen ballafaquar me dėshmi tė tjera si edhe me dokumenta arkivale”, dhe nė vazhdim edhe shton se : “ ... Jo ēdo gjė qė thotė Staravecka duhet marrė e duhet futur nė tekstet e historisė, para se tė hidhet nė histori, duhet konfrontuar.” (Ndonėse nuk m’erdhi aspak mirė shėmbulli qė jep profesor Xhufi duke pėrdorur skajin gjuhėsor “konfrontuar”; sa bukur tė kishte pėrdorur foljen “krahasuar” ose “ballafaquar”). Mirėpo kėtė pozicionim prej studjuesi tė mirėfilltė historije nuk e shikoj fare tek mėsoj se si po n’atė mbledhje paraqitėse, sa pėr njė shėmbull, Zoti Haxhi Kalluci, kryetar i njėsisė vendore tė komunės sė Potomit, e shprehu gatishmėrinė pėr t’i pajisur bibliotekat e shkollave tė komunės me librin e Staraveckės !(?).  Kėto qenė edhe dy shtysat qė mė nxitėn tė ndalem dhe fluturimthi tė hedh dritė rreth faktesh nė mėnyrė qė e drejta tė vejė nė vėnd.  

 

       

Disa konsiderata rreth vėllimit “Pėrpara Gjyqit tė Historisė”


 

... do t’i filloj kėto konsiderata, nisur nga pohimi i Xhelal Staraveckės ku thotė shprehimisht lidhur me studentėt qė studjuan jashtė tė cilėt  :  “... si pėrfundim i pasurimit tė tyre me kulturėn e shkencave ekzagte, hodhėn poshtė si njė paēavure tė ndyrė konceptin mbi zotin personal dhe u polarizuan drejtė njė koncepti pėr universin qė nuk ėshtė ai i féve, unė prap do tė mundohem kėtu poshtė tu jap njė mėsim tjetėr se ... edhe shtazėt, derrat, gomerėt edhe qentė e imagjinojnė se zoti i universit, pėr derrat ėshtė njė derr i madh, pėr qentė e imagjinojnė se ėshtė njė qen i madh, pėr gomerėt, e imagjinojnė gomerėt, se ėshtė njė gomar i madh ... Njerėzit me kulturė, besimin e ekzistencės tė njė zoti personal e kanė hedhur nė kanal, pse me mjetet qė na ka vėnė shkenca nė dispozicion kėrkesat janė shtrirė nė univers e deri mė sot deri nė njė diametėr prej katėr miliardė vjetėsh shpejtėsķ drite dhe halį nuk ėshtė ndeshur ndonjė kufķ ...”

 

Nuk po zgjatem mė me pohimet e autorit pėr t’i hedhur dritė ateizmit tė tij, sepse e kuptoj qė edhe me kaq citime lexuesi jo qė e ka marrė vesh se si autori i kupton edhe “mendimet e shtazėve”, por ... ka filluar edhe tė bezdiset.  Sidoqoftė, nisur nga pohimet e tij kategorikė e pėrgjithėsues, do tė vė nė dukje ndonjė fakt i cili lexuesin e paanshėm, por me bindje ateiste dhe me logjikė tė mirėfilltė ... ta lėkundė.  Ndėrsa Xhelal Staravecka bėn pėrgjithėsimin se si - njerėzit me kulturė besimin nė zotin personal e kanė hedhur nė kanal -, po sjell njė shėmbull i cili mund tė gjurmohet fare kollaj nga gjithsecili lexues. Ja se  ē’ka pohuar botėrisht personaliteti i shquar si njeri nga njerėzit mė gjenialė qė ka nxjerrė njerėzimi, Albert Einsteini, lidhur me besimet fetare :  “Karakteri im fetįr pėrqėndrohet nė njė admirim tė pėrvuajtur tė Atij Shpirti pambarimisht madhor i cili na shfaqet me atė pak qė né, me intelektin tone sa tė dobėt si edhe kalimtįr, arrijmė tė kuptojmė nga realiteti. Unė dua tė dij si e krijoi Zoti gjithėsķnė. Dua tė njoh mendimet e Tij; sa u takon tė tjerave, nuk janė gjė tjetėr veēse detaje.“ (Botuar nga Mondadori ’97 : Einstein : Mendime tė njė njeriu kureshtįr.)  

 

I fillova konsideratat e mija rreth librit tė autorit Xhelal Staravecka me krahasimin ndėrmjet pohimeve tė tij si edhe me pėrfundimet qė … sipas tij Albert Einsteini na qenka, nė mos tjetėr,  por njeri i pakulturė, duke e patur besimin se mjafton vetėm leximi i kėtij pohimi pėr tė kuptuar mirėfilli se si autorit tė librit sė paku guximi, (qė tė mos ta quajmė pafytyrėsķ), nuk i mungon, ndėrsa pa as mė tė voglin dyshim … kultura po.  Ajo i mungon.  Pa as mė tė voglin dyshim qė ajo e tija lé mjaft pėr tė dėshėruar, nisur edhe vetėm nga mėnyra kategorike se si do ai ta ndikojė lexuesin e librit tė tij !       

Nė vazhdim nuk mundem tė qėndroj indiferent e tė mos e shtroj me sinqeritetin mė tė madh njė pyetje se a nuk i pėrshtatet Xhelal Staraveckės, si njė kostum i qepur pas trupit tė tij, aforizma e famėshme e tė madhit Göethe i cili shprehimisht pohon se pėr njeriun: “Nuk ka gjė mė tė keqe se sa injoranca aktive, (pra, nė veprim) “ ?!

 

Kėtu e ndjej tė nevojėshme tė ndalem tashti e tė hedh dritė rreth njė rrethane tė cilėn lexuesi i kėtyre radhėve kam dėshirėn ta dijė qė nė krye.  Unė librin Pėrpara Gjyqit tė Historisė, e lexova sapo mė ra nė dorė. Siē e kam theksuar edhe mė lart, dora, dorės u ballafaqova me rrethana, shprehje,   qėndrime e gjithashtu veprime tė cilėt nuk mė dukeshin me vėnd. Ndonėse faqet e librit u mbushėn me nėnvizime me ngjyra si edhe shėnime, prap se prap nuk kisha asnjė shtysė t’ia hyja njė analize tė mirėfilltė tė vėllimit. Edhe tashti nuk ėshtė se do t’i kushtohem njė analize tė hollėsishme por, mbasi u njoha edhe me paraqitjen e vėllimit nė mjediset e Akademisė sė Shkencave e gjithashtu edhe me ē’ėshtė thėnė rreth vlerave tė tija si edhe tė autorit, doemos  po u rikthehem disa pikave qė e ndjej tė nevojėshme tė vendosen mbi “ i -tė “, ndonėse aspak me mendimin qė mos tė lé asnjė “ i “ pa i a vėnė pikėn mbi tė !       

 

Vijmė tashti tek paraqitja qė iu bė librit nė mjediset e Akademķsė sė Shkencave e lidhur kjo me hyrjen e vetė vėllimit tė emėrtuar - Njė ēelės i mundshėm leximi tė drejtpeshuar - ku pohohet kategorikisht (nė fq. 7-8): “ Libri ka interes jo vetėm historiografik, por edhe gjuhėsor. Stili i ligjėrimit tė Xh.Staraveckės ėshtė original, me interes tė padiskutueshėm pėr leksikun, idiomat, frazeologjķnė, stilizimet e tė folmeve krahinore, rrallėsitė leksikografike.”

 

Nga qė libri i Xhelal Staraveckės cilėsohet qė nė krye me interes historiografik etj., doemos pėrgjatė kėsaj hullķje ku sė bashku me lexuesin duam tė pėrcaktojmė sa mė drejtė se cili duhet tė jetė roli i historianit q’e shkruan historinė, nuk kam se si ta lé mė nj’anė thėnjen e mendimtįrit tė madh  si edhe klerikut tė shquar bektashjan Baba Rexheb-it i cili theksonte vazhdimisht se si “ I ndershėm ėsht’ai qė i ndryshon mendimet e tij pėr t’i njėsuar me tė vėrtetat.  Kurse i pandershėm ėsht’ai qė i ndryshon tė vėrtetat pėr t’i njėsuar ato me mendimet e tij “ !  Nisur tashti nga ky pohim karakteri teorik e duke e lidhur kėtė me atė tė Profesor Xhufit ku sipas tij “ Jo ēdo gjė qė thotė Staravecka duhet marrė e duhet futur nė tekstet e historisė, para se tė hidhet nė histori, duhet konfrontuar ”... e shfletojmė librin nė fjalė.

 

Qė nė tri radhėt e para tė “Hyrjes” sė librit (fq.16) ku autori pohon se : “ Dashuria pėr Atdhe dhe pėr tė vėrtetėn kanė qenė pasionet e mia qė mė zhytėn nė aq vuajtje e mjerime, sa jeta e ime ėshtė njė odise. Njė idealizėm i verbėr pėr tė mirėn e atdheut, mė krodhi nė politikėn e kombit tim, pa peshuar asnjė rrezik,” pikėrisht nisur qė nga kjo fjalķ e par’e librit nė fjalė, ku shquhet vet-lėvdata, filloi tė mė krijohet njė ndjesķ e pakėndėshme ndaj autorit tė vėllimit tė cilėn desha ta harroja.  Mirėpo nė vazhdim tė leximit, e pėr tė qenė tė saktė, nė faqen e dytė tė hyrjes, lexuesit i del pėrpara njė pohim tjetėr shumė befasues. Tek flet pėr politikanėt shqiptarė qė u larguan nga Shqipėria drejtė Perėndimit, ai shprehet nė mėnyrė kategorike duke pohuar se : “... Tė marrėsh nė shqyrtim tė ashtuquajturit politikanė, do tė gjesh se tė gjithė bėjnė politikė, porse nuk do tė gjesh asnjė qė i shėrben me atė politikė vatrės dhe kombit tė vet.” Natyrshėm lind pyetja : ... ASNJĖ ?  Vetėm Xhelal Staravecka i shėrbeka, sipas tij, vatrės dhe kombit tė tij ? Kaq kategorik ia lejon vetes tė jetė autori ? 

U ndalėm ta shquanim kėtė veēorķ tė autorit tė kėtij libri, tė cilėsuar edhe pėr vlerat e tija historiografike, pikėrisht pėr t’i bėrė njė krahasim me qėndrimin qė mbajnė nė ditėt e sotme historianėt q’e shkruan historin’ e vėndit tonė pėrgjatė periudhės sė diktaturės besnikėrisht sipas kėndvėshtrimit tė P.P.Sh. Pėr ta saktėsuar kėtė qėndrim, vemė nė dukje se si nė vitin 1974 u botua nė Lyon nė gjuhėn frėnge “HISTORIA E SHQIPĖRISĖ – NGA ORIGJINA DERI NĖ DITĖT TONA” kurse nė Londėr u botua po ky tekst nė vitin 1981 nga Routledge & Kegan Paul Ltd. me bashkautorė tė vėllimit shkencor profesorėt si edhe akademikėt zotėrinjtė Stefanaq Pollo, (tashmė i ndjerė), si edhe Arben Puto e me bashkėpunėtorė profesor Kristo Frashėrin si edhe Skėnder Anamalin. Nė pėrkthimin anglisht, nė faqen 245, ėshtė vendosur pohimi i pėrfaqėsuesit tė Jugosllavisė Velimir Stojniē-it nė Plenumin e 2-tė tė Beratit tė dates 23 nėndor tė vitit 1944 ku ai shprehet si vijon : “Shqipėria jo qė nuk e rrit dot ekonomķn’e saj, por as e zhvillon dot atė sepse imperializmi do t’a gėlltiste; … e vetmja zgjidhje e saj ėshtė tė bashkohet nė njė konfederatė me Jugosllavinė.” E me kaq mbyllet nė tekstin e historisė nga autorėt problemi qė ngriti nė Plenumin e 2-tė tė Beratit pėrfaqėsuesi jugosllav.

Me kėtė mosvazhdim, nisur nga diktatura gjakatare qė ishte e pranishme nė Shqipėri, sinqerisht as qė mė shkon nė mėndje t’i ngarkoj me pėrgjegjėsķ lidhur me heshtjen e tyre bashkautorėt e vėllimit historik nė fjalė. Por ama, heshtja e kėtyre historianėve mbas shkėrmoqjes sė diktaturės nė vitin 1991 e nė vazhdim, sinqerisht qė jo vetėm mė bėn t’i kundroj ata me pėrēmim nga ana karakteriale, por nga ana tjetėr edhe mė bėn ta ngré fuqķshėm zėrin ndėrsa ata jo vetėm q’e kėrkojnė me forcė sė rishmi tashti parėsķnė nė gjykimin e historisė ta kenė vetė, por e konsiderojnė edhe njė tė drejtė tė tyre tė ligjėshme  kur u a ngarkuan po atyre, nė vitin 2014, RISHKRIMIN E TEKSTEVE TĖ HISTORISĖ ! E ftoj tashti lexuesin e kėtyre radhėve t’a japė gjykimin e tij krejtėsisht tė paanshėm dhe tė ndershėm duke i kujtuar se pikėrisht tre vite e 22 ditė mbas fjalės sė pėrfaqėsuesit jugosllav nė Plenumin e Beratit, e pra nė mbledhjen e Byrosė Politike tė K.Q.P.K.Sh. tė 15 dhjetorit tė vitit 1947, Enver Hoxha u shpreh tekstualisht : . ” … Duhet t’a fitojmė kohėn e humbur e tė bėjmė sa mė shpejtė bashkimin DE FACTO tė Shqipėrisė me Jugosllavinė nė tė gjitha fushat, (parti, ekonomi, ushtri, etj.), se Shqipėria nuk mund tė qėndrojė si shtet i pavarur dhe aq mė pak tė ndėrtojė Socializmin, PA U BASHKUAR ME JUGOSLLAVINĖ …”. Pa as mė tė voglin mllef dhe krejtė sinqerisht, (duke u munduar tė jem skajshėm i paanshėm), por nuk mundem ta pranoj qė trysnķja e V.Stojniē-it nė Berat tė publikohet kurse, pohimi i Enver Hoxhės tre vite mė vonė, qė nga dita e shkėrmoqjes sė diktaturės nė vitin 1991 e deri mė sot, jo vetėm qė nuk paraqitet nga historianėt nė fjalė ashtu siē ka qenė por bilé anashkalohet ! Ky ballafaqim faktesh ēfarė shpreh? Asgjė mė shum’e asgjė mė pak por qėndrimin e historianėve nė mbrojtje me ēdo mėnyrė tė tradhėtķsė sė Enver Hoxhės lidhur me atė ēfaqje  kolaboracionizmi  skajor  deri  nė shitje tė interesave kombėtare shtyrė veē nga egoizmi personal i tij !

 

Ndalem tashti dhe e ftoj lexuesin e ndershėm dhe tė paanshėm, i nisur nga konsiderata objektiviteti krejtėsisht tė plota, ta gjykojmė pse tė dyja palėt e kalojnė nė heshtje kėtė qėndrim tė dukshėm pro-jugosllav tė udhėheqėsit tė vėndit tonė ? 

 

Diktatori i ardhshėm ėsht’e qartė se e ka mbajtur kėtė qėndrim i nisur fillimisht nga interesa thjeshtė grupi pėr ta mbajtur ata pushtetin sa mė tė sigurtė, pėr aq sa do t’ua  lejonte Jugosllavķja, nė duart’e tyre.  Duke u shtrirė tashti nė kohė e duke i analizuar me qė erdhi rasti edhe nė vazhdim kėto interesa grupi, ato erdhėn duke u tkurrur dhe dora, dorės u pėrqėndruan nė duart’e diktatorit duke u kthyer thjeshtė nė interesa vetjake tė tijat ... derisa ai i zhduku si kategori tė gjith’ata qė kishin sakrifikuar pėr tė ēdo gjė, edhe jetėt e tyre, pėr t’ia dhėnė e gjithashtu edhe qė ta mbante ai pushtetin absolut tė vėndit nė duart’e tija !   

Vijmė tashti tek qėndrimi i historianėve, korifenjve tė diktatorit, si edhe nė vazhdim mbas vdekjes sė tij, pėr aq kohė sa ekzistoi diktatura, i vetmi shteg qė ata ndoqėn ishte nė sintonķ me politikėn e asaj kohe tė diktatorit si edhe tė partisė qė ai drejtonte !  E natyrshėm lind pyetja : Mirė pėrgjatė diktaturės qė ata nuk guxuan tė dilnin, (edhe nė qoftė se e mendonin), kundra saj. Po nė vazhdim pse sė paku nuk i nxjerrin, tė vėrtetat e dokumentuara nėpėr arkiva, nė shesh ashtu siē kanė qenė ? Nė kėtė rast pėrgjigja, duke qenė vėrtet’e trishtė, detyrohem ta pėrsėris :  Ėshtė ēėshtje karakteri.  Ata vazhdojn’edhe duan ta mbajnė tė shtrembėruar historinė sepse gjatė 47 viteve tė diktaturės kanė fshehur fakte, i kanė shtrembėruar ata sikundėr i vinte mbarė politikės sė partisė e gjithashtu kanė lėnė qė dokumenta arkivore t’i zinte myku prirur vetėm nga shtysa qė gjykimi i bashkėkohėsve tė mos binte ndesh me qėndrimet e tyre vetė !

Po autori i vėllimit, vetė Xhelal Staravecka, si nuk e ka vėnė nė dukje qėndrimin e Enver Hoxhės si ithtįr’i bashkimit tė Atdheut tė tij me Jugosllavķnė ?  Arėsyet mund tė kenė qenė dy :

Sė pari, Staravecka mund tė mos e ketė ditur kėtė pozicionim tė Enver Hoxhės, (kjo hamėndje pėr tė qenė skajshmėrisht tė paanshėm – M.K.), ndonėse autori nė fjalė, me sa e si ka shkruar nė vazhdim pėrgjatė librit, as qė e ka pėrfillur kėtė rregull tė etikės, ndaj tė tretėve, gjė qė do t’ia vemė nė dukje nė vazhdim.

 

Nga ana tjetėr mund tė ketė qenė njė arėsye e fortė q’e shtynte Xhelal Staraveckėn tė mbante qėndrim tė tillė :  Ndonėse ai dezertoi nga radhėt partizane pėrgjatė L.N.Ēl. dhe, ē’ėsht’edhe m’e rėndėsishmja mori pėrsipėr kryesimin e xhandėrmarķsė tė Tiranės, mbas masakrės sė 4 shkurtit 1944, siē e pohon ai vetė, (ndonėse dėshmķt’e kohės pohojnė se pikėrisht ai aksjon qé garancķa q’e vuri nė atė post drejtues Staraveckėn), ai ka shkruar nė librin e tij tekstualisht :  “ Mė gjeni vetėm njė shqiptar, pjesėtar i tufės sė mėrgimtarėve qė tė mos dojė pėrmbysjen e regjimit tė sotėm nė Shqipėri si nuk e dua unė, pse ai regjim i siguron Kombit Shqiptar ndér, pavarėsķ, krenarķ dhe lavdķ, duke e vėnė nė radhė tė shteteve tė pavarur tė familjes sė madhe njerėzore, pa pėsuar influencėn apo vullnetin e njė kombi tjetėr (Fq.126). E solla dėshmķn’e kėsaj faqeje pėrgjatė kėsaj hullķje pikėrisht qė, pėr hķr’tė paanshmėrķsė deri nė skajshmėrķ nga ana e jonė, tė themi se si Staravecka edhe po ta ketė ditur pohimin e E.Hoxhės lidhur me bashkimin e Shqipėrisė me Jugosllavķnė, (mbase e ka kapėrxyer, ka heshtur rreth tij duke bėrė tė paditurin), sepse ... ndoshta ka menduar se diktatori, pikėrisht i nisur nga kjo arėsye, do ta mbyllte njerin sy lidhur me tė mallkuarėn “luftė kllasash” e do t’i shmangte tė shoqen si edhe tė birin nga burgjet si edhe kampet e internimit, (gjė e cila nė fakt nuk u vėrtetua) !  

Megjithatė, cilado qė tė ketė qenė arėsyeja qė ai pohim skajshėm kundrakombėtar i diktatorit nuk ėshtė vėnė nė dukje nga Staravecka, fakti sė rishmi mbetet fakt !  Mirėpo fillė nė vazhdim, gjejmė pohimin e prerė tė Staraveckės qė hedh dritė mbi njė [ tė vėrtetė (?) tė pakundėrshtueshme sipas tij ], e ku shprehet sa u takon atyre q’e kanė shkruar historinė se “ ... prej kohėsh dhe shekujsh i kanė sjellė zķ e kob njerėzķsė, nuk kanė bėrė tjetėr veē se tė thonė gjithēkahin, por vetėm me pėrjashtimin e sė vėrtetės, prandaj ajo (historia), nuk ka mundur asnjė herė tė kryente misionin pėr tė cilin ka lindur. Sa shkruaj kėtu e them me autoritet e kompetencė, pse historia ėshtė lėnda e ime, porse jo si profesorėt e saj qė u transmetojnė nxėnėsve faktet e shtrembėruar me plot gėnjeshtra, mashtrime dhe trillime ... “.   Ky qé edhe pohimi i cili jo qė mė lėkundi dukshėm por edhe mė detyroi qė nė vazhdim, pėrgjatė leximit tė librit me titull “ Pėrpara Gjyqit tė Historisė “, tė mos isha i nxituar por tė ndalesha e t’i shikoja me sy kritik ato qė shkruante autori nė fjalė. Natyrisht qė pika e cila e mbushi kupėn ishte pjes’e atij pohimi skajshėm i papėrshkuar nga ndjenja e modestķsė, ku autori vé nė dukje : “ Sa shkruaj kėtu e them me autoritet e kompetencė, pse historia ėshtė lėnda e ime ...”.  E ftoj me kėtė rast lexuesin t’ia hyjmė njė analize konkrete. Staravecka, (mbėshtetur nė tė dhėnat biografķke tė tijat tek faqja 10 e librit), rezulton t’ua  ketė hyrė mėsimeve fillore 11-vjeēar, pra me 5 vite vonesė. Shkruhet nė vazhdim, po pėrgjatė atyre tė dhėnave: 1928 – nis gjimnazin, pastaj “Shkollėn Mbretnore Ushtarake” nė Tiranė.

 

1930 – 1934 : Kryen Kolegjin e Lartė Ushtarak nė Napoli, Itali.  

 

Pra, nga viti 1928 e deri mė 1930-ėn, Staravecka paska nisur gjimnazin, (nuk saktėsohet se pėr sa vite) dhe paska kryer Shkollėn Mbretnore Ushtarake.  E pranojmė si fakt. Mirėpo njė shkollė e rregullt’e  mesme i angazhonte  nxėnėsit e saj pėrgjatė tetė vitesh, kurse Staravecka e paska kryer atė nė vetėm dy vite (?).  Logjika e ftohtė dhe krejtėsisht e pandikuar nga paragjykime na ēon nė pėrfundimin se autori i librit   “ Pėrpara Gjyqit tė Historisė “ jo qė specialist historije nuk kishte se si tė ishte bėrė, por as specialist ushtarak nuk mund tė ishte.  Natyrshėm lind pyetja, pse ?  Sepse lėndėt e Trigonometrķsė si edhe tė Stereometrisė, tė cilat janė disiplina bazė matematikore nė fushėn ushtarake lidhur me pėrcaktime distancash si edhe llogaritjesh balistike, bėjnė pjesė nė disiplina qė mbasi krijohen dora, dorės bazat e pėrllogaritjeve matematikore, u zhvillohen studentėve pėrgjatė vitit tė 6-tė si edhe tė 7-tė gjimnazit. 

 

Nė vijim autori i vėllimit qė na rekomandohet se duhej kundruar si burim informacioni historik, hedh njė bombė tymėse duke i konsideruar Imzot Bumēin si edhe Mustafa Krujėn kollona tė pesta tė Italisė qė nė kohėn e  qeverisė kukull tė kryesuar nga Turhan Pashai. E ky pohim pa qen’i pasuar nga asnjė fakt ose dokument (?) vazhdon me njė gjysėm faqeje bisedė mes dy shkodranėsh, njeri katolik kurse tjetri prift po katolik, ku shprehet frika se okupacioni italian i Shqipėrisė mund tė konsiderohej si tradhėtķ e katolikėve nga ana e muslimanėve, ku prifti katolik pėrgjigjet “... a nuk kena qenė 500 vjet nė Tyrkin e tash ma pse mos me ndejt me t’tan zogun’e qefit edhe 500 vjet nėn kombin ku Shejtnit e tyne, zavendsit e tė lumit Jezu Krisht dhe tė Shėn Pjetrit, kan selin e vet ?”  E pastaj Staravecka vazhdon pėr Mustafa Krujėn  e thotė “... Ai si vegėl qorre e klerit katolik pėr dashuri dhe besnikėri kundrejt fesė sė re qė kishte pėrqafuar nė sekretin mė tė madh ... “.  Tė gjitha kėto, mund ta themi me plot gojėn, fund e krye fantazira dashakeqėse tė Staraveckės. Si e argumentojmė ?  Pa shkuar hiē larg, por mbasi u shpall pavarėsķa e Shqipėrisė dhe ajo u pranua nė Lidhjen e Kombeve a e di Staravecka se kur Imzot Bumēi e pėrfaqėsoi si kryetar delegacioni atė pranė Lidhjes sė Kombeve mė 17 dhjetor tė vitit 1920, pėrfaqėsuesi i Indisė ishte befasuar dhe ishte shprehur botėrisht “... Ėshtė pėr t’u admiruar kur njė shtet i pėrbėrė nė tri tė katėrtat e tij nga popullatė myslimane pėrfaqėsohet nga njė prelat katolik !” Kurse sa i takon bashkėbisedimit mes dy shkodranėve prej tė cilėve njeri prift katolik, fantazon e fantazon Staravecka jo vetėm pa referenca por as emrat e tyre nuk i zé nė gojė !  Apo histori ėsht’ajo si shprehet ai dhe thotė : “ ... Atdhetari i madh Mustafa Kruja si vegėl qorre e klerit katolik, pėr dashuri dhe besnikėri kundrejt fesė sė re qė kishte pėrqafuar nė sekretin mė tė madh ...”  Nė kėtė rast, edhe sikur tė qé i vėrtetė ky ndėrrim besimi fetįr, pse ta mbante tė fshehtė Mustafa Kruja e nga ana tjetėr ē’faj duhej tė pėrbėnte ky fakt ?  Lé qė ky konvertim imagjinar besimi fetar  tamam njė ėndźrr’e parė me sy ēelur nga Staravecka, por kjo si duket qé pėr mua edhe pika q’e mbushi kupėn e kėshtu do tė ndalem disi mė gjatė qė lexuesit qė nuk i di, t’i jap disa sqarime me gjithė faktet e lidhura me to. 

Kur nė Shqipėrin’e shkelur nga kėmba e pushtuesit italian Francesco Jacomoni u propozon drejtuesve tė shtetit italian qė qeveria Vėrlaci, si e pambėshtetur nga shumica e popullit shqiptar, duhej zėvėndėsuar nga njė qeveri e drejtuar nga Mustafa Kruja, ministri i Punėve tė Jashtėme tė Italisė si edhe dhėndėrri i  Mussolinit, Galeazzo Ciano, me datėn 10 nėntor 1941 shkroi nė Ditarin e tij Politik, (botim i Rizzoli-t, tetor 1990 nė faqen 556) :  “... Ky njė lėshim i mėtejshėm ndaj ekstremistėve tė nacionalizmės shqiptare.”  Sikur vetėm nisur nga ky vlerėsim i ministrit tė Punėve tė Jashtėme tė Qeverisė Fashiste tė Italisė tė niseshim ku ai, nė nėnvetėdijen e tij jo qė nuk e quante sukses tė pushtetit fashist marrjen e fuqisė ekzekutive nė Shqipėri nga ana e Mustafa Merlika Krujės me shokė, por pėrkundrazi e quan lėshim ndaj ekstremistėve tė nacionalizmės shqiptare, do tė ishte njė argument si edhe provė e pakundėrshtueshme dhe skajshmėrisht e fuqishme pėr t’iu kundėrvėnė propagandės komuniste e cila atė kategori qė Galeazzo Ciano-ja i quante ekstremistė tė nacionalizmės shqiptare, ajo i quante kolaboracionistė tė fashizmit italian !(?) E tė mbetej me kaq, vetėm njė ēpifje sporadike e komunistėve shqiptarė, do tė ishte vėrtet njė e keqe, por nė fund tė fundit jo edhe shum’e rėndėsishme. Por, dhe gjithėnjė ka njė “por”, nga qė pėrgjatė 47 viteve tė diktaturės i u mėshua ditė mbas dite, muaj mbas muaji, vit mbas viti si edhe dhjetėvjeēar mbas dhjetėvjeēari cilėsorėve kolaboracion si edhe kolaboracionist nga kėnd-vėshtrimi skajshėm pėrkeqėsues dhe vetėm pėrkeqėsues, ai koncept u rrėnjos aq thellė sa qė sot e kėsaj dite as nuk diskutohet mė dhe ky cak gjuhėsor nėnkuptohet tashmė vetėm me vetėm sipas kuptimit tė keq tė fjalės ! (???) Prandaj pikėrisht nisur nga kjo propagand’e poshtėr dhe e pambėshtetur mbi fakte tė mirėfilltė por mbi shpifje dhe shtrembėrime tė tė vėrtetave historike ku, edhe Xhelal Staravecka gjatė vėllimit tė tij kontribuon me fantazķt’e tija krejtėsisht tė pathemelta, ēon ujė pikėrisht nė mullirin e shtrembėruesve komunistė tė historisė !  Vazhdojmė pra me dokumenta tė mirėfilltė arkivash.

Nė Dokumentin origjinal tė Shpalljes sė Pavarėsisė, mes tjerėve, gjėndej edhe nėnėshkrimi i Mustafa Asim Krujės. Ky ėshtė dokument zyrtar.  Pėrgjatė 47 viteve tė diktaturės komuniste, sa herė qė nė pėrvjetorė tė asaj ngjarjeje ose me raste tė tjera duhej tė bėhej publik ai dokument, me fotomontazh ose tė shtėpisė ku qé nėnshkruar ai dokument ose ndonjė foto tjetėr, ato vendoseshin pikėrisht mbi nėnėshkrimin e Mustafa Krujės pėr ta bėrė kėtė tė fundit tė paidentifikueshėm nga shikuesit !

 

Shkresa e ministrisė Jashtme tė Italisė drejtuar Drejtorisė sė Pėrgjithėshme tė Policisė me 25 gusht 1933, firma e palexueshme, thotė : ... Mustafa Kruja ankohet sė rishmi pėr kontrollin qė ushtrohet nga ana e autoriteteve lokale tė policisė ndaj letėrkėmbimit tė tij ... E shikojmė tė arėsyeshme qė ky kontroll tė zbatohet me pėrkujdesje mė tė madhe ... dhe Krujės mos t’i jepet pėrshtypja se konsiderohet si i dyshuar nga ana e jonė. 

 

Po ashtu, shkresa e ministrisė Punėve tė Brėndėshme drejtuar ministrisė Jashtme tė Italisė mė 2 prill 1939, firma e palexueshme, thotė: … Sa i takon tė lartpėrmendurit, (Mustafa Kruja), qė ka ardhur pėr arėsye shėndetėsore … i nėnėshtrohet njė mbikqyrjeje tė kujdesėshme dhe shumė tė fshehtė.  

Po ato ditė i kishte kėrkuar Mustafa Krujės takim Giuseppe Giro-ja nė emėr tė Mussolinit.  Gjatė takimit ai i thotė se ishte i ngarkuar ta vinte nė dijeni se “... lidhur  me marrėveshjen e ndėrsjellė, Duce-ja i kishte bėrė nja dy ndryshime tė vogla kėsaj tė fundit ”.  Mustafa Kruja flakė pėr flakė i u pėrgjigj se “... Marrėveshjet e nėnėshkruara zbatohen pikė pėr pikė siē janė formuluar.  Nė qoftė se Mussolini donte tė bėnte ndryshime … atėbotė Zogu, armiku i tij, (i Mustafa Krujės – M.K.), le tė  qėndronte edhe 100 vite nė fronin shqiptar ! ” Kaq sa pėr njė hedhje drite fluturimthi pozicionimeve tė ndėrsjella, pala italiane - Mustafa Kruja.

 

Po ana tjetėr e medaljes Mustafa Kruja ?  Kur Mustafa Krujės iu propozua tė krijonte qeverinė tė kryesuar prej tij, ai i vuri kusht qeverisė italiane se do ta pranonte atė pozicion me kusht qė “ ... Nga flamuri ynė kombėtar tė hiqeshin dy simbolet e fashizmit, pėr anė shqipes dykrenare, si edhe tė hiqej simboli i Shtėpisė Savoia.” Ja tashti edhe fakti : Nė dhjetor 1941 e mori detyrėn si kryeministėr Mustafa Kruja dhe mė 23 prill 1942 Flamuri Shqiptar mori formėn zyrtare pa sėpatat e Liktorit dhe pa nyjen e Savoias, pra po ai flamur siē ishte para pushtimit italian !

 

Nė vazhdim e gjithashtu pėrgjatė po kėsaj hullķje, nuk kemi se si mos ta theksojmė faktin se si pėr hir tė paanshmėrisė skajėshme, disa faqe mė lart e sollėm si shėmbull pozitiv profesorin e nderuar Pėllumb Xhufi pikėrisht lidhur me kriterin e sė vėrtetės pėr tė cilin ai ngul kėmbė qė si pasojė historija tė shkruhet drejt’e pa shtrembėrime. Por ama pikėrisht kur kėtė kriter e shkel ai vetė me tė dyja kėmbėt, ne nuk mund tė rrijmė pa e vėnė nė dukje tek ai pohon se : “ ... Mustafa Kruja u bė kryeministėr i njė prej qeverive kuislinge mė tė urryera tė historisė Shqipėrisė E me qė ky pohim i hartuar nė formėn e njė postulati nga ana e profesorit tė nderuar shtrihet edhe mbi gjithė qeverinė Kruja, detyrohemi qė lexuesit t’ia zgjerojmė edhe pėrfshirjen e kėndrrokjes sė shikimit tė tij. Pėr kėtė arėsye, fillimisht njė ballafaqim me ē’ka lėnė tė shkruar e zezė mbi tė bardhė vetė kolaboracionisti Mustafa Kruja, qė mendoj pėr vetė moshat e ndėrsjella si edhe pėrvojat politike duhet t’u shėrbejė si leksjon e gjithashtu udhėrrėfyes tė gjithė historianėve q’e shkruan historinė e 47 viteve tė diktaturės dhe vazhdojnė ta shkruajnė edhe sot e kėsaj dite, nga ana e gjuhėtarit tė madh si edhe historianit skajshėm metodik dhe i kujdesėshėm Mustafa Kruja nė librin e Tij me titullin “Shkrime Historike” ku thotė mes tjerash : 

 

“Kush merr pźndėn me shkruem historķ, ai do tė harrojė pėrkohsisht deri kombsķn e vet, nė qoftė se vźhet me shkruem historķ pėr tź, njipėrnjķ sikur nji gjyqtįr qi kishte me pasun pėr tė gjykuem nji njerķ tė vetin.  Kėtu nuk flas pėr historinė edukative qi mėsohet nėpėr shkolla, por pėr historķn’e kombit shkurt.  Veēse as historisė edukative gėnjeshtra nuk i lejohet kurrė, mund t’i lejohet vetėm heshtja pėr ndonji tė vėrtetė fort t’idhėt qi mundet me lānė gjurmė negative n’edukatėn patrijotike tė nxānsit ende tė papjekun pėr me kuptuem rolin e vėrtetė tė historisė, qi āsht me na mėsuem se s’ka komb, sikur s’ka as individ, pa tė meta, dhe me na rrėfyem me shźmbujt e mirė tė saj rrugėn se si me i qėrtuem kėto.” 

 

Kurse pohimi im kishte me qenė … Sa trishtim qė ndjej tek lexoj edhe tekstet e historisė tė sotme, pa lé kur bėj krahasimin me si e konsideronte drejtėsķnė, me tė cilėn duhet tė shkruhet historia, kategorija e shkencėtarėve si Mustafa Kruja me shokė qė, sot e kėsaj dite, konsiderohen kolaboracionist’e tradhėtarė pikėrisht nga shtrembėruesit politikė tė historisė si edhe fakteve pėrbėrės tė saj !   Kaq sa i takon anės parimore, piketave themelore pėr t’u patur si pika orientimi e doemos krahasimit mes dy rrugėve, asaj tė ndjekur nga atdhetarėt e pėrkushtuar si edhe intelektualėve tė skajshėm,  si edhe asaj tė ndjekur nga historishkruesit e kohės diktaturės komuniste e qė edhe sot mėtojnė tė jenė udhėrrėfyes sa i takon historisė kaluar ! 

Vazhdojmė tashti me vetė njėsķnė qė Profesor Xhufi e cilėson nga qeveritė kuislinge mė tė urryera:

 

Kur Profesor Xhevat Korēės iu propozua ta drejtonte dikasterin e Arėsimit nė qeverinė Kruja, ai vuri dy kushte : 1- Tė hiqej gjuha italishte si gjuh’e detyruar nga tė gjitha shkollat fillore tė Shqipėrisė. 2- Tė liroheshin nga burgu ose nga internimi tė gjithė arsimtarėt e dėnuar pėr ndjenja kundra-fashiste.

 

Do tė shtoj kėtu, edhe pse dokumenti i ministrisė sė Arėsimit me nr.61, i datės 21 shkurt 1942, mban firmėn e ministrit tė Arėsimit, Prof. Xhevat Korēės, por veprimi patriotik i asaj qeverije, (qė profesori Pėllumb Xhufi e etiketon si ... njera prej qeverive mė tė urryera tė historisė Shqipėrisė), reflektohej n’atė shkresė me anėn e sė cilės ligjėrohej si gjuhė e njėsuar e folmja e qytetit tė Elbasanit dhe tekstet bazė tė saj do tė ishin ai i Gjuhės Shqipe si edhe Sintaksa tė Profesorit tė gjuhėsķsė At Justin Rrotės. Me kėtė fakt i hidhet dritė dhe shikohet qart’edhe shquar pikėsynimi i politikės skajshėm kombėtare tė qeverisė Kruja e cila, nė rrethanat e pushtimit fashist, vuri kusht dhe e hoqi gjuhėn italishte si gjuh’e detyruar nga shkollat fillore tė Shqipėrisė por, nga ana tjetėr e thelloi pikėsynimin e saj duke e ligjėruar edhe Gjuhėn Normative Shqipe. Duke mos patur se si me kėtė rast tė qėndroj indiferent, pėrkundrazi, le ta mėsojė lexuesi qė nuk e di, se vendimi lidhur me gjuhėn e njėsuar si edhe tekstet e saja qé marrė nga Instituti i Studimeve Shqiptare qė drejtohej nga Mustafa Kruja dhe nė Kėshillin Shkencor tė tė cilit bėnte pjesė veē Mustafa Krujės e Xhevat Korēės edhe Dhimitėr Berati, (ministėr i Kulturės i qeverisė Kruja).      

 

Nuk ka se si mos tė vihet nė dukje pėrgjatė kėsaj vazhde se si Seksjoni i Gjuhėsķsė i atij Instituti, duke patur parasysh pėrpjekjet pararendėse tė Komisķsė Letrare tė Shkodrės qė mė 1916 e gjithashtu edhe mbėshtetjen qė i u bė njė Gjuhe Normative Shqipe edhe pėrgjatė periudhės sė Zogut nė vazhdim, pėrgjatė hullķsė pararendėsve e duke i ngritur edhe mė lart arritjet e deriatėherėshme, mbas diskutimesh dhe drejtpeshimesh, pati arritur nė pėrfundimin se si Gjuhė Shqipe Normative duhej tė ligjėrohej e folmja e qytetit tė Elbasanit e cila i pėrmblidhte mė sė miri tė pėrbashkėtat e tė folmeve tė ndryshėme si tė Jugut, Shqipėrisė sė Mesme e gjithashtu edhe tė Veriut tė vėndit tonė !  Pra, u pėrzgjodh si e folmja mė e pėrshtatėshme pėr tė qenė gjuhė normative e Shtetit Shqiptar.  E me kėtė rast nuk mundet tė kalohet pa u theksuar fakti qė kur u bė Kongresi i Drejtshkrimit nė Tiranė nga data 20 deri mė 25 nėntor 1972, as qė u zu n’goje fare se si jo pak, por pikėrisht 30 vite tė shkuara ishte ligjėruar, nga qeveria e kryesuar nga Mustafa Kruja, vendimi i marrė nga Instituti i Studimeve Shqiptare lidhur me Gjuhėn e Njėsuar Shqipe !  Me tė drejtė mė jepet rasti ta shtroj pyetjen :  Rastėsķ kjo apo hedhje hijeje keqdashėse njė akti patriotik tė qeverisė Kruja ?  

 

Nė qeverin’e kryesuar nga Mustafa Kruja bėnte pjesė si ministėr i Drejtėsķsė edhe juristi nga mė tė shquarit e vėndit tonė, Hasan Dosti, i njohur si kundrafashist, tė cilin Staravecka me fantazķn’e tij e quan “gjindarmin e Italisė fashiste”e nė vazhdim, (nė faqen 366 edhe “xhandari i Kardhiqit”); kurse Jup Kazazin, atė kundrafashist tė zjarrtė, Staravecka e cilėson si “... i shitur prej kohe tek italianėt pėr tė trashur imperializmin e italisė fashiste ...” (nė faqen 152)Kurse, pėr hirin e sė vėrtetės, sjellim dy fakte : 1- Lidhur me Hasan Dostin, mbas luftės, njera nga zyrtaret e larta tė P.K.Sh., Naxhije Dume, pati deklaruar : “...Ministri i Drejtėsisė Hasan Dosti i dinte mendimet si edhe veprimet tona antifashiste, mendime kėto qė, me sa vija unė ré atėhere, ministri i kishte edhe mendime tė veta ”. 2- Kur u dėnuan nga gjykata me vdekje Hamit Mėzezi, Nikolla Tupe si edhe Ferid Xhajko, qė tė dy ministrat i drejtėsisė, Hasan Dosti si edhe i partisė Fashiste, Jup Kazazi dhanė dorėheqjen nė shėnjė protestePėrgjatė kėsaj vazhde nuk kam se si mos ta zé nė gojė qė ta mėsojė lexuesi se si Jup Kazazi jo vetėm qė ka qenė njė kundrafashist i vendosur, por edhe mbas dhėnjes dorėheqjes qé ai i cili u vu nė krye tė forcave q’e zhvilluan Luftėn e Reēit  kundra forcave italiane. Pėr kėtė  flet qartė libri i shkruar nga i ndjeri Mentor Quku rreth Luftės sė Reēit ku del dukshėm nė shesh se si Jup Kazazi komandonte dy bataljone tė Ballit Kombėtar, dy batalione tė Legalitetit si edhe njė batalion, (me vetėm 30 partizanė), kundra 1200 forcave italiane qė u thyen edhe u shpartalluan !  Kėtė e pėrforcon edhe raporti i prefektit tė Shkodrės, Ministrisė sė Brendshme, pėr luftėn mė datė 3.9.1943 nr.635/258 (AQSH Fondi 252, dosja124, fleta 20, nr. 4) ku thuhet: “Kam nderin t’Ju njoftoj se operacionet e ushtrisė kundra ēetave rrebele tė Jup Kazazit me shokė kanė fillue me datėn 30 tė muejit ...).      

E qė ta mbyllim edhe me krahasimet mes fantazķsė sė ēfrenuar por edhe krejtėsisht tė pambėshtetur nė fakte tė Xhelal Staraveckės, nė sintonķ kjo edhe me mosndjekjen dhe zbatimin e kritereve tė drejtėsisė dokumentuar, nga ana e historianėve tė diktaturės lidhur me qėndrimet e qeverisė kryesuar nga Mustafa Kruja, do tė sjellim edhe dy shėmbuj tė fundit.

Qeveria Kruja qé ajo e cila ndėrhyri rruféshėm dhe transportoi nga Kosova pėr nė Shqipėri 322 familje hebreje duke i thėnė pėrfaqėsuesit tė qeverisė gjermane, (qė e kishte dhėnė informacionin paraprak duke pritur edhe masat pėrkatėse sipas tij), se :  “... E hetuam gjėndjen dhe si duket ju keni patur njė informacion tė pasaktė lidhur me familje eventualisht hebreje banuese nė Kosovė. Atje nuk u gjet asnjė familje e tillė.”

 

Pa e zgjatur shumė listėn e fakteve arkivale, ndalemi tek figura e shquar e atdhetarizmės shqiptare, Qazim Koculit i cili u caktua ministėr pa Portofol i qeverisė Kruja.  Koculi ishte njė kundra-fashist i njohur e qė u shqua veēanėrisht gjatė Luftės sė Vlorės tė vitit 1920. Mbas  dorėzimit tė ultimatumit tėrheqjes forcave italiane tė komanduara nga gjenerali Piacentini, me ē’rast ai nuk pranoi tė largoheshin trupat e tija nga baza detare e Vlorės, Koculi i udhėhoqi forcat vullnetare nė sulmin kundra trupave italiane, e cila luftė pėrfundoi me fitoren e vullnetarėve shqiptarė duke i hedhur nė det italianėt ! 

Njė informacion tjetėr tashti pėr lexuesin e interesuar, lidhur me pranimin nga ana e Qazim Koculit tė postit ministrit pa Portofol.  Kur Qazim Koculi e pranoi postin e ministrit pa portofol nė qeverinė Kruja, miku i tij Sadik Shaska i u drejtua jo pa mllef duke i a vėnė nė dukje pakėnaqėsin’e tij lidhur me atė vendim.  Ėshtė tamam simbolike pėrgjigja qė ai mori nga Koculi, kolaboracionisti edhe tradhėtari, sipas komunistėve : “Si t’a merr mėnja tinė, more Sadik miku, se unė mund tė bashkėpunonj me kulishėt e atire q’i huadhtim nė det nė 20-ėn? Unė jam ai qė qésh’edhe atėherė. Pėr t’i lėftuar sot armiqtė t’anė na duhen arm’edhe xhephané. Mos t’isha Komisar i Lart’i Qeverrisė nuk i mbushja dot di vėnde tė mbėshehta, njėrin nė Trubull tė Karbunarit e tjatrin nė Shpellat e Beunit !  Me kėto do t’i luftojėm italanėt, mbėlidhe mėnjen o Sadik” ! 

 

Dy fjalė tashti rreth vrasjes sė Qazim Koculit, (me pak informacion qė mbase nuk dihet, sepse pėrgjatė diktaturės komuniste, historianėt konformistė, edhe udhėheqjen e forcave vullnetare i a atribuan Selam Musait i cili vėrtet qé njeri nga dėshmorėt e asaj lufte, po kurrsesi drejtuesi ushtarak i saj).  Nė pritėn qė iu bė nė Ullishten e Vlorės, u vra Qazim Koculi e bashkė me tė  edhe prefekti i Vlorės, Lele Koēi.  Kush i vrau ?  Nuk ka rėndėsi dorįsi, por i shtyrė nga njė dibran, njeri prej veglave ordinere tė italianėve.  Motivi cili qé ?   Pėr kėtė duhet shkuar thellė nė vite, e pra mė 6 korrik tė 1920-ės kur forcat italiane u hodhėn pėrfundimisht nė det dhe krahina e Vlorės u ēlirua duke i u bashkuar Shqipėrisė sė 1912-ės.  Atė ditė, e theksoj se pikėrisht atė ditė, Benito Mussolini u shpreh si vijon : “… Kam qarė mė shumė sot pėr kėtė humbje tonėn nga ana e shqiptarėve, se sa kur e pėsuam humbjen e Caporettos (25 tetor 1917) nga forcat Austro-Ungare dhe Gjermane,” (gjatė Luftės sė I-rė Botėrore tė 12 betejat pėrgjatė lumit Isonzo - shėnim M.K.) ! Kurse me 28 tetor po Mussolini shkruan njė artikull me titullin “AMARISSIMO” (“Skajshėm i hidhur”- shėnim M.K.), ku shpjegon se si humbja e Caporettos Shqiptare ėshtė shumė, shumė m’e rėndė, se sa ajo mes lumenjėve Isonzo si edhe Piave-s !  Pikėrisht duke e mėsuar kėtė pozicionim tė Mussolinit, udhėheqėsit fashist tė Italisė, kuptohet qartė pse qeveria e Mustafa Krujės u pengua deri nė atė masė nga ana e Luogotenencės nė kapjen, gjykimin si edhe dėnimin e organizuesve si edhe autorėve tė vrasjes sė Qazim Koculit, ministrit pa portofol tė qeverisė Kruja, (ndaj tė cilit u shkarkua mbas dy dhjetvjeēarėsh hakmarria e Duce-s). Me atė rast kryeministri i qeverisė nė fuqi, Mustafa Merlika Kruja, i dėrgoi familjes sė Qazim Koculit telegramin e ngushėllimit qė vijon :  

"Ju humbėt burrin e babanė. Unė humba mikun e 30 vjetėve. Atdheu humbi njė Fatos. Qaj bashkė me ju e me gjithė atdhetarėt e Shqipėrisė “ (Botuar edhe tek Gazeta Tomorri, 9.1.1943).

Hapi tjetėr i kryeministrit Mustafa Kruja  qé paraqitja mėkėmbėsit tė mbretit, Francesco Jacomonit, e dorėheqjes pa kushte tė qeverisė !

Me kaq dokumenta arkivore, pa u thelluar mė tej, besoj se hidhen poshtė si fantazķt’e Staraveckės e gjithashtu edhe akuzat pėrgjithėsuese tė historianėve hymnizues tė bėmave tė diktaturės komuniste rreth pozicionimit ndaj Italisė fashiste tė qeverisė Kruja.

 

Lidhur me gjykimet e tij rreth historisė e gjithashtu edhe njerėzve q’e kanė bėrė historinė tonė kombėtare, po sjellim tashti, nga faqet e librit tė Staraveckės, pohimin e tij “ ... prift Fishta nuk ishte me ndjenja tė zjarrta pėr Shqipėri, aq sa u bė akademiku i Italisė, pse nė mes tė dy tė kėqijave : Shqipėrisė dhe Italisė, ai kishte zgjedhur atė mė pak tė keqen, Italinė e bekueme ...”. Ndaj kėsaj fantazije keqdashėse pėr prelatin katolik, do t’i sjellim lexuesit faktin historik e ky i fundit tė nxjerrė edhe pėrfundimet pėrkatėse:  

 

Mė 1913-ėn, nė shėnjė revolte kundra Fuqive Ndėrkombėtare qė e mbanin tė pushtuar Shkodrėn, Patėr Gjergji do tė ngrinte  Flamurin Shqiptar nė Kishėn e Gjuhadolit.   E, nė shėnjė vėllazėrimi dhe solidarizimi mes muslimanėve dhe katolikėve, do tė lidhte me njė banderollė dritash  kambanoren e  Kishės Franēeskane me minaren e Xhamisė sė Fushė Ēelės.  Ēuan atėherė “qeveritarėt e huaj” dėrgatėn e tyre tė kryesuar nga Konsulli i Francės De Philippis, qė mes kėrcėnimesh frikėsuese urdhėronin uljen e flamurit por “Frati trim” me ironinė e Tij tė guximėshme u tha : “Flamuri jonė e ka pėr ndérė tė gjuhet prej topash t’huej”.      

 

Natyrshėm shtrohet pyetja :  Cili qe ai qė atdhedashurinė e shtynte deri nė vetflijim ? Ja vargjet autentike si i ka pasė formuluar vetė mjeshtri Fishtė : 

 

Qe mue tek m’keni, merrni e m’bāni flķ /  Pėr shqyptarķ, me shue ēdo mnķ mizore /

Oh !  Edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rrnoftė /  E nami i sajė pėr jetė u trashigoftė!

 

Pikėrisht Ai duhej fillimisht mikluar e pastaj tulatur.  Dhe hapin e parė qeveria fashiste italiane e bėri :   I akordoi Patėr Gjergj Fishtės, Provincialit tė Franēeskanėve tė Shkodrės, me dekret mbretėror, njė nga dekoratat mė tė larta qė akordonte fashizmi italian. Po pėrgjigja e Titanit qe e papritur.  Ajo qé e prerė:  E refuzoi dekretin mbretėror duke u shprehur: KJO DEKORATĖ NUK ĀSHT PĖR MUE !  Kėsisoji Ai i dha udhė tufanit kombėtar me thirrjen fuqiplotė: Shpėrthé!  Vijmė kėshtu pikėrisht tek akuza madhore qė i drejton Staravecka, pse Patėr Gjergji pranoi tė bėhet anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Italisė.  Akademia Italiane pėrbėhej nga personalitetet mė tė shquara tė kohės, njė pjesė e tė cilėve edhe laureatė tė ēmimit Nobel. Patėr Gjergjin e njihnin tė gjithė akademikėt si njerėz tė kulturės botėrore qė ishin. E njihnin kryesisht si humanist tė shquar, e njihnin pėr kulturėn e tij tė pa anė e fund, e njihnin si gjuhėtar e si ballkanolog tė shquar, e njihnin edhe pėr vlerėsimin e rrallė qė i ishte bėrė nė fushėn e vargėzimit si “Homeri i Ri” i pėrkthyer nė shumė gjuhė  tė botės ! Atėbotė akademikėt e Italisė, si anėtarė tė njė institucioni tė pavarur kulturo-shkencor qė ishin, njėzėri e propozuan Patėr Gjergj Fishtėn si anėtar tė Akademisė Italiane. Me kėtė veprim Akademia e shpėrfilli si edhe e shpotiti qeverinė italiane, duke ia rritur skajshmėrisht prestigjin Patėr Gjergjit e bashkė me tė edhe Shqipėrisė. Akademia Italiane, nga ana e saj, zaret i kish hedhur.  Pritej pėrgjigja e Fishtės. Hapin tjetėr tė priftit krenar e priste me padurim Akademia e Italisė,  por e priste me kureshtje edhe inat akoma mė tė shtuar qeveria fashiste, gjoja e pa interesuar. Vonoi pėrgjigja, po mė nė fund erdhi :   Patėr Gjergji e kish pėr ndér propozimin qė i bėhej dhe falėnderonte gjithė anėtarėt e Akademisė pėr vlerėsimin qė i bėnin! 

 

E tashti nuk ka se si mos t’i hidhet dritė edhe se si Patėr Gjergji, nė konferencėn e parė solemne si akademik nė Kinema Rozafat, pėr t’a pozicionuar veten e Tij botėrisht, duke folur pėr dukurinė e ngjashme ndėrmjet pushtimit romak tė Ilirisė me pushtimin fashist tė Shqipėrisė, guxoi e tha: “… Rezistenca qi romakėt hasėn ndėr fiset dhe mbretėnitė ilire, tė gjitha ndodhėn sepse ilirėt e panė menjiherė se trupat romake po bijshin robnķnė nė vźnd tė lirisė ...” 

 

   I erdhi radha tashti tė shtrohet pyetja aspak retorike: Si mund tė akuzohej si fashist ky atdhetar’i zjarrtė?  E pikėrisht pėrgjatė kėsaj vazhde po sjellim se si ėshtė shprehur Staravecka gjithė mllef kundra Patėr Gjergjit pikėrisht nė faqen 535, (ku jo vetėm qė mė vjen zor ta kopjoj nga libri si e ka shfaqur pikėpamjen e tij autori, por pėrfitoj nga rasti tė tregoj edhe se sa interes historiografik paraqit libri nė fjalė pa lé edhe stil ligjėrimi origjinal) : “... Kur kishim italianėt nė shalėt e grave, (sė pari, kush ia jep tė drejtėn Staraveckės tė shprehet nė shumės ? – M.K.), Fishta, atdhetari nė revistėn “Albania”, pėr tė na mbushur mendjen se nė ē’lumturķ e prosperitet do tė jetonim nėn zgjedhėn barbare tė Italisė, ai shkruante pėr prosperitetin nė tė cilin kishin jetuar stėrgjyshėrit tanė, Ilirėt, nėn zgjedhėn barbare tė Romės”. Mė vjen mirė qė pėrveē tjerash, lexuesi ta shikojė qartė se si autori i kėtij Pseudo Gjyqi tė Historisė, jo qė nuk sjell fakte por pėrkundrazi, edhe vetė faktet, pohimet publike tė At Fishtės  i deformon ! Pa lé vlerat qė na paska ky libėr si nė fushėn historiografike, gjuhėsore dhe gjithashtu tė padiskutueshme edhe sa i takon stilit tė ligjėrimit, tė leksikut ... etj.etj.  Megjithatė, Xhelal Staravecka nuk ėsht’i vetmi. Kėshtu e kanė trajtuar Patėr Gjergjin historianėt e diktaturės tė shoqėruar ata edhe nga shkrimtarėt e shquar tė Realizmit Socialist qė nė vazhdim ... mburren se gjatė diktaturės kishin edhe pikėpamje tė tyre aspak tė pėrputhėshme me ato tė P.K.Sh e nė vazhdim me tė P.P.Sh. !(?) Mirėpo qindrat e qindrat e faqeve tė shkruara prej tyre e tė mbushura me plot lavdėrime e mburrje tė pafund ndaj diktatorit si edhe partisė sė tij, gjėnden pa shumė vėshtirėsķ, mjafton t’i kėrkosh por ... me njė kusht : Tė kėrkohen botimet e kohės e tė mos humbet kohė duke qėmtuar nėpėr botimet e reja, (me titullin e dikurshėm), por tė revizionuara !  E pėr ta mbyllur edhe me mėnyrėn tamam tė ulėt si edhe djallėzore se si e trajton Patėr Gjergjin autori i librit qė po trajtojmė, dua t’ia rikujtoj lexuesit tashti edhe fjalėt e fundit, nė grahėmvdekjeje e sipėr, qė Patėr Gjergji i tha Arqipeshkvit tė Shkodrės, Imzot Thaēit pak orė para se tė ndėrronte jetė mė 30 dhjetor tė vitit 1940 :    “Nuk po mė vjen keq se po des, mbasi tė gjith’ atje kena me shkue, por po mė vjen e rāndė se tānė jetėn e kam shkrī pėr tė pa nji Shqipni tė lirė e nė vedi, ndėrsa sot po e lā tė shkelun prej ushtrive tė hueja.”  (Shtoj se ka akoma gjallė dėshmitarė dore tė parė qė, nga goja e vetė Imzot Gaspėr Thaēit, i kanė dėgjuar fjalėt e fundit tė Patėr Gjergj Fishtės – M.K.). 

   Vazhdojmė tashti me njė tjetėr mashtrim  kėmb’e krye qė u bėn Staravecka fakteve. Nė afėrsi tė Labinotit, (e njohur si masakra nė Malin me Gropa), Mehmet Shehu urdhėroi pushkatimin e 140 ushtarakėve italianė tė vetėdorėzuar tek Ushtria N.Ē.L. pėr t’u marrė rrobat  dhe kėpucėt, sipas propozimit tė zėvendėsit tė tij, Tahir Kadaresė. Ja dokumenti arkivor se ē’thotė : “ Kėtu nė afėrsi tė Labinotit ndodhen 20 oficerė dhe 120 karabinierė italianė, tė cilėt s’kanė lėnė gjė pa bėrė, ndėrmjet tyre ka karabinierė qė kanė vrarė personalisht shokė. Nė krye tė oficerėve ėshtė njė kolonel qė ka qenė nėnkomandant i pėrgjithshėm i shtatmadhorisė sė karabinierisė. Unė propozoj nė lidhje me kėta qė t’i jepen nė dorėzim batalionit tė II-tė dhe me disa orė vonesė nga ne tė kalojnė lumin dhe tė ekzekutohen gjatė rrugės, larg nga fshatrat dhe nė fshehtėsi nga ushtarėt italianė tė brigadės,(nėnvizimi imi – M.K.). Tė ekzekutohen pėrtej lumit, pse kėtej ku janė jo vetėm qė bėn bujė, por ėshtė i vėshtirė dhe transporti i teshave personale qė ata kanė.” (AQSH, F.177, D.8, v.1943).

M.Shehu, pasi e bisedoi me Enver Hoxhėn dhe Ramadan Ēitakun nė Labinot   kėtė propozim tė T.Kadaresė dhe mori pėlqimin e tyre,  urdhėroi komandantin e batalionit tė II-tė, tė Brigadės I-rė, qė t’i merrte nė dorėzim nga komandanti Kadri Hoxha dhe t’i pushkatonte ushtarėt dhe oficerėt italianė me nė krye kolonel Gamucci-n dhe nėnkolonel Akile Rosito-n, qė ishin bashkuar vullnetarisht me partizanėt.  Nga ana tjetėr, Xhelal Staravecka dėshmon se nė Orenjė kishte vrarė me dorėn e vet 17 karabinierė, ndėrsa italianėt  e tjerė i pushkatuan, pasi i kishin zhveshur lakuriq pėr t’u marrė rrobat dhe kėpucėt. Ja, si e rrėfen ai kėtė masakėr :  - Mė thirrėn nė mesnatė nga gjumi dhe mė thanė: “Ngreu se tė duan nė shtab”. U ngrita, shkova nė njė shtėpi pa dritė  dhe kur kapėrceva prakun, njoha Dushanin me sytė qė i ndritnin…Mė thanė: “O Xhelal, nė Orenjė tė Ēermenikės janė 111 karabinierė italianė, merr batalionin tėnd , shko atje, vraji se kemi nevojė pėr petkat e tyre pėr tė veshur partizanėt. Ruaju, mos tė shpėtojė ndonjė fjalė, pse ėshtė konspirative, e na del sekreti nė shesh se italianėt tani janė miqtė e Aleatėve e protestojnė kondra nesh. Aq mė  tepėr, po ta kuptojė kėtė gjė Balli, merr njė armė nė dorė pėr tė na luftuar”. - Ēfarė del nga goja e Dushanit, s’ka diskutim. Shkoj nė Orenjė nė qendrėn e batalionit tė Ēermenikės  e tė Brigadės II qė ishte nė formim e sipėr. Tė nesėrmen, tė 111 karabinierėt bashkė me kolonel Gamuccin nė krye dhe dhjetra oficerė tė tjerė i mora duke u thėnė se do tė shkonim nė Burrel. Mbas dy orė udhėtimi, karabinierėt i lidha, i ndava nė pesė grupe dhe mbasi i xhvesha lakuriq, i pushkatova. 17 i kam vrarė vetė… - (AQSH, XH. Staravecka, trakt : Torturė e terror).

 

Kėtė masakėr makabre e pohon edhe Kadri Hoxha nė dėshmitė e tija,  e pranon edhe vetė Mehmet Shehu nė raportin qė i dėrgon Shtabit tė Pėrgjithshėm mė 29.10.1943: “Nė Labinot na lajmėruan se nė Orenjė ndodheshin rreth 130 karabinierė italianė dhe oficerė tė karabinierisė (edhe koloneli, nėnkryetar i shtatmadhorisė sė karabinierisė italiane nė Shqipėri). U kėshilluam me shokun Baca, i cili e pranoi propozimin tonė pėr ekzekutimin e kėtyre. I ekzekutuam qė tė gjithė nė mėnyrėn mė konspirative.”(AQSH, F.41, d.32, v.1943). Po ky pohim i shkruar, i cili hedh dritė rreth njė krimi  kundra  njerėzimit duke i vrarė tė vetėdorėzuarit, gjėndet edhe tek botimi me titull : Kadri Hoxha, luftėtar i paepur,Tiranė 2006.

   E gjithė kjo vazhdė krimesh e vėrtetuar me dokumenta qė gjėnden nė arkivat tona, pėrshkruhet hollėsisht edhe nga autori Domenico Caccia, (nė nr.6, Nėntor / Dhjetor 2013, faqe 14), tė revistės pėrdymuajshme me emrin Shiriti i Kaltėr, (Nastro Azzurro), periodik kombėtar i Institutit po me kėtė emėr i luftėtarėve tė dekoruar pėr Kontribute Ushtarake.   Titulli i paraqitjes fakteve ėshtė formuluar si vijon :

     “ZBULIMI I 22 KUFOMAVE TĖ KOLLONĖS GAMUCCI“.

 

Cilidó lexues qė do tė jet’i interesuar ta lexojė artikullin nė fjalė, do tė mėsojė se si Z.Caccia, si pėrfaqėsues i Institutit mėsipėrm, vet’i dyti kishte gjurmuar nė spitalin e Tiranės tė paralizuarin N/Kolonel Kadri Hoxhėn i akuzuar si vrasės i 129 karabinierėve qė i ishin bashkuar vullnetarisht Brigadės I-rė me pikėsynim tė vetėm t’u merreshin veshmbathjet !  Gjithashtu autori nė fjalė shprehimisht thotė se komandant i skuadrės pushkatimit ishte Xhelal Staravecka. (Kush e lexon ka tė bėjė me njė faqe tė plotė reviste – M.K.).  E tashti doemos i erdhi radha qė t’i rekomandohet lexuesit tė interesuar t’i lexojė faqet e shkruara nga vetė Xhelal Staravecka nė librin i cili duhej tė ishte dėshmi historike, ku qė nga faqja 410 e deri tek faqja 422 ēfarė nuk shkruan autori, veē histori dhe tė vėrteta, bije nė sy dukshėm, se nuk shkruan !  Sė rishmi, nuk kam se si mos ta ripėrmėnd titullin “Doktorėt kanė njė ndėrgjegje mė kriminale se ajo e fetarėve” (Faqe 417). Gjykim i njė njeriu racional ėshtė ky ?  A mund tė quhet ky pėrgjithėsim ai i njė njeriu libri i tė cilit tė quhet me interes historiografik, (doemos pėr vetė periudhėn si edhe ngjarjet qė trajton) ?  Pa lé kur nė faqen 91 autori ka shkruar “... Lexova dhe studiova gjithė poetėt e Italisė tė tė gjitha kohėve, (disķ e vėshtirė por ... po ia pranojmė – M.K.), e ndėrsa Dante Alighieri, qė ėshtė kreu i piramidės tė poetėve tė atij vėndi, sa mė tepėr qė e studjoja pėr ndėrtesėn e ēuditshme qė ka ngritur, aq mė tepėr mė linte nė boshėsķnė mė tė madhe, pse te ai gjeja hienėn e uritur qė shkon nėpėr varret pėr tė nxjerrė kėrmat pėr t’i ngrėnė ... pse ėshtė njė poet prift ... Pėr mua poet mė i mirė se Giuseppe Parini nuk mundet tė gjendet tjetėr nė gjithė kopenė e poetėve italianė “.  Dhe pak mė  poshtė e  pranon se edhe Parini ka qenė prift.  Dhe unė shtroj :         

Sė pari, Dante Alighieri nuk ka qenė prift. Nga ana tjetėr pėrshkruhet nga Staravecka sikur ai shkonte nė varreza dhe hante kėrmat. (Aspak e saktė kjo). E sė fundi, mos ta zgjasim, edhe kur Staravecka lavdėron dhe ngré lart si poetin mė tė madh tė Italisė Giuseppe Parinin, duke e ditur se ai ka qenė prift, pa lé qė sa artistikisht e radhit atė nė kopén’e poetėve tė Italisė !(?)” Nuk ka se si tė heshtim tek vemė ré vlerat frazeologjike, stilin e ligjėrimit pa lé rrallėsķtė leksikografike tė autorit vėllimit !  Sa e goditur kjo figurė stili e fundit ku, duke filluar me Danten, e duke vazhduar me Parinin  tė  gjithė  listėn e tė famėshmėve poetė italianė i quan KOPÉ !  Pa lé kur “nga kopéja” veēon Parinin si mė i madhi poet italian, unė detyrohem tė pyes : Po Parini, nga qė ishte prift, e kishte edhe ai ndėrgjegjen e tij kriminale si gjithė fetarėt’e doktorėt e tjerė ? Vazhdojmė mė tutje.

E kemi parė pėrgjatė kėsaj analize kritike se si emėrtimi shum’i pasaktė qė i bėhet vėllimit tė shkruar nga Xhelal Staravecka duke i pėrcaktuar vlerat e tija qė nė krye tė faqes # 3 tė kėtij shkrimi, nuk mundet tė marrė formėn e duhur pa ia zėnė nė gojė, qoft’edhe fluturimthi edhe rrallėsķtė leksikore qė gjėnden gjatė prozės sė autorit. Nė krye tė faqes # 32 gjejmė tė shkruar mes tė tjerave “ ... nderimet qė u konsakrohen atdhetarėve ? ”  (Ēdo tė thotė caku gjuhėsor i shkruar me ngjyrė tė kuqe ? – M.K.). Ose nė mesin e faqes  # 39 ėshtė shkruar “... atė shpartallim ja u kishte perpetruar jo njė sulm ...” (Edhe nė kėtė rast marrim leje dhe pyesim cili kuptimi nė tė folmen tonė shqip i cakut gjuhėsor shkruar me tė kuqe ?).  E qė lexuesit mos t’ia ngarkojmė leximin e pėrsėritur fjalķshė pyetėse karakteri retorik, po shėnojmė nė vazhdim njė varg barbarizmash tė pėrdorur nga autori e qė do tė shkruhen me ngjyrė tė kuqe, (duke dhėnė edhe faqen se ku gjėnden lehtėsisht qė lexuesi i interesuar t’i gjurmojė pa pengesė).  ... Karakteri im intransigjent (tetė radhė nga fundi i faqes # 41) ... kapur Selmanin nė delikt flagrant (mesi i faqes # 42)) ... e shikoi ftohtė interlokutorin (1/3 e sipėrme e faqes # 44) ... shkaqet kryesore tė determinizmit (1/3 e sipėrme e faqes # 57) ... pa pasur ekspresionin (mesi i faqes # 60) ... formėn e njė sufrazhi (pak poshtė mesit tė faqes # 60) ... ishte uzurpacion (radha e pestė para fundit tė faqes # 60 ) ... gjejnė ndonjė lakunė (shtatė radhė nga fundi i faqes # 66) ... shijen e shėmtuar tė prozvalte dhe tė umilionte (radha e katėrt nė krye tė faqe # 77) ... regjimi tė turpit tė depravacionit (mesi i faqes # 79). Qė tė mos e mėrzis lexuesin, po kapėrxej njė tufė faqesh nė drejtimin e leximit ku lexoj ... dhe pastaj mė deēizivin (1/3 e sipėrme e faqes # 239). Kapėrxej sė rishmi dhjetra e dhjetra faqe e lexoj ... Ngriheni si paladinė (1/3 nė krye tė faqes 332).  Hedh nga e djathta e librit majtas sė rishmi dhjetra e dhjetra faqe dhe i lutem lexuesit mos tė mėrzitet e tė vrejė se ē’gjen ... sado qė e kisha humbur stimėn (radha e pestė nė krye tė faqes # 478). Me pak fjalė, qė nga fillimi i librit e deri nė fund tė tijin, ai ėsht’i pėrshkuar nga fjalķ mbushur me barbarizma. Dhe unė jam i detyruar tė pohoj se kjo dukurķ ėshtė shfaqje mosdijeje, (pėr tė mos pėrdorur cakun gjuhėsor “injorance”), tė thellė nė tė gjithė drejtimet, (pa lé gjuhėsore), karakteristik’e njerėzve tė pakulturuar por qė duan t’u tregohen tė paditurve si ata vetė ... se sa dijnė !

 

Disa pĖrgjithĖsĶme – Qė nė krye tė kėsaj analize kritike tė vėllimit shkruar nga Xhelal Staravecka dhe titulluar - PĖRPARA GJYQIT TĖ HISTORISĖ – u mundova t’i pėrshkruaja dy arėsyet bazė si edhe shtysėn pėr t’ia kushtuar njė farė kohe nga e imja analizės kėtij vėllimi. Nga ana tjetėr gjithashtu edhe vetė treshja e pėrbėrė nga personalitete qė unė i kisha nė konsideratė, e qė qenė pėrzgjedhur ta paraqisnin veprėn e Xhelal Staraveckės nė mjediset e Akademisė Shqiptare, mė shtynė tė ulesha, tė analizoja e doemos edhe pėrfundimet e nxjerra, duke pėrjashtuar disa momente qė tamam binin nė sy e duheshin vėnė nė dukje ... tė mos t’i kapėrxeja. Kėsisoji desha s’desha, e zura sikur as mė kishte rėnė nė sy titulli i njė kapitulli, po teksa e shikoj nė vazhdim se si autori i vėllimit trajton kapitullin q’e zura n’goje mė lart me titullin skajshėm autoritįr, “Doktorėt kanė njė ndėrgjegje mė kriminale se ajo e fetarėve”, nuk kam se si mos t’i kthehem faqes me nr.79, (tė cilėn doja ta harroja), e ta ftoj lexuesin ta lexojė me vėmėndje duke nxjerrė edhe pėrfundime pėrkatėse me sa Staravecka emėrton “Pederastķa nė modė”!  Ose nuk kam se si atė ndjenjė tė skajėshme mėndjemadhėsķje tė autorit q’e pėrshkon fund e krye tė gjithė vėllimin, mos ta vé nė dukje tek Staravecka pėrshkruan se si atentati qė iu bė mbretit nė Vjenė nga Azis Ēami dhe Ndok Gjeloshi, (me nėntitullin bombastik “Zogu u shėrua nga tmerri i atentatit tė Vjenės), e nė vazhdėn e tė cilit shkruan shprehimisht : “... ajo sėmundje qė doktorėt e Vjenės ishin deklaruar tė pazotė t’ia shėronin, nga tmerri i atentatit u shėrua nė atė rast, mbasi aorta qė nuk linte sasķnė e nevojshme tė gjakut tė kalonte fytin e saj, pse ishte zvogėluar, u hap dhe u bė tamam si kishte qenė mė parė.” E pra nuk ka se si tė mos mė neverķsė ky pėrfundim shkencor edhe nė fushėn e kardiologjisė nga ana e autorit, tė gjithėditur (sipas tij), tė vėllimit nė fjalė !  

 

Mirėpo pėrgjatė leximit tė vėllimit “Pėrpara Gjyqit tė Historķsė”, padyshim qė m’u vu nė pikėpyetje edhe bindja e ime ndaj paraqitėsve tė vėllimit nė fjalė. Nga nisem dhe e shtroj mbi kėtė bazė kėndvėshtrimin tim ?  Sepse Staravecka nė faqen me nr.164  sipas njė studimi tė thellė tė bėrė prej tij pohon e zezė mbi tė bardhė : “... Pėrse asnjė popull tjetėr rreth nesh tė mos kishte aq tradhtarė sa kemi patur dhe kemi ne ? ... Kemi aq shqiptarė qė kanė qenė gati dhe janė prap gati t’i varin Shqipėrisė njė shkėmb nė grykė dhe ta hedhin nė pellg pėr ta mbytur pėr llogarķ tė Italisė ... Kurse kemi patur dhe aq shqiptarė qė janė gati tė marrin armėt nė dorė pėr t’i rėnė flamurit kombėtar nė favor tė Jugosllavķsė ... “. E kėtė pohim e lexojmė pikėrisht mbas atij pararendėsi q’e shpreh po vetė autori nė faqen nr.125 e thotė : “ ... sepse atdhetar i patundur ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė gjithmonė Populli Shqiptar.” Ėsht’e nevojėshme ta nėnvizoj me kėtė rast se sa  kundrathėnės dhe i palogjikshėm qė tregohet shkruesi i kėtyre pohimeve ? Po ata q’e paraqisin duke heshtur ... kėtė pohim ? 

 

E gjej tė arėsyeshme tė zgjatem edhe mė me pohime tė Staraveckės lidhur me lėkundjen time ndaj paraqitėsve tė veprės tij, kur ai vazhdon e pohon po nė kėtė faqe se : “... Pėr t’u ēuar si gjykatės mbi tė tjerėt duhet tė jesh jo vetėm i pastėr, por edhe tė kesh derdhur djersė ēurg e rrėké sa herė qė Ēėshtja Kombėtare do ta ketė dashur e me qenė se kėto kondita nuk mė mungojnė si do tė shohim kėtu mė poshtė, nuk hezitoj t’i jap gjithsecilit vendin qė meriton nė kėtė Gjyq Historie ... se pa qenė idealist tej ēdo kufiri, nuk mund t’i bijesh me shkelm tė mirės personale sa herė qė ta dojė interesi i kombit, si kam vepruar unė nė jetėn time politike ... dhe madjé ndėr mė tė mirėt, (oficerėt e Ushtrisė), pse isha i pasuruar me kulturėn qė u mungonte tė tjerėve ... Nė Nacional Ēlirimtaren, natyrisht me punėn qė kisha bėrė nė fushė tė luftės, isha njė ndėr ata qė ndodhen nė krye tė piramidės ...”.  

Jam i detyruar dhe nuk mundem t’u shmangem e tė mos i radhis nė vazhdim disa nga pohimet e tjera tė Staraveckės, ku secili syresh nuk duhej tė kishte shpėtuar ... sė paku pa u komentuar.

 

Nė faqen me nr. 126 ai thekson se : “ Mė gjeni vetėm njė shqiptar, pjesėtar i tufės sė mėrgimtarėve qė tė mos dojė pėrmbysjen e regjimit tė sotėm nė Shqipėri si nuk e dua unė, pse ai regjim i siguron Kombit Shqiptar ndér, pavarėsķ, krenarķ dhe lavdķ, duke e vėnė nė radhė tė shteteve tė pavarur tė familjes sė madhe njerėzore, pa pėsuar influencėn apo vullnetin e njė kombi tjetėr.  Kurse qė nė krye tė faqes me nr.128 vazhdon e pohon “ “... dėshiroj njėmijė herė mė mirė vdekjen time se sa pėrmbysjen e atij regjimi nė Shqipėri, vetėm pse e ka mbajtur dhe po e mban kombin tonė kryelartė, me dinjitet e prestigj, mė mirė se ēdo shtet nė krejt planetin qė banojmė ...”. Mirėpo kėmbėngulja e Straveckės nė drejtimin e thurjes lėvdatave tė pėrsėritura sistemit diktatorial tė Shqipėrisė, e cila bije ndésh dukshėm dhe vazhdimisht me veprimet e tija duke filluar qė nga dezertimi nga radhėt e partizanėve, mė detyron tė vazhdoj me shėmbuj tė tjerė, nxjerrė po nga libri i botuar prej tij.  Nė faqen me nr.160 gjejmė pohimin e tij formuluar si vijon : “... asnjė komb si kombi shqiptar nuk ka bėrė njė histori tė shkėlqyer nė Luftėn Nacional Ēlirimtare, pse ėshtė i vetmi popull qė u lirua me gjakun e vet kundra thundrės sė tė huajit nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe jo nga divizionet ruse tė Zhukovit, apo nga brigadat e Titos, ose nga Anglo Amerikanėt si u liruan kombet e tjera tė Europės. Pėrkundrazi brigadat shqiptare vanė dhe nė ndihmė tė Jugosllavisė duke e pėrndjekur okupatorin gjerman deri nė kufijtė e Kroacisė me Austrinė nė njerėn anė e deri nė Trieste mė tjetrėn anė.  Kjo ėshtė historia e shkėlqyer e popullit shqiptar.”  Sa shpejt e harroi Staravecka se ē’ka pohuar nė kėtė faqe e vetėm mbas katėr faqesh bėn pohimin q’e zumė nė gojė mė lart e nė vazhdim nė faqen me nr.165 ?!

 

Nė faqen 174, Staravecka bėn njė pohim sa kategorik por edhe po aq rrėqethės tė cilin nuk mundem ta kuptoj, sinqerisht nuk arrij ta kuptoj, se si paraqitėsit e librit e kanė gėlltitur :  “... nė tė ashtuquajturin - Nacionalizėm Shqiptar - mungonin kryekėput ndjenjat atdhetare.”  Nga qė pohimi vijues pėr tė ngarkuar me faj njė ministėr drejtėsije mė duket mė se absurd, i referohem faqes me nr.220 ku Staravecka shprehet kategorikisht : “... Hasan Dosti qė ishte ministėr i drejtėsisė e qė bėnte e dekretonte ligje qė tė dėnoheshin shqiptarė qė kapeshin me armė apo mjete tė tjera lufte ...”. Ka nevojė pėr koment ky qėndrim ?! 

Do tė veēoj nė vazhdim se si nė faqen me nr.253 Staravecka shprehet pėr Enver Hoxhėn si vijon : “Porsa e pashė Enverin, jo vetėm pse Enveri ėshtė njė tip i dashur, por pata edhe njė pėrshtypje se atij jo vetėm nuk i mungonte kuraja dhe mėnēurķa, duke mos diskutuar mbi kulturėn, dhe ėshtė njė intelektual i dorės sė parė, por mė tepėr qésh i bindur se ai ishte i pajisur me cilėsķnė, zgjuarsķnė dhe dinakėrķnė, tė bashkuara me kurajėn dhe vendosmėrķnė qė janė tė domosdoshme nė politikė ...” dhe vazhdon nė faqen me nr.254 e shkruan : “... mund tė mburrem se jam shqiptar ... se Shqipėria u lirua nga sundimi i tė huajit nė Luftėn e Dytė Botėrore vetėm me gjakun e saj, pa ndihmėn e kombeve tė tjerė, aleatėve apo rusėve dhe, sė dyti, pse Shqipėria nuk u bė urė e Jugosllavisė, as e pansllavizmit rus, duke u mbėshtetur vetėm nė vlerat e saj heroike ... Enver Hoxha me shokė nuk i ėshtė pėrkulur Lindjes dhe Perėndimit pse i mjaftojnė vlerat heroike tė Popullit Shqiptar.”  I lemė tė tjerat, po si ka mundėsi qė paraqitėsit e librit tė Staraveckės tė jenė konformuar me faktin qė Enver Hoxha tė konsiderohet si intelektual dore tė parė ?  Ose pohimi se si Enver Hoxha nuk i ėshtė pėrkulur as LINDJES (???) ... pra, as Jugosllavķsė, as Bashkimit Sovjetik e as Kinės ???

 

Ksisoji gjithsecili ka mendimet e tija e doemos edhe tė drejtėn t’i shprehė ato ose jo, e kur mendimet nuk bėhen publike ... ėsht’e qartė se mbizotėrojnė vetėm hamėndjet ! Prandaj, pėrgjatė kėsaj brazde, lidhur me pohimet e Staraveckės tė faqes me nr. 126 – 128 si edhe me nr. 253 - 254, nisur nga fakti se mendimet e mija dua t’i shpreh :  - Derisį Staravecka nuk e dėshironte pėrmbysjen e sistemit diktatorial nė Shqipėri sepse ai sistem i siguronte ndér, pavarėsķ, krenarķ si edhe lavdķ dhe se ai preferon mė mirė vdekjen e tij se sa pėrmbysjen e regjimit nė Shqipėri; e cilėson Enver Hoxhėn si intelektual dore tė parė tė paisur edhe me mėnēurķ, kurajė, dinakėrķ si edhe vendosmėrķ tė domosdoshme nė politikė ku ai me shokėt e tij nuk i janė bėrė as urė Jugosllavķsė e as pansllavizmit rus e doemos as Kinės, normalisht dhe logjikshėm do ta shtroj pyetjen :  Mos emri i Xhelal Staraveckės duhej futur nė listėn e Heronjve tė Heshtur dhe Presidenti yn’i tanishėm, i nderuari Zoti Nishani, t’i jepte edhe ndonjė Titull Presidence nga mė tė vlerėsuarit ?    

 

 





Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 
< Prev   Next >