PDF Print E-mail
Written by jozef martini   
Saturday, 07 March 2015





Lugu i Drinit, ėshtė dhe mbetet vendi im mė i dashur nė botė

 

 

 

Intervistė me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Lidhjes sė Tretė Shqiptare tė Prizrenit nė SHBA, studiuesin dhe publicistin Tomė Mrijaj

 

 

Intervistoi: Klajd Kapinova

  

 

Pyetje: Ju shpesh herė gjatė jetės tuaj si aktivist i palodhur pėr ēėshtjen kombėtare dhe posaēėrisht pėr Liritė dhe tė Drejtat e Njeriut nė Kosovė, nė mediat nė vendlindje dhe kėtu nė Amerikė, keni dhėnė intervista me profile tė ndryshme. A mendoni, se tani ka ardhur koha qė tė flisni pėr historinė e jetės dhe krysisht pėr rininė tuaj dhe cili ishte shkaku qe ju lat me dhimbje vendlindjen?

 

Tomė Mrijaj: Ju falėnderoj shumė pėr pyetjen, qė nė zemėr mė ngacmon nostalgjinė e pashuar pėr Atdheun tim. Vendlindja ime Lugu i Drinit, me fshatrat qė e rrethojnė, ėshtė dhe mbetet vendi mė i dashur nė botė. Asnjėherė s’mė ka shkuar mendja, se sa me mall do ta ndjej mungesėn e vendit tim. Gjatė udhėtimeve tė ndryshme nėpėr botė, mendja mė ka shkuar gjithnjė tek vendlindja ime e bukur dhe e dashur, si: natyra, shtepitė, livadhet e gjelbėrta, qė stoliseshin me lule shumė ngjyrėshe gjatė stinės sė pranverės dhe verės, malet mestare tė mbuluara me pyje tė harlisura dhe dėborė, pėrshperitjen e cicėrimave tė zogjve tė shumtė ne ēdo stinė, gjarpėrimin dhe gurgullimėn e ujėrave tė kthjellta tė lumit Drini i Bardhė, qė pėrshkon ne mes rreth tre kilometėr livadhet e familjeve tona. Nė stinėn e bukur tė verės, bashkė me bashkėmoshatarėt kalonim ditė tė bukura duke u larė nė ujėrat e lumit, zinim peshk tė freskėt dhe kėnaqeshim duke soditur natyrėn e bukur tė trevave tona. Edhe vjeshta dhe dimėri, sillnin nė Lugun e Drinit bukurinė e tyre nė ēdo fushė dhe vargmalet e ulėta pėrreth. Ishte vėrtetė kėnaqėsi nė stinėn e ftohtė tė dimėrit, kur dėbora mbulonte ēdo gjė dhe shikonim lepuj, dhelpra dhe shpend te ndryshėm etj. E si tė mos ndjehesh krenarė pėr fėmijėrinė e bukur nė trevat e bukura shqiptare!? Kėshtu unė kalova fmėjėrinė dhe rininė. Mbas disa vitesh  mbarova shkollimin nė degėn e mėsuesisė, ku mė pas vijova studimet nė Drejtėsi. Nė jetėn e njeriut, ka raste gėzimi por edhe ngjarje tė pakėndshme, qė ndodhin jashtė dėshirės sė tij… Njė ditė mbasdite vjeshte, kur po kaloja me biēikletėn time nė mes tė qytezės sė Klinės, mė tėrhoqėn vemendjen njė grup nxėnėsish djem dhe vajza tė kombėsisė serbe, tė cilėt po vraponin tė shqetėsuar nga oborri i shkollės “Vuk Karagjiq” drejt qendrės sė qytezės, ku ndodhej kafja e pronarit serb Zhikės. I pyes nė gjuhėn serbe: “Ēfarė ka ndodhur, qė ju po vraponi tė shqetėsuar!?” ata duke menduar se unė isha serb, mė thonė: “Shoku profesor po rrahėn serbėt me shqiptarėt nė klasė.” Ashtu sikurse isha me biēikletė nė dorė u nisa shpejt drejt vendit tė ngjarjes. Sa afrohem, dėgjoj zhurmė tė madhe nė katin e parė tė njė klase. Afrohem te dritarja, qė ishte e hapur. Aty shoh se nxėnėsit e kombėsisė serbe dhe arsimtari i edukatės fizike e kishin rrethuar nga tė gjithė anėt arsimtarin shqiptar tė gjuhės shqipe S.M. pranė dėrrasės sė zezė, ku nė njerin kėnd ishte dhe tavolina e mėsuesit. Arsimtari shqiptar, me trupin e tij tė gjatė qėndronte nė kėmbė i rrethuar dhe po rezistonte goditjeve me grushta dhe shqelma qė i vinin nga ēdo anė, duke u vetėmbrojtur. Kėtė mėsimdhėnės tė ri e kisha njohur nė Gjakovė, nė Shkollėn e Lartė Pedagogjike. Gjaku arbėror, i bashkėkombasit mė thirri, qė t’i vi nė mbrotje, nė atė situatė qė ai gjendej. U hodha menjėherė nė dritare, qė ishte e hapur dhe hyra brenda nė klasė. Me mirėsjellje dhe gjakftohtėsi, iu drejtova nxėnėsve, duke u thėnė: Eshtė turp tė sulmoni nė mėnyrė tė pahijshme dhe tė ushtroni dhunė ndaj mėsuesit tuaj! Unė edhe sot mendoj, se ky incident me serbėt nė shkollė ishte i parapėrgatitur. Kėshtu brenda pak minutash u mbush oborri i shkollės mė shumė serb vendas dhe nxėnės, qė me sa duket kishin lajmėruar njeri-tjetrin. Edhe nga kafja e Zhikės erdhėn shumė serbė tė tjerė. Lajmi u pėrhap me shpejtėsi. Nė shkollė erdhėn edhe disa arsimtarė shqiptarė, qė i kishin banesat afėr shkollės, si: Beqir Beqiri, Tush Kabashi, Ndue Prendi, Lekė Skeli etj. Leka me Nduen ishin ndalė tek dera e klasės dhe me fjalė tė mira mundoheshin tė qetėsonin valėn e madhe tė serbve, qė tė nervozuar (irrituar) po hynin nė klasė njeri mbas tjetrit. Nė ato momente nė shkollė vijnė edhe forcat e Policisė nga stacioni, qė gjendej jo shumė larg shkollės. Ata kur e panė gjithė atė turme tė madhe serbėsh, dy policėt shqiptarė Isa dhe Ademi, qė mė njihnin shumė mirė, mu lutėn, duke mė thėnė: “Gjej mėnyrėn pėr tu larguar sa me shpejt, qė tė jetė e mundur sepse nuk kemi asnjė mundėsi tė ndėrhyjmė nė kėtė masė tė madhe serbėsh, qė janė shpupurishur nga inati..” Mbas shumė pėrpjekjesh u hodha prap nga dritarja nga kisha hyrė mė parė dhe me shpejtėsi e mora bicikletėn, qė e kisha mbeshtetur tek muri. E ashtu gjaknxehtė si isha, si rrufe i dhashė bicikletės dhe nuk e ndija se mbi shpinė dhe kokė fishkullonin vazhdimisht gurėt dhe copat e drrasave tė gardhit tė shkollės. Mbėrrita nė shtėpi. Babai im po qėndronte nė oborr. Ai kur mė pa u ngrit nė kėmbė dhe mu afrua i shqetėsuar. Mbasi i tregova tė gjithė ngjarjen, nga pėrvoja e tij jetėsore me serbėt e pabesė me tha, se: “Duhet tė largohesh sa mė shpejt nga shtėpia, sepse policia menjėherė do tė vijė tė tė arrestoj nė shtėpi.” Mė vonė, kam mėsuar se atė natė shumė herė policia ka shkuar nė shtėpi, duke menduar se mund tė mė gjenin mua aty. Vetėm familja dhe njė rreth i vogėl miq tė sigurtė i dinin lėvizjet e mia dhe vendnodhjen deri sa u largova pėrgjithmonė nga Kososva, me mall pėr familjen, truallin e tė parėve dhe gjithēka tė mirė, mbasi kisha kaluar fėmijėrinė dhe rininė time. Miqtė e mi, qė kisha nė Gjimnazin “Luigj Gurakuqi”, mė kanė thėnėse, se mbas incidentit (qė pėrshkrova mė lart), mėsimet nė shkollė janė ndėrprerė pėr dy javė, nė shenjė proteste ndaj shqiptarėve dhe meje. Pėr situatėn e ndėrlikuar, im atė kishte biseduar me mikun e tij tė ngushtė Dedė Skelin dhe sėbashku kishin vendosur tė takonin Kryetarin e Gjyqit Komunal Gojko Koprivicen. Ditėn e neserme ata ishin gjendur nė zyrėn e  tij. Ai i kishte pritur shumė ftohtė. Gjatė kthimit nė shtėpi, babai dhe miku i tij, kishin biseduar se diēka shumė e madhe fshihej nė heshtjen e Kryetarit tė Gjykatės. Ata bijnė dakord, qė tė nesermen Deda tė takoj kryetarin nė Kafen e Franės sė Dedė Gjokės, ku ai drekonte ēdo ditė aty. Deda, kishte shkuar me herėt nė Kafen e Franės dhe e kishte njoftuar Franėn pėr takimin.  Me tė mbėrritur kryetari, Deda e pyet me pėrzemėrsi, ku i thotė: “Gojko, na pritėt shumė ftohtė mua dhe Nikollėn. U habitėm si nuk na u pėrgjigjet nė pyetjet qė ua drejtuam, sidomos kur ėshtė fjala pėr Nikollėn, i cili, ka punuar si nėpunės i administratės, duke qenė korrekt. Ai ėshtė respektuar nga tė gjithė…” Gojko, pasi e dėgjon Dedėn me shumė kujdes, i pėrgjigjet: “Dedo, Nikolla ėshtė shqiptaro-madh. Si ėshtė i ati ėshtė edhe i biri, Toma. Ēfarė i ėshtė dashur djalit tė tij, tė shkoj pėr tė ndihmuar njė turqeli… Dėgjo Dedė, djali i tij s’ka shpėtim. Ka gabuar rėnd. Atė e pret vetėm burgu i pėrjetshėm.” Deda, ishte ndarė i dėshpėruar nga fjalėt e Kryetarit tė Gjykatės. Ai kishte shkuar menjėherė drejt tek babai im, pėr t’i pėrcjell bisedėn, qė kishte pasur me serbin e lartė nė pushtet. Kishte ra terri i natės. Unė isha nisur drejt shtėpisė pėr tė parė se si qendronin punėt. Tek Mulliri i Selmanėve, nė rrugėn kryesore nė atė errėsirė takova mikun e familjes tone Dedė Skelin, atė burrė tė veēantė nė Lug tė Drinit, me njė trup tė gjatė si lisat dhe i veshur shumė elegant me kostumin kombėtar. Nė dorė ai mbante cigaren e ēelibarit, ku tėrė ditėn tymoste cigare pas cigareje. Deda, mė tha, qė tė largoheshim nga rruga, ku u zhvendosėm nė livadhe pas shelqeve qė tė mos zbuloheshim nga kalimtarėt e rastit. Mė tregoi gjatė pėr takimin qė kishte zhvilluar me Kryetarin e Gjykatės pėr incidentin tim. Ai shtoi se sapo ishte kthyer nga biseda e gjatė me babain tim. Nė fund me tha se ėshtė mirė qė tė largohem jashtė Kosovės qysh sonte... Edhe kur mbėrrita nė shtėpi, baba me tha shkurtimisht, se: “Serbėt kėtu ti kanė prerė tė gjithė rrugėt pėr tė qėndruar nė Kosovė. Ata kėrkojnė burgim tė pėrjetshėm pėr ty dhe kėshtu e vetmja rrugė biri im ėshtė tė largohesh sa mė shpejt nga Kosova, sepse tė gjithė janė ngritur nė kėmbė pėr tė arrestuar me ēdo kusht. Babai mė pėrqafoj me lot nė sy, duke mė thėnė: “Biri im tė kesh kujdes vetėn tėnde!” Kėshtu vendosa qė tė largohem natėn me tren. Hypa nė trenin e natės duke iu shmangur njerėzve qė mė njihnin dhe mora rrugėn drejt Beogradit… dhe mė pas me njė tren tjetėr preva biletėn drejt Parisit… Aty qėndrova pėr tre vjet. Meqenėse isha i rregjistruar nė Fakultetin e Drejtėsisė nė Prishtinė, vendosa tė vijoi studimet e larta mė korrespondencė pėr tė mos rėnė nė sy nė vendin tim. Kam udhėtuar nė Prishtinė, gjatė kohės qė kisha provimeve universitare. Nė orėt e vona tė natės mora disa herė rrugėn pėr tė vizituar me mall tė zhuritur familjen time, por pa rėnė nė sy tė njerėzve qė mė njihnin… Mbas Parist ndalesa ime e fundit nė emigracion ishin Shetetet e Bekuara tė Amerikės, ku hapa familjen dhe gjendem edhe sot me djalin dhe vajzat e mia tė martuar, me shumė nipa dhe mbesa… 

 

Pyetje: Nė njė libėr shumė tė rėndėsishėm mė autor Eugjen Merlika, nė hyrje gjendet parathėnia e shkruar nga ju me titull: “Kruja – Gjomarku – Nekaj figura tė mėdha tė kombit tonė nėn dritėn e letėrkėmbimeve shumevjeēare historike”. A mund tė na thoni  diēka mė shumė pėr pėrmbajtjen e librit?

 

Tomė Mrijaj: Para disa kohe, miku im i dashtur studiuesi dhe publicisti i mirėnjohur zoti Eugjen Merlika, me banim nė Itali, njė pinjoll i familjes sė studiuesit albanolog, ish Kryeministrit Mustafa Kruja, mė dhuroj dorėshkrimin e librit tė tij. Duke e lexuar me shume kujdes, mora frymėzimin dhe hodha nė letėr shėnimet e mia, qė mė vonė i botova si parathėnie nė veprėn e tij shumė tė mirėpritur nga kritika nė Shqipėri, Kosovė dhe diasporė. Ēdo shtet e ēdo komb, ka figurat e veta tė mėdha, me kontribute tė ēmueshme nė arritjet e sukseseve nė fushat e ditunisė: nė shkencė, art, filozofi etj., qoftė edhe nė zhvillimet politike pėr Liri e Demokraci, nė mirėqenien materiale tė vendit, ku jetojnė e punojnė.
Kėto figura, me tė cilat krenohen vendet qė i kanė, nderohen e pėrkujtohen vazhdimisht, vit pėr vit nga bashkatdhetarėt dhe organet shtetnore tė tyne.
Vetėm Shqipėria ėshtė i vetmi vend, ku figurat e saj janė pėrbaltė e denigruar pothuajse gjithmonė, e, veēanėrisht gjatė regjimit afro 50 vjeēar komunist. Kriteri percaktues i masės sė vlerave nė zgjedhje tė tilla, ėshtė pikėrisht dobija, qė ata i shkaktojnė vendit me ndikime tė mira edhe pėr brezat e ardhshėm. Studiuesi Mustafa Kruja, gjithė jetėn ia kushtoi idealit tė bashkimit tė tė gjitha trojeve shqiptare, nė njė shtet tė vetėm tė zhvilluar, demokratik e pėrparimtar me orientim prendimor.
Njė mundėsi tjetėr, pėr t’a njoh edhe mė mirė botėn shpirtėore dhe pastertinė e idealeve tė shenjta tė figurave tė kalibrit si Mustafa Krujės, pėrveē veprave tė botuara ose tė mbetura nė dorėshkrim, ėshtė edhe korrespondenca e pasur dhe origjinale me tė afermit e miqtė, me kolegėt dhe bashkėpuntorėt.
Pikėrisht kėtij qėllimi i sherben edhe ky libėr i mbushur vetėm me dokumente origjinale tė paparė ndonjėherė. Me pėrsonalitete tė tillė, ka pas letėrkėmbime Mustafa Kruja nė mergimin e gjatė nė kushte tė vėshtira, ku, pėrveē punės sė rande fizike pėr tė fituar me djersė e me nderė kafshatėn e bukės, del nė pah lufta e pėrpjekjet e parreshtura deri nė fund tė jetės pėr ēlirimin e Atdheut nga rregjimi gjakatar komunist, pa lėnė menjanė edhe veprat shkencore nė gjuhėsi e histori si dhe ato letrare, qė mbetėn njė thesar i vertetė njohurish e tė dhėnash pėr specialistėt e kėtyre fushave.
Sot ka ardhur koha tė rishkruhet historia e jonė e vertetė. Kam qenė gjithnjė mes miqve tė shquar shqiptarė. Kam pas nderin, kėnaqsin dhe privilegjin tė njoh nė emigracionin e Amerikės, Kapidan Ndue Gjomarkun, Prof. Zef Nekėn, Mons. Dr. Zef Oroshi, Prof. Rexhep Krasniqi, Kolonel Xhemal Laēi, Muharrem Bajraktarin etj. Me ata kam udhėtuar shpesh dhe kemi ndejt gjatė pėr takime pune nė shtepinė e Kapidan Ndue Gjomarkut.
Nė biseda tė shpeshta plot kujtime, ėshtė pėrmendur me respekt emri i intelektualit erudit, linguistit dhe burrit tė madh tė shtetit, miku i tyre nė mungesė Mustafa Kruja (1887-1958).
Kėshtu mė kujtohet kur Kapidani i Mirditės Gjonmarku, nė esencė vlerėsonte shumė lart figurėn e mikut tė tij Mustafa Krujės. Ai ndėr tė tjera thonte, se: “Pėr nivelin e naltė intelektual, nė disa fusha tė shkencės e historisė sė kombit tonė, flet vetė nėnshkrimi i tij nė aktin e Pavarėsisė sė Shqipnisė me 28 Nanduer 1912 nė Vlorė, ku ai ishte jo ma shumė se 25 vjeē…”
Profesor Neka, kujton: “Nė jetėn time pata rast tė shkėmbej mendime me shumė figura tė shqueme, qė dhanė shumė nė fusha tė ndryshme. Por Mustafa Kruja, mbetet figura ma e naltė e nji studiuesi tė ēdo disipline shkencore. Unė nga ai mėsova shumė, gjatė letėrkėmbimeve tona tė shumta dhe mund t’a quaj si nji mėsues im nė jetė. Pėr te kam lut Zotin ta kursej, pėr t’i shėrbye edhe ma mirė gjuhės e Atdheut tonė tė shumėvuejtun…”
Prof. Rexhep Krasniqi, pėr kolegun dhe mikun e tij tė ngushtė kujtonte: “Nji studiues i palodhun si Mustafa Kruja, kombit tonė do t’na i lente nji thesar tė ēmueshėm sikurse Zoti do t’i jepte jetė ma tė gjatė. Ai do t’na krenonte nė mesin e figurave botnore…”
Ndėrsa themeluesi i Kishės sė parė Katolike shqiptare nė Amerikė Mons. Dr. Zef Oroshi thonte shpesh: “Pushtimi i vendit tim me 7 Prill 1939 nga Italia fashiste, mė gjeti nė Romė me studime. Ishin ditėt ma tė idhta tė jetės time. Ardhja e Mustafa Krujės nė krye tė shtetit, per atė periudhė kohe tė shkurt i tregoi pushtuesve tė huaj se ka tė baj me nji burrė tė madh, i cili pėr ēashtjen e Atdheut nuk lshoi pe. Aja u kuptue edhe me dorhekjen e tij, pėr mos realizimin e plotė tė kėrkesave…”
Kolonel Xhemal Laēi, nė kujtimet e veta tregon, se: “Kryeministri Mustafa Kruja nga nji kundėrshtar i Mbretit Zog, u ba kėshilltari ma i besueshėm i tij…”
Unė e pergėzoj dhe falnderoj sinqerisht zotni Eugjen Merliken, pėr kėto seri origjinale veprash, me tė cilat zbardhet plotėsisht e vėrteta, pėr aq sa trajtojnė e i uroj perzemersisht shendet, jetė tė gjatė dhe suksese nė rrugen e nisur...

 

 

Pyetje: Me ardhjen tuaj nė New York, duke qenė njė i ri plot energji dhe endrra, pėr ta parė vendlindjen tuaj tė ēliruar nga nata e gjatė e makinės shfarosėse tė pushtimit shekullor serb, ju menjėherė nė vitin 1978 u pėrfshit nė lėvizjet patriotike nė Amerikė. Duke shfletuar sot me nostalgji shkrimet dhe artikujt e botuar nė gazeta dhe revista nga ju, konkretisht nė gazetėn “Dielli” organ i Federatės Pnashqiptare “Vatra”, emri juaj ndodhet nė bordin e kėsaj tribune tė mirėnjohur tė atdhedashurisė. A mund tė na tregoni se si ndodhi, qė ju jeni i pari i ri nga Kosova, qė keni aderuar si vatran qysh heret nė tė mirėnjohurėn “Vatra” dhe keni drejtuar pėr shumė vite Degėn e Vatrės nė Queens, NY!?

 

Tomė Mrijaj:  E kam ende tė freskėt ditėn e pare, kur zbrita nė Aeroportin International “John F. Kennedy” nė Queens, NY. Ndjeva shumė emocione, mbasi kisha dėgjuar dhe lexuar shumė pėr hisorinė e Amerikės dhe pėr kontributin e madh tė diasporės, pėr veprimtarinė e madhe patriotike pėr ēėshtjen kombėtare, tė kohės sė Imzot Fan Stilian Nolit, Faik Konicės, Mons Dr. Zef Oroshit, Prof. Rexhep Krasniqit, Kapidanin e Mirditės juristin Ndue Gjomarku, Ing. Xhafer Deva, Prof. Zef Neka, Mit’hat Frashėrin, Prof. Luan Gashin, Abaz Kupin, Kolonel Xhemal Lajcin, Kolė Bajraktari, etj., me njė pjesė mė vonė pata fatin dhe nderin tė bashkėpunoj ngushtė, pėr tė njėjtat ideale tė shenjta atdhedashurie. Unė mbėrrita nė New York mė 19 Maj 1978 dhe dy muaj mė pas u martova. Meqenėse bashkėshortja ime vinte nga Puka, nė ditėt e dasmės kisha tė ftuar shumė miq, qė ishin njėkohsisht edhe figura tė rėndėsishme tė emigracionit, nacionalizmit dhe komunitetit shqiptaro-amerikanė kėtu nė New York dhe gjetkė. Njė grup bashkėatdhetarėsh, si: Mons. Dr. Zef Oroshi, Ahmet Dervishi, Ymer Doda, Mahmut Cungu, Kolė Bajraktari, Gjeto Sinishtaj, Daut Vathi, Fran Sokoli dhe disa tė tjerė, vijnė nė shtėpinė time dhe mė ftojnė tė aderoi nė Federatėn Panshqiptare “Vatra”, qė asokohe i kishte zyrat e saj nė Boston. Pasi u urova mirėseardhjen nė shtėpinė time, kryetari i “Vatrės” e mori fjalėn dhe tha: “Mė kanė folur shumė disa miq pėr ju si intelektual i ri nga Kosova pjesė e shqipes sė cunguar, qė vatrės sonė i mungojnė njerėz nga kjo krahinė. Ne kemi shumė dėshirė, qė tu kemi ju nė mėsin tonė.” Pasi fola pak pėr kontributin e Vatrės sė Nolit dhe Konicės, gjatė shumė dekadave, sikurse e kishim mėsuar nė shkollat tona nė Kosovė, edhe pse jam i ri nė kėtė vend, do tė pėrpiqem tė jap kontributin tim me gjithė mundėsitė e mia, pėr tė mirėn dhe qėllimin fismik, qė ka kjo organzatė famėmadhe, e cila luajti njė rol tė madh pėr pėrfshirjen e nėnės Shqipėri nė OKB. Atė ditė mė emėruan si Sekretar i Degės sė Vatrės pėr qytetin e madh Queens, New York. Pas pak kohe, vjen sėrisht ish Kryetari i Degės Gjeto Sinishtaj, pėr arsye tė tij personale jep dorėheqje dhe drejtimin e degėa sė Vatrės e mora unė. Qysh nė ditėt e para tė ardhjes nė Amerikė fillova tė shkruaj nė faqet e gazetės “Dielli” (1909). Shkrimet e mia u mirėpriten shumė mirė nga editori asokohe Xhevat Kallaxhiu dhe lexuesit. Aty si fillim, unė botova njė poezi, kushtuar familjes famėmadhe dhe shumė patriotike nė trevat tona, me titull: “Kulla e Sadik Ramės”. Poezia u prit shumė mirė. Mbas pak ditėsh, nė shtėpinė time erdhen dhe mė takuan tė bijtė e Ukė Sadikut, nipat e heroit tė pamposhtur Sadik Ramė Gjurgjevikut: Ismeti, Skėnderi dhe Selimi. Ishte hera e parė, qė pata kėnaqėsinė tė takoja tre vėllezėrit, tė cilėt, ishin shumė tė gėzuar, qė unė kisha shkruar njė poezi. Ismeti, hapi faqen e gazetės, ku mė tregoj poezinė dhe me njė buzėqeshje fisnike me solli falėnderime tė ngrohta nga familja e tij, duke mė njoftuar se ishte nipi i Sadik Ram Gjurgjevikut. Ai mė tha gjithashtu, se ishte Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes sė Tretė Shqiptare tė Prizrenit tė themeluar nė New York, nė vitin 1962. Ai mė ftoi kėrkesėn, qė ti bashkohem kėsaj organizate politike dhe atdhetare, qė kishte si synim dhe qėllim (me programin dhe rrugėn e saj) bashkimin e tė gjithė trojeve etnike shqiptare rreth shtetit amė, sikurse kanė qenė pėr shekuj me radhė. Pėr dy vjet me radhė unė dhe shoku i idealeve antikomuniste dhe patriotike, pėr ēlirimin e Kosovės nga kthetrat e shovinizmit tė tėrbuar serb, punuam pa u lodhur nė ēdo kohė, pėr tė pėrgatitur mbarėvatjen e Kongresit, i cili, ishte menduar tė mbahej nė vitin 1982. Nė Kongresin e mbajtur asokohe, unė u zgjodha me vota tė lira Sekretar i Pėrgjishėm i Lidhjes sė Prizrenit, detyrė tė cilėn e mbaj edhe sot e kėsaj dite, pėr 33 vjet me radhė.

 

Pyetje: Ju keni qenė njė ndėr bashkėpunėtorėt dhe miqtė mė tė ngushtė tė shumė pėrsonaliteteve tė shquara shqiptare nė Amerikė dhe gjetkė. Njė ndėr kėto padyshim mbetet edhe meshtari mirditor Dr. Mons. Zef Oroshi. Nė njė shkrim tuajin dhe mė saktė, nė hyrje tė monografisė tuaj kushtuar Dr. Mons. Zef Oroshit (1912-1989), ndėr tė tjera saktėsisht nėnvizoni, se: “Imzot Dr. Zef Oroshi, ruaji tė freskėt nė kopshtin e vogėl tė komunitetit katolik shqiptar nė SHBA gjelbėrimin e fesė sė gjallė tė Krishtit, duke qenė themeluesi e meshtari i parė i Kishės Katolike Shqiptare nė mėrgimin e largėt… Nė monentin e pėrurimit tė Kishės sė re nė Bronx, mė 24 shtator 1978… unė pata kėnaqsinė e veēantė, qė sė bashku me pjesėmarrės tė tjerė, tė pėrshendes ngjarjen e madhe nė komunitetin tonė, duke recituar njė poezi kushtuar bariut tonė shpirtėror. Ai mė dėgjonte, por kryet e kishte tė ulur. Ishte shumė modest e i pėrvuajtur. Kėto cilėsi e shoqėruan gjatė gjithė jetės tokėsore. Nuk kishte kurrė dėshirė, qė tė tjerėt t’ia pėrmendinin meritat dhe mirėsitė, qė kishte bėrė gjatė jetės nė Mirditė, Europė dhe SHBA…” A mund tė na thoni diēka mė shumė pėr kėtė personalitet tė pa vlerėsuar ende sot nga historiografia poskomuniste nė Shqipėri!?

 

Tomė Mrijaj: Tė gjithė miqtė e ngushtė tė Mons. Oroshit e dinė faktin, se kleriku ynė e kishte mik tė ngushtė Profesor Koliqin dhe bashkėpunonte me ide e punime shkrimore me revistėn autoritative kulturore-shkencore “Shejzat”, qė asokohe dilte nė Itali. Me kalimin nė amshim tė personalitetit tė madh shkodran Prof. Koliqit, atdhetari, meshtari i pėrvujtur, pėrkthyesi, shkrimtari, studiuesi, teologu dhe filozofi i mprehtė Mons. Oroshi, nė faqet e revistės prestigjioze “Shejzat”, nė numėrin special tė vitit 1975, pėrkushtuar tėrėsisht Prof. Ernest Koliqit, shkruan 12 faqe me fakte dhe pathos tė veēantė punimin: “Fiket Ernest Koliqi, njė pishtar i letėrsisė e i kulturės shqiptare”, duke e analizuar personalitetin e shquar tė kombit nė shumė rrafshe. Marrėdhėnie shumė tė mira, Mons. Oroshi, kishte me intelektualėt e tillė, si: veteranin e arsimit shqiptar dhe studiuesin e shquar albanolog, Profesorin e Universitetit tė Palermos tė Gjuhės Shqipe dhe njė shtyllė e fortė mbėshtėse e Qendrės Ndėrkombėtare pėr Studimet Shqiptare Prof. Karl Gurakuqin; poliedrikun dhe burrin e madh tė shtetit Imzot Fan Stilian Nolin, me tė cilin dialogoi gjatė si njė ekumenik i papėrsėritshėm (nė prani tė Kardinalit tė Bostonit Caushing), pėr endrrėn e moēme tė bashkimit tė kishave shqiptare ortodokse me ato katolike; Eminencėn e Tij Kardinalin e New York-ut Terrence J. Cooke D.D., kardinalėt italinė: Antoniutti dhe Giovanni Villot; poetin e romancierin e shquar modern, profesorin e Universitetit tė Mynihut Martin Camaj; Prof. Arshi Pipa, intelektual i shquar; pėrkthyesin nė gjuhėn angleze tė poemės “Lahuta e Malcis” tė poetit kombėtar Atė Gjergj Fishta, gazetarin e famshėm tė Radios BBC nė Londėr (Seksionin e Gjuhės Shqipe), studiuesin dhe autorin e librit shkencor: “Historia e Shqipnis” Tajar Zavalanin (alias Tomas-Henry Zavalani); bashkėpunėtorin qysh nga numėri i parė nė revistėn: “Jeta Katholike Shqiptare” (1966), Prof. Dr. Rexhep Krasniqin; Lec Shllakun bashkėpunėtor i revistės dhe editor i revistave sė diasporės, gazetaren e famshme tė “The New York Timės”, Radios “Voice of Amerika” dhe nė Zyrėn e Shėrbimeve Strategjike tė ShBA-sė, intervistuesen e shumė personaliteteve dhe presidentėve tė Lindjes sė Mesme, Nexhmije Zaimi; enciklopedistin nga Malėsia e Madhe Prof. Mhill Marku; intelektualin e shquar Pader Paulin Margjokaj O.F.M., qė shėrbente nė Graz tė Austrisė; Prof. Zef Vorf Nekaj, poliglot, instruktor dhe hartues i teksteve tė gjuhės shqipe nė Institutin e Gjuhėve tė Huaja nė Ministrinė e Mbrojtjes Amerikane nė Montery, California; Prof. Gjon Sinishta, botuesi pėr 15 vjet i revistės “Buletini Katolik Shqiptar”, poetin dhe editorin e “Diellit” (1909) Xhevat Kallajxhiun, i cili, botoi shumė artikuj pėr komunitetin dhe Kishėn Katolik Shqiptare nė Amerikė; albanologun e shquar italian Atė Prof. Giuseppe (Zef) Valentini; Atė Danjel Gjeēaj O.F.M.; Dom Nikoll Kimza, me tė cilin udhėtoi nga ish-Jugosllavia nė Itali, bashkėpunėtor i ngushtė me revistat: “Hylli i Dritės”, “L.E.K.A.”, “Kumbona e sė Diellės”, “Lajmėtari i Zemrės T’Jezu Krishtit”, etj.; Kolonel Abaz Kupi, prijės i denjė i lirisė shqiptare njė bir dhe hero i vėrtetė i Krujės sė Gjergj Kastriotit, tė cilit i kreu amanetin, duke i thėnė meshė pėr shpirtin e tij pėr njė vit me radhė; bisnesmenin e suksshėm nė Boston veprimtarin, filantropilistin, patriotin dhe bujarin fisnik Anthony Athanas; Dr. Hamdi H. Uruēin M.D.; klerikėt e nderuar: Shkėlqėsinė e Tij Imzot Rrok Mirdita (sot Arqipeshkėv Metropolitan nė Arqipeshkėvinė Metropolitane Tiranė-Durrės); famullitarin e sotshėm tė Kishės “Zoja e Shkodrės” Dom Pjetėr Popaj; misionarin e Krishtit, qė shėrbeu 10 vjet nė Brazil dhe New York, Dom Lazėr Sheldijėn; kryetarin e Kėshillit tė Kishės, aktivistin e palodhur Tonin Mirakaj, Ismet Ukė Sadik Berishen; Kapidanin e Mirditės Ndue Gjonmarku, jurist i lauruar nė Itali dhe Kryetar i Bllokut Indipendent; mikun e tij tė ngusht Baba Rexhepin, Kryegjysh Botėror i Teqes Bektashiane nė Detroit; Dr. Ēesk Ashta e Kolė Ēuni; teologu, filozofi dhe profesori i shquar franēeskani Prof. Dr. Andrea Nargaj; Prof. Luan Ahmet Gashin; Dr. Agim Leka; famullitari i Kishės sė “Zojės Pajtore” nė Detroit Dom Prek Ndrevashaj, Dr. Lec Zojzi M.D. etj. etj.
 

 

Pyetje: A ėshtė e vėrtetė se Monsinjor Oroshi bocat e redaktimit tė revistės “Jeta Katolike” i merrte me vete ne makinėn e tij?

 

Tomė Mrijaj: Po. Me daljen e revistės nė fjalė tė komunitetit katolik nė New York, Oroshi i kushtohet tėrėsisht buletinit qė ai vetė themeloi dhe drejtoi. Shkrimet e tij mbajnė nėnshkrimin Dom Zef Oroshi dhe pseudonimet: “Theologu”, “Zodiaku”, Redaksia, Drejtoria, D. Z., etj. Dėshmohet me prova, se rreth 70 % tė shtypit nė fjalė e pėrgatiste dhe redaktonte vetė, sikurse rikujton sot bashkėpunėtori i tij i ngushtė dhe njėherit edhe Kryetar i Kėshillit tė Kishės z. Tonin Mirakaj, “Monsinjori e merrte me vete makinėn e shtypit, korrigjonte dhe redaktonte me shumė kujdes shkrimet e tij dhe bashkėpunėtorėve tė revistės”. Kjo vinte nga fakti, se Oroshi librat i kishte pasion dhe ushqim shpirtėror, sepse Urdhėrat Katolike dhe posaēėrisht Etėrit Franēeskan dhe Jezuit, nė qytetin e lashtė tė Shkodrės e kishin pėr traditė shtypin e lirė, demokratik dhe luajal, si njė tryezė e hapur bashkėbisedimi tė lirė mediatik, kulturorė dhe shkencorė asokohe, pėr tė gjithė mendimtarėt progresistė shqiptarė dhe tė huaj tė kohės ndėr shekuj.

 

Pyetje: Cfarė mendoni pėr kolosėt Noli dhe Oroshi?

 

Tome Mrijaj: Noli dhe Oroshi, janė dy figura tė spikatura tė komunitetit shqiptaro-amerikanė, tė cilėt nga studiuesit e sotshėm nuk janė lėvruar. Oroshi, portretizon shumė bukur mikun e tij tė dashur Imzot Fan Stilian Nolin dhe komunitetin ortodoks nė Boston. Pikėrisht pėrjetimet e veta mbresėlėnėse pėr Nolin dhe frymėn dashamirėse ekumenike tė tij, kleriku katolik mirditor, i pėrshkruan nė punimin qė ia dedikon tėrėsisht atij nė shenjė nderimi dhe respekti, qė ai ka bėrė jo vetėm si Ipeshkėv i besimtarėve tė vet, por edhe si njė atdhetar i madh, intelektual erudit etj. Mons Oroshin, ishte ekumenik i papėrsėritshėm, vizionar, largpamės dhe me kurajo tė fortė civile dhe fetare, burr i matur e i pėrvujtur, bari i pėrshpirtshėm dhe atdhetari i flaktė pėr lirinė e popullit tė vet nė Shqipėri. Oroshi si intelektual i palodhur dhe shqipėrues i librit: “Katėr Unjgjijt dhe Punėt e Apostujve” (Shkrimi i Shenjtė), u vlerėsua me njė audiencė private nga vetė Papa Pali VI. Nė kėtė rast, ne zbulojmė Monsinjorin e thjeshtė, por tė pėrkushtuar vreshtės sė Zotit deri nė pėrvujtėri; mikun dhe dashamirin e Tė Lumes Nėnė Tereza, tė cilėn ua tregoi nga afėr shqiptaro-amerikanėve, nė njė kohė qė qeveria komuniste nuk e lejonte atė tė bėnte njė vizitė tek varri i nėnės sė vet. Dom Zefi, tha njė meshė nė oborrin e Kishės katolike Bronx New York mė 25 Korrik tė vitit 1976. Kjo histori, ėshtė sprova e mbijetesės dhe vijimsisė sė trashigimisė sė gjuhės, kulturės dhe vlerave mė tė mira atdhetare tė njė pjese tė bijve tė trojeve etnike shqiptare, qė ndodhėn kėtu nė mėrgimin e largėt nė Amerikė.

 

 

Pyetje: Si u prit libri juaj i ri nė komunitetin shqiptaro-amerikanė?

 

Tomė Mrijaj: Mė 15 mars 2009, nė New York, Kisha Katolike Shqiptare "Zoja e Shkodres", pėrkujtoj themeluesin e Kishės sė Parė Katolike Shqiptare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Dr. Monsinjor Zef Oroshin. Me rastin e 20-vjetorit tė vdekjes sė tij, u mbajt mesha pėr shpirtin e bariut shpirtėror Dom Zef Oroshit, sikurse e thirrnin tė gjithė kėtu. Nė meshėn e pėrshpirtshme, morėn pjese rreth 1500 vetė. Nė ceremoni pėrkujtimore erdhi edhe miku i tij meshtari dhe famullitari I nderuar Dom Anton Kēira, famullitar i Kishės Katolike Shqiptare Shėn Pali nė Detroit  (Michigan), i cili, nė predikimin e tij vlerėsoi shumė lart figurėn e pėrsonalitetit tė madh tė botės shqiptare dhe qė padrejtėsisht ėshtė lėnė nė harresė nga media dhe historiografia komuniste dhe poskomuniste nė Shqipėri. Nė mbyllje tė meshės ai tha se Mons. Oroshi jeton nė zemrat tona dhe se do tė ishte nė nderin e komunitetit tonė nė Amerikė, qė t’i ngrejmė njė bust pėrkujtimi. Mė pas u zhvillua promovimi i monografisė time pranė Qendrės Kulturore "Nėnė Tereza", nė Kishėn Katolike "Zoja e Shkodrės”, ku u fol gjerėsisht, pėr jetėn dhe veprėn e Mons Oroshit, me referues kryesor  zotin Tonin Mirakaj, aktivist veteran dhe disa herė Kryetar i Kėshillit tė Kishės dhe referuan studiues tė tjerė. Folėsi kryesor z. Mirakaj, mbajti kumtesėn: "Jeta dhe veprimtaria e Mons. Zef Oroshit nė komunitetin shqiptaro-amerikanė". Kritika e ka pritur shumė mirė librin: “Monsinjor Dr. Zef Oroshi – Njė jetė e Shkrirė pėr Fe e Atdhe” (Jetėshkrim, New York, 2009). Me interes mund tė lexohen shkrimet e studiuesit tė mjedologjisė Prof. Mentor Quku (1939-2014), gazetari i Zėrit tė Amerikės Astrit Lulushi, redaktorit tė librit studiuesi Klajd Kapinova, gazetari Beqir Sina, Prof. Azem Gjidija, editori i revistės “Jeta Katolike” Mark K. Shkreli, Prend Buzhala, Bep Kuqani, Vasil Marku, Leonora Gjoka, Leonora Lajēi, etj. 

 

Pyetje: Njė ndėr personalitetet e shquara tė komunitetit shqiptaro-amerikanė, ėshtė edhe meshtari i palodhur Dom Anton Kēira, qė njė jetė tė tėrė po i shėrben Zotit dhe Atdheut, nė fillim nė Kosovė dhe mė pas nė Detroit (Michigan-it) SHBA. Ju keni shumė dekada qė e njihni kėtė figurė tė shquar tė botės shqiptare nė mėrgim dhe vendlidje a mund tė tregoni diēka tė veēantė nga njohja e juaj me kėtė personalitet?

Tomė Mrijaj: “Mund tė them, se Imzot Kēira, ėshtė njė burrė i madh e trim. Ėshtė njė njeri i feshėm e i atdheshėm, pra fetar dhe atdhetar i madh. Imzot Kēira, me jetėn dhe veprėn e tij, e vazhdon traditėn e hershme shqiptare tė Pal Engjėllit, Buzukut, Budit, Bardhit, Bogdanit, Gjeēovit, Imzot Nikė Prelės e shumė e shumė burrave tė famshėm tė kombit tonė. Ai ėshtė gjithnjė njeri i pajtimit dhe forcimit tė besimit nė Zotin. Ai ėshtė njeri i madh i kombit tonė. Ndihem krenar, qė e kam mik dhe krah tė fortė mbėshtetės nė punėt e Kosovės, vendit tonė tė shtrenjtė”. Janė kėto fjalė tepėr domethėnėse, qė Presidenti i paharruar historik Dr. Ibrahim Rugova, i pėrsėriste shpesh nė shenjė nderimi dhe respekti tė madh, qė kishte pėr mikun e tij tė idealeve tė shenjta kombėtare, klerikun e personalitetin e shquar tė komunitetit shqiptaro-amerikanė, burrin e madh tė palodhur tė popullit tė vet nė Amerikė e Kosovė: Dom Anton Kēirėn. Kisha katolike shqiptare nė Detroit, ėshtė mė e madhja nė botėn shqiptare dhe njė muze i gjallė historik ose pasqyra e trojeve etnike shqiptare nė miniaturė. Kryesia e Lidhjes sė Prizrenit me Qendėr nė New York dhe degėt e saj nėpėr shtete e qytete tė ndryshme nėpėr botė e priti me kėnaqėsi tė veēantė ftesėn e Kėshillit Organizues, pranė Kishės sė Shėn Palit nė Detroit (Michigan), pėr kremtimin e 70-vjetorit tė lindjes sė meshtarit tė madh tė komunitetit shqiptaro-amerikanė Dom Anton Kēirės. Qė nė moshėn adoleshente, unė kam pasur fatin, nderi, privilegjin dhe kėnaqėsinė e veēantė tė njihem nga afėr me jetėn e veprėn e Dom Anton Kēirės, qysh kur ai ishte meshtarė nė vendlindjen tonė tė pėrbashkėt nė Dardani.
E mbaj mend si sot, kėtė burrė tė gjatė si lisat e bjeshkėve tona kreshnike, energjik, tė palodhur dhe me vizion e vendosmėri tė patundur, pėr t’i ēuar gjėrat deri nė fund. Vėshtrimi i syve tė tij si shqiponjė, karakteri i njė burri tė fortė dhe stoik pėrpara vėshtirėsive, qė pushtuesit shekullorė serb i bėheshin pengesė meshtarit tonė, nė misionin fisnik si fetar dhe atdhetar i flaktė, kam gdhendur thellė nė memorien time njė pinjoll tė denjė tė pararendėsve tė shquar prelatė tė Kishės Katolike nė trojet etnike shqiptare ndėr shekuj. Njė koinēidencė historike, sot ėshtė dėshmitare e kujtimeve tė mia. Ende e kam tė freskėt kujtimin e 48 vjetėve mė parė. Ishte moment shumė i bukur dhe mbresėlėnės shugurimi si meshtar nė Gjakovė i Dom Anton Kēirės, mė 29 Qershor tė vitit 1967, nė Kishėn e Shėn Palit dhe Shėn Pjetrit. Prifti i ri kishte marrė kuletin e bardhė, petkat dhe famullinė pėr ta ēuar me devocion nė rrugėn e vreshtės sė madhe tė Zotit… 
Njė vit mė pas, mė 13 Qershor 1968, kisha kėnaqsinė, nderin dhe privilegjin tė marr pjesė nė meshėn kryesore tė Ditės sė Shna Ndout (Shėn Antonit), qė ėshtė edhe dita e emrit tė vetė meshtarit. Gjatė predikimit plot elokuencė bariu i pėrvuajtur shpirtėror, ishte i sigurt nė pėrcjelljen e mesazheve fetare dhe atdhetare tek besimtarėt e shumtė, qė asokohe kishin ardhur nga shumė zona tė largėta pėr ta dėgjuar. Por ai kishte rėnė shumė shpejt nė sy tė keq tek pushteti sllavo-komunist i ish-Jugosllavisė asokohe, qė kishte vėnė agjentėt e UDB-sė, qė mbetėn tė habitur nga fjalėt plot urrejtje kundėr komunizmit… Dom Antoni, qė e dinte se UDB-ja ishte prezent me njerėzit e vet, nuk i bėnte syri tėrr. Mbas meshės krahas urimit tė ditės sė emrit ai mori pėrgėzimet nga Ipeshkvi dhe meshtarėt e tjerė bashkėcelebrues pėr predikimet e tij me nivel, qė pėrvetėsuan shpirtėrisht popullin besimtar. Ishte njė rast i rrallė, qė njė meshtari tė ri t’i caktohet nderi tė kryesojė meshėn dhe predikimin para mijėra besimtarėve.

 

 

Pyetje: Familja e juaj dhe ju po vijoni traditėn e miqsisė me Derėn e madhe tė Kapidanit tė Mirditės. Cili ėshtė opinionin juaj pėr kėtė familje tė mirėnjohur brenda dhe jashtė trojeve etnike shqiptare?

 

Tomė Mrijaj: Trojet etnike shqiptare, gjatė shekujve tė historisė sė lavdishme, kanė nxjerrė burra tė shquar tė pushkės dhe penės, tė cilėt, ishin dhe mbetėn ndera e krenaria, jo vetėm e krahinės, ku, ato janė lindur dhe rritur, por edhe mė gjėrė, duke qenė gjithėkombėtarė, pėr kontributin e madh, qė dhanė gjatė jėtės sė tyre. Kur kėto patriot tė shquar, nuk ndodhen sot nė mesin tonė, ne me nostalgji pėrkujtojmė veprėn e tyre, qė gjithnjė do tė mbetėt e pavdekshme nė panteonin e ndritur tė historisė shqiptare. Nga ana tjetėr, kur njė personalitet tė komunitetit tonė shqiptaro-amerikanė e ke njohur nga afėr (pėr shumė dekada), ke folur dhe kuvenduar shtruar, me orė tė tėra, nė takimet mes liderėve apo bisedave tė lira si miq shtėpie kėtu, nė ēdo ēast, kur pėrmendet emėri i Kapidanit tė Mirditės Ndue Gjonmarku, mė rizgjohen kujtime tė hershme tė paharruara dhe shumė domethenėsė, pėr kėtė pinjollė tė derės sė famshmė, qė ka njė histori tė lavdishme shumė shekullore. Kur lexon sot bilancin e hidhur, qė pėrjetoi Dera e famshme e Kapidanėve tė Mirditės, shohim, se kjo principatė, ėshtė ndera dhe krenaria jonė e ligjshme, qė mundi tė mbijetoi me stėrmundime pėr 5 shekuj mizorisė otomane, por qė pėr hironi tė fatit tė keq, u tjetėrsua (bijt mė tė mirė tė Derės sė Kapidanėve) u vranė, u burgosėn (torturuan mizorisht deri nė vdekje), u internuan familjarisht, nė kampet e pėrqendrimit, u vodhėn dhe shkatėrruan tė gjithė pasurinė materiale, dokumentare dhe sekuestruan kullat e famshme historike nė Orosh tė Mirditės dhe nė qytetin e Shkodrės…). Kjo histori e hidhur, u ndodhi sistematikisht nga bashkėkombasit komunistė, qė po me barbarizėm dhe urretje po realizonin planin bolshevik pėr zhdukjen e plotė tė historisė sė lavdishme tė Principatės zėmadhe tė Kapidanėve tė Mirditės. Mbas pushtimit dhe kolonializimit pesė shekullorė tė Perandorisė Otomane nė trojet e Arbėrit, shohim, se pėr fat tė keq, kemi shuarjen e plotė tė gjithė principatave shqiptare (pėr njė arsye apo tjetėr), gjatė rrjedhave tė historisė, tė cilat sot nuk ekzistojnė mė, por qė pėrmenden nė analet e historisė dhe librat shkollore tė arsimit shqip nė trojet etnike shqiptare. E vetmja, qė mundi t’i bėj ballė me sukses rrėbesheve tė pėrgjakshme tė armiqve shumė shekullorė, ishte dhe mbeti Principata e Dukagjinit, qė kulmon me histori tė lavdishme tė mishėruar tek Pal Dukagjini dhe mė pas shumė i mirėnjohuri Lekė Dukagjini, qė na la trashėgim Kanunin, me tė njėjtin emėr, qė ndryshe ėshtė kodi juridik i malėsive tona, e cila vijon tė ndiqet me respekt deri nė kohėn moderne. Nga kjo derė principate nė fjalė, vjen pinjolli, juristi Kapidani i Mirditės Ndue Gjonmarku, i shkolluar nė universitetet mė tė njohura tė Europės, si Austri dhe Itali.

 

 

Pyetje: Kėtė vit mbushėn 4 vjet, kur mė 4 Janar 2011, nė Spitalin “North Shore” Forest Hills, Queens NY, nė moshėn 97-vjeēare, u nda nga jeta Kapidani i Mirditės juristi Ndue Gjomarku, i rrethuar nga familja, vėllai Kapidan Nikollė Gjonmarku, djali Gjoni dhe vajzat: Kristina, Bardha dhe Aleksandra. Ishin tė pranishėm meshtari ynė Dom Pjetėr Popaj dhe miqte e ngushtė tė familjes Gjomarku: Dr. Gjon Buēaj Kryetar i Federatės Panshqiptare “Vatra” dhe ju miku i familjes. Si u njohėt me Kapidanin Ndue Gjonmarku?

 

Tomė Mrijaj: Me ardhjen time nė New York, nė vitin 1978, pata fatin, nderin dhe kėnaqsinė e veēantė, tė njihem nga afėr dhe tė mbesim miq tė pandarė, me mikun e paharruar deri sa ai kaloi nė amshim. Nė Orosh tė Mirditės, lindi mė 29 shtator 1914 Ndue Gjonmarku, qė i shton gėzimin prindėrve tė vet dhe vėllait tė parė Markut. Kjo familje e madhe oroshase, do tė ketė 10 fėmijė, pesė djem dhe pesė vajza. Aty lindėn fėmijėt njėri mbas tjetrit, duke filluar me Markun, qė ėshtė fėmija i parė dhe mė pas u lind Ndoja, Lleshi (Aleksandri), Deda, Nikolla dhe motrat: Dava, Gjela, Marta, Dila dhe Bardha. Kapidani Ndue Gjon Marku, nga nėna ishte nipi i Bajraktarit tė Kurbinit i Gjok Pjetėr Pervizi, njė pėrsonalitet i njohur askohe pėr besė, burrėri, zakone e tradita tė hershme e bashkėkohore shqiptare. Babai Gjoni, pėrkujdeset qė djemtė tė ndjekin shkollėn fillore, ku, midis tyre edhe Ndue Gjomarku vijon pesė vitet e para fillore dhe gjimnazin pranė shkollave private katolike nė vitin 1934 nė qytetin e Shkodrės. I prirur pas botės sė librave dhe kulturės civilizuese perėndimore, adolishenti Ndue niset nė vitin 1937 pėr studime tė larta sėbashku me vėllaun Lleshin nė Universitetin (College) nė Terezianum tė Vjenės nė Austri. Pas disa vitesh kthehet nė Shqipėri dhe pas disa muajsh shkon nė Universitetin e Firences (Itali), pėr tė ndjekur studimet e larta nė Jurisprudencė. Ai, pėr asnjė ēast nuk e shkėputi lidhjen me vendlindjen, miqte e huaj dhe vendas, tė cilėt e donin dhe respektonin, mbasi gjithnjė Dera e Kapidanit tė Mirditės, ka respektuar popullin e Mirditės dhe krahinat tė tjera tė Atdheut. Me anije i riu Gjomarkaj nė vitin 1943 kthehet nė Shqipėri. Jeta studentore, miqtė e rinj dhe shokėt nė vendindje bėjnė, qė ai tė zgjerojė rrethin e tė njohurve. Kėshtu sikurse kujtojnė disa bashkėkohės qė ende jetojnė sot nė qytetin e Shkodrės dhe nė Orosh tė Mirditės, familja dhe ai vetė, ka pasur nderin, fatin, privilegjin dhe kėnaqėsinė tė marrė pjesė nė shumė ngjarje atdhetare, fetare dhe kulturore nė qytetin e njohur tė Shkodrės etj., duke kuvenduar me krerėt, parinė e qytetit, klerikė tė lartė katolikė, konsuj dhe udhėtarė tė huaj, qė vinin shpesh nė Shqipėri dhe nė veēanti nė trevėn e Veriut. Gjatė bisedave tė lira e pyes Kapidanin, se a keni pėrjetuar ndonjėherė nė jetėn tuaj, njė ēast, i cili, ju ka mbetur nė kujtesė. Dhe ai me njė buzėqeshje fisniku m’u pėrgjigj: “Isha shum i ri, rreth 16-17-vjeēar e m’kujtohet rasti kur n’Shkodėr po pergaditej nga Kleri Katolik shugurimi i Ipeshkvit tė qytetit dhe Primat i Shqipnis Imzot Gaspėr Thaēi (1882-1946). Paria e Shkodres, vjen nė shtepin time dhe me thon t’ju prij nė ket ceremoni tė randsishme pėr qytetin dhe besimtart e devotshėm katolik. U thash se baba gjindet n’Mirditė. Ata me thanė, se ju mund t’a zevendsoni Kapidan Gjonin. Unė me shumė knaqsi mora pjesė nė shugurimin e Ipeshkvit. Paria e qytetit, ku banin pjesė krent e familjeve ma tė njohuna tė qytetit, si: Ēoba, Muzhani, Pistulli, Pogu, Bianku, etj., ku ma caktuen vendin n’krye tė sofres n’mesin e dy konsujve italian dhe jugosllav. Isha shumė i ri me marrė pjesė nė atė rreth tė madh, nė mesin e atyne figurave tė nderueme tė qytetit, por e kalova mirė proven e parė, mbasi nė Kullėn e Oroshit kishim mėsue tė dėgjonim e jo tė flasim…” Nė bisedė e pyes Kapidanin, se si e kalonit kohėn nė malet e pashkėlura tė Mirditės. Ai si zakonisht, me njė buzėqeshje fisnike, mė pėrgjigjet: “Mirdita, pėr mue asht vendi ma i bukur nė botė e ma i dashtuni. Populli fisnik i krahines sė Mirdites, na ka dasht e respektue edhe ma shumė. Na nuk kena prit asnjiher qi populli me na pershndet ne, por na i kena pershendet pėrpara tė gjithė, pavarsisht se a kanė kenė tė rij apo ma tė vjetėr se ne. Na kena shkue shumė mirė me popull dhe kena kenė tamam si nji familje e madhe. E prandaj Oroshi e tanė krahina e Mirditės asht gjithēka pėr mue e Derėn tonė”.

 

Pyetje: Pse mendoni se Dera e Gjonmarkut ishte alfa dhe omega nė luftėn kundėr komunizmit?

 

 Tomė Mrijaj: E gjithė treva e Veriut dhe qarqet diplomatike e shoqėrore tė komunitetit shqiptar nė atdhe, asokohe e kanė njohur e vlerėsuar lart figurėn e madhe tė Kapidan Gjon Marka Gjonit dhe tė bijve tė tij: Dr. Mark Gjonmarku (Ministėr i Brendshėm), Ndue Gjomarkut dhe Llesh Gjonmarkut, tė cilėt, gjithnjė kanė qenė shumė aktiv dhe janė marrė pėrherė me politikė, kurse Ndoja, sikurse e thotė edhe vetė ka pas mė shumė kėnaqėsi nė jėtėn private e familjare. Atė e bir, duke nuhatur afrimin e furtunės sė tėrbuar komuniste, qė kishte bėrė kėrdi nė Europėn Lindore dhe kryesisht nė Rusi, fillojnė tė pėrgatisin terrenin pėr tė rizgjuar ndėrgjegjėn e forcave nacionaliste, qė t’i bėjnė ballė komunizmit, kėsaj ideologjie tė shkatėrrimit, moral, material, filozofik, ateist dhe paatdhe tė njerėzve, qė jetojnė historikisht nė trojet stėrgjyshore autoktone. Koha kėrkonte, qė bijtė e shqipes mė shumė se kurrė tė tregojnė atdhetadashurinė, pėr tė ruajtur vlerat e lėnė trashėgim nga tė parėt, dinjitetin e shqiptarit, fenė, pasuritė private tė individit, pluralizmin e mendimeve, pėrparimin ekonomik dhe lidhjen shpirtėrore, ekonomike dhe politike me vendet e Europės Perėndimore. Pėr tė bėrė njė politikė mė tė konsoliduar Kapidan Gjoni, nė pranverė (mars) tė vitit 1944, i jep jetė themelimit tė “Grupit Nacional Indipendent”, ndėrsa i biri Dr. Marku, duke gjetur pėrkrahje dhe mbėshtetje nė nismen e vet krijon “Lidhjen e Shkodrės”, duke mbledhur rreth vetės tė gjithė eksponentėt kryesorė antikomunistė, qė ishin rreshtuar nė organizatat e mirėnjohura nacionaliste, si: “Legaliteti”, “Balli Kombėtar” dhe “Grupi Nacional Indipendent”. Jo rastėsisht, por interesat e larta patriotike, e bėjnė Ndojėn qė tė pėrfshihet menjeherė nė politikė dhe sapo merr vesht, se forcat e ashtėquajtura partizane po i afrohen vendlindjes sė tij tė dashur (Mirditės), lajmėron vėllain e vet nė Tiranė, se krahina dhe e gjithė Shqipėria e Veriut po sulmohet nga bisha e kuqe, qė pėr fat tė keq kishte emėr e gjak shqiptari. Ai, ndėr tė tjera kėrkon tė lėshoj kushtrimin e qėndresės me vullnetarėt e vendosur antikomunist. Menjėherė i vjen pėrgjigjja pozitive dhe inkurajuese e vendosmėrisė nga i vėllai Dr. Marku, qė ishte shumė i shqetėsuar pėr fatet e brishta tė vendit. Organizimi i forcave politike dhe luftėtarėve nacionalistė bėnė, qė njė ditė Ndoja tė takohet me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė grupimeve nacionaliste tė “Legalitetit” dhe “Ballit Kombėtar”, tė cilėt, gjatė pėrleshjeve tė tyre tė mėparshme kishin pėsuar humbje nė forca, por qė nuk iu dorėzuan komunistėve. Ata tashmė kishin arritur nė Veri tė Shqipėrisė. Udhėheqėsi i Organizatės “Balli Kombėtar” patrioti Mit’hat Frashėri dhe drejtuesi i “Legalitetit” Abaz Kupi, kishin mbėrritur nė shtėpinė e Gjon Fushės nė Bulger tė Mirditės. Mit’hat Frashėri, qė mbetet nė Mirditė, sėbashku me ballistėt e tjerė shkojnė nė Sh’Pal, ku, i pret Ndue Gjomarku atė natė dhe tė nesėrmen i pėrcjellė me besnikėt e tij pėr nė Shkodėr. Me shėrbestarin e kombit Mirt’hat Frashėrin (i biri i patriotit tė flaktė tė Rilindjes Kombėtare Abdyl Frashėrit), Ndoja, do tė ketė edhe takime tė tjera dhe bashkėpunime tė frytshme nė luftėn e rezistencės kundėr komunizmit nė Shqipėri, Europė dhe ShBA. Ngjarjet asokohe zhvilloheshin me shpejtėsi. Si gjithnjė truri dhe kryet e lėvizjes antikomuniste mbetėn nė Veri tė Shqipėrisė, me seli nė Mirditė. Nga ana e tjetėr Dr. Mark Gjonmarkaj, me tė gjithė forcat vullnetare, qė kishte nėn kontroll, duke mos u demoralizuar, mė 26 nėntor 1944 len qytetin e Shkodrės dhe merr rrugėn drejt malėve tė Veriut. Tashmė Ndoj me bashkėluftėtarėt e tij, pėr pesė muaj nė shi e dėborė, luftojnė pa u mposhtur me tė gjithė brigadat partizane, tė drejtuara nga Mehmet Shehu, me urdhėr direkt tė gjeneralit e komandantit asokohe Enver Hoxha. Forcat e brigadave komuniste, duke pasė ushtri tė madhe nė numėr dhe tė armatosur mirė pushtojnė krahinėn e Lumes dhe Lurėn, duke iu afruar shumė pranė trevave tė Mirditės. Forcat nacionaliste, tė drejtuar nga Ndue Gjonmarku gjenden para njė rrethimi shumė tė vėshtirė, kur brigadat komuniste sulmojnė nė tre drejtime menjėherė, pa i dhėnė mundėsi nacionalistėve qė tė organizohen mirė.

 

 

Pyetje: Dhe si vijon ngjarja?

 

Tomė Mrijaj: Nė kėtė situatė tė rėndė tė krjuar, sikurse kujton Kapidan Ndoj, asokohe nuk i mbeti asgjė tjetėr veēse tė ngujohet nė Sh’Pal. Kėshtu fillon njė luftė e ashpėr, midis komunistėve, qė kėrkonin tė gjunjėzonin e pushtonin me dhunė krenarinė e historisė sė lavdishme tė Mirditės dhe nacionalistėve, qė kėrkonin tė mbronin vlerat demokratike dhe lirinė e popullit nga njė robėri internacionalistėve proletare, qė ishin pėr njė botė pa Zot dhe robėri, nata e zezė e sė cilės filloi mė 29 nėntor 1944 nė tėrė Shqipėrinė. Megjithė rezistėncėn e madhe, pėr tre ditė me radhė, duke parė edhe humbjet e mėdha nė radhėt e forcave nacionaliste, Ndue Gjomarkaj, jep urdhėr pėr tėrheqje nė drejtim tė Shkodrės, qė ishte kthyer nė njė qendėr tė madhe tė rezistencės antikomuniste. Kapidan Gjoni, Dr. Marku dhe Ndoj takohen dhe zhvillojnė bisedėn e fundit, pėr planin e ri, qė kishte menduar Dr. Marku. Kėshtu, ai kishte vendosur sipas logjikės sė tij tė shėndoshė, qė i ati Gjon Marka Gjoni dhe vėllai i tij i dytė Ndoja, duhet tė largoheshin nga Atdheu, me arsyetimin, se nuk duhet tė shuhet dera e tyre nga pėrpjekjet luftarake, qė do tė bėhen me forcat komuniste. Vėrtetė e dhimbshme, por e domosdoshme kjo zgjidhje e menduar shumė mirė nga Dr. Marku, tė cilėn pas 9 dekadave mbi supe Kapidani Ndue Gjonmarku e kujton me dhimbje, kur flet pėr momentin e ndarjes me antarėt e tjerė tė familjes. Ka qenė pikėrisht Kisha e Kastratit nė Malėsi tė Madhe, kur Ndoj ka shtrėnguar dorėn pėr herė tė fundit me Dr. Markun. Atė e bir nisėn prej Kastratit nė Tuz, Kolashin, Vishegrad, Sarajevė, Zagreb, nė Vjenė, Linz dhe nė Insbruk, nė njė dimėr tė ashpėr dhe nėn breshėrinė e bombardimeve tė shpeshta nga forcat e aleatėve. Nga qėndrimi pėr disa ditė nė Insbruk, me njė makinė udhėtojnė drejt Italisė, duke kaluar nė “Passo di Resia” afėr kufirit tė Zvicrės. Pėr pesė muaj ata qėndruan nė Merano deri nė gusht tė vitit 1945 dhe mė pas morėn drejtimin drejt Romės, qė mbetet edhe stacioni i fundit i tij. Me tė mbėrritur nė Perėndim (Itali), Kapidani Ndue, mendoi tė bashkoi forcat nacionaliste dhe antikomuniste, pėr tė hedhė bazat e krijimit tė njė organizate tė mirėfilltė politike, kundėr rregjimit tė kuq tė Tiranės zyrtare, qė po e zhyste popullin nė mjerim. Fryt i kėtyre pėrpjekjeve, ėshtė edhe krijimi i partisė politike me emrin  “Bloku Kombėtar Indipendent” nė vitin 1946 i cili, do tė ketė jetėgjatėsi deri me pėrmbysjen e komunizmit nė Shqipėri, mė 13 dhjetor 1990, duke i qėndruar me dinjitet deri nė fund, ku e mbylli me nderė e njerėzi.


 

Pyetje: Gjatė vitit 1948, nė bashkėpunim me aleatėt perėndimore anglo-amerikanė, Kapidanit Ndue i paraqitet rasti pėr tė dėrguar vullnetarė, pėr tė pėrmbysur komunizmin nė Shqipėri, duke krijuar nė kėtė mėnyrė Komitetin Kombėtar “Shqipnia e Lirė”, ku, bėnin pjesė shumė antarė tė Blokut. Ju keni biseduar disa herė me mikun tuaj Kapidanin e Mirditės pėr kėto ngjarje dhe cfarė mund tė riprodhoni mė shumė nga kujtime tuaja?

 

Tomė Mrijaj: Nė lidhje me kėtė mision Kapidani kujton: “Nė pikėpamje morale ishem kryenalt, tue marrė nė konsiderim luftėn kundėr rregjimit komunist, vendosa me ftue dy luftarė besnikė, tė cilėt pranuen pa kurrfarė kundėrshtimi. Kėshtu filloi ndėrmarrja e jonė kundėr rregjimit komunist nė Shqipni”. Bloku, bėri hapin e parė dhe ruajti linjėn e pėrpjekjeve qėllimmirė pėr tė bėrė bashkimin e tė gjithė forcave antikomuniste shqiptare nė mėrgatė, qė ishin ndarė dysh nė Komitet dhe jashtė Komitetit. Kjo inisiativė, synonte afrimin e grupeve tė ndryshme dhe harmonizimin mė tė plotė e tė qartė tė veprimtarisė sė tyre nė dobi tė atdheut dhe nė njė front tė pėrbashkėt kundėr komunizmit. Mirėpo, rruga e nisur nuk ishte e kollajt, mbasi fillojnė polemikat dhe pengesat ndaj inisiatorit tė saj mirditor. Pėrpjekjet e Kapidanit Ndue Gjonmarkut hasin nė pengesė, pėr mospranimin e tij nė Komitetin e parė nga ana e pėrfaqėsuesve tė organizatės Balli Kombėtar, qė zotėronte asokohe tė gjitha postet e organizatave. Ndėrhyrja energjike e diplomacisė angleze dhe amerikane (pėrfaqėsuesit amerikanė kėmbėngulėn, qė Kapidani tė pranohet pa kushte), bėri tė mundur qė tė zgjidhet ky problem dhe kėshtu Kapidani i Mirditės bėhet njė ndėr drejtuesit e Komitetit, falė kulturės sė shėndoshė perėndimore, vizionit largpamės, pėr tė ardhmen, origjinės me emėr shumė tė mirė tė familjes nga ai vinte, kontributi me armė nė dorė, qė kishte dhėnė drejtpėrdrejtė kundėr komunizmit etj. Ndue, do tė ketė takime tė rėndėsishme nė Itali, me ushtarakė tė lartė italianė, sikurse ishte admirali i marinės italiane zotin Talarigo dhe tė misionit anglo-amerikan, pėrfaqėsues tė lartė tė Ministrisė sė Jashtme Italiane. Takime tė tjera ka pasur edhe me z. Herbert, njė pėrsonalitet i njohur britanik pėr ēėshtjen shqiptare, amerikanin z. Mc Lean etj. Gjithashtu Ndoj kėmnguli, qė nė kėtė Komitet duhet tė pėrfshihet patjetėr edhe intelektuali i shquar ing. Xhafer Deva, mbasi ai ishte njė njeri me influencė tė madhe nė Kosovė dhe nė malėsitė e Shqipėrisė politike. Kapidani Ndue, ka organizuar hedhjen e parashutistėve tė grupit tė ing. Xhafer Devės nė Shqipėri. Kapidani, kishte njė respekt tė veēantė pėr atdhetarin e flaktė Mit’hat Frashėrin. Pėr figurėn dhe veprėn e tij, Kapidani, flet me njė admirim tė veēantė, pėr arsye sikurse thotė, se: “Ishte nji njeri me nji prestigj tė naltė kombtar dhe pinjoll i nji familje me merita tė mėdha atdhetare”.

 

Pyetje: Si vijon aktiviteti i tij patriotik mbas vitit 1956?

 

Tomė Mrijaj: Nė vitin 1956 Kapidani Ndue Gjonmarku hap familje tė re, duke u martuar me zonjushėn romane Maria Teresa Agustini, njė vajzė e diplomuar nė gjuhėt frėngjisht dhe anglisht nė Universitetin Internacional “Pro Deo” nė Romė. Ēifti i ri, do tė gėzohet me lindjen e tre vajzave: Kristina, Bardha, Aleksandra dhe Gjoni djali i vetėm, qė ruan emrin e gjyshit tė vet shumė tė mirėnjohurit Kapidanit Gjon Marka Gjonit. Kapidan Ndue, u interesua qysh nė fillim tė shkollojė fėmijėt nė tė gjitha nivelet. Kėshtu vajzat dhe djali mbasi pėrfundojnė shkollėn e mesme, ndjekin dhe pėrfundojnė me rezultate shumė tė larta kolegjet mė tė njohura nė ShBA. Me vdekjen e prindėrve tė gruas sė Kapedanit dhe tė babait tė tij Kapidanit Gjon Marka Gjoni, nė vitin 1966, familja e tij emigrojnė nė ShBA. Edhe kėtu fillon njė etapė e re e lėvizjes antikomuniste, ku, aktiviteti i tij zgjerohet dhe respekti, pėr kontributin e tij rritet edhe mė shumė kur zgjidhet si Kryetar i Blokut dhe pėr vetė faktin tjetėr, se ai tashmė ėshtė trashėgimtar i Derės si Kapidan i Mirditės, krenari dhe nder, tė cilėn e mbajti deri nė moshėn 97-vjeēare, kur ai kaloi nė amshim. Veprimtaria e Kapidanit, ėshtė shumė e madhe me shkrime publicistike, nė organet zyrtare tė Blokut, gazetat: “L’Albanie Libre” dhe “Lajmėtari i tė Mėrguemit”, qė asokohe botoheshin nė New York dhe Rome. Famlja, do tė ruajė marrėdhėnie shumė tė mira me klerikėt katolikė shqiptarė nė emigracion, njė traditė e trashėguar edhe nga tė parėt e kėsaj Dere brez mbas brezi dhe shekuj pas shekujve nė Mirditė. Kėshtu qysh nė Itali, ruajti lidhje tė ngushta me atdhetarėt e antikomunistėt konseguentė, studiesin, shkrimtarin, meshtarin e palodhur, bashkėvendasin e bashkemigrantin, klerikun e nderuar nė tė gjithė komunitetin shqiptaro-amerikanė, nacionalistin e madh, qė luftoi me pushkė e pendė, themeluesin e Kishės sė Parė Shqiptare nė ShBA “Zoja e Shkodrės”, tė nderuarin e respektuarin Dr. Mons. Zef Oroshin (1912-1989). Gjatė viteve tė fundit tė jetės, ai po merrej me saktėsimin e disa interpretimeve tė gabuara, qė i janė bėrė (gjatė kohėve tė ndryshme) veprės sė Atė Shtjefen Kryeziu Gjeēovit me titull: “Kanuni i Lekė Dukagjinit”, tė cilin e la nė dorėshkrim. Fryt i kėtyre hulumtimeve serioze, ėshtė edhe botimi nė vitin 2002 nė New York tė veprės sė parė me titull kuptimplotė: “Mirdita Dera e Gjomarkut Kanuni”. Mirdita, ėshtė krenaria dhe lavdia e dinastisė sė Derės tė Kapidanit, ėshtė vetė historia e pasur e Mirditės dhe Derės sė Kapidanėve, bijtė e nderuar tė sė cilės njeri mbas tjetrit, bėnė njė epokė tė lavdishme gjatė shekujve. Ata sėbashku plotėsojnė njeri-tjetrin dhe janė dy anė tė sė njėjtės medalje tė ēmuar nė xherdanin e pasur tė historisė sė popullit shqiptar. Mirėpo nga ana e tjetėr, shteti e ka pėr detyrė, tė riabilitojė dhe tė vendos nė piedestalin e nderit tė kombit me prova konkrete deshmorėt e kėsaj Dere, si: Kapidan Dr. Mark Gjomarku, Llesh Gjomarku, qė ranė dėshmor nė malet e Veriut, nė luftėn e vendosur kundėr komunizmit. Vėllai i tyre, juristi Kapidani Ndue Gjomarku (nė pranverėn e vitit 1944), ishte i pari, qė pėr 6 muaj me radhė, organizoi dhe ngriti nė kėmbė Mirditėn, nė luftėn e armatosur, kundėr qeverisė komuniste, luftė tė cilėn e vijoi nė emigracion, me organizimin e parashutistėve nė malet e Shqipėrisė, sėbashku me babain e tij Kapidan Gjon Markagjonin deri me shembjen e komunizmit nė Shqipėri nė vitin 1990. A mund tė mohohet kontributi i madh i antikomunistit Dedė Gjomarku, qė kaloi 39 vjet nė burgjet e tmershme tė diktaturės komuniste dhe vėllai i tyre i vogėl Nikolla, i cili, e theu perden e herkut tė burgut me guxim dhe kaloi jashtė kufirit!? Gjithashtu edhe nipi i tyre Gjon Marku i Ri, i cili, u rrit nė kampet e pėrqendrimit deri nė rėnien e komunizmit dhe mė pas arriti tė bėhet deputet nė Parlamentin pruralist shqiptar, duke pėrfaqsuar trevėn e Mirditės, ku, ka dhėnė njė kontribut tė madh me Karitas-in austriak, duke i ardhur nė ndihmė popullit tė tij tė shumėvuajtur, si nė ndėrtimin e shumė shkollave dhe ringritjen e kishave tė shkatėrruara.

 

Pyetje: Kanė kaluar shumė vite, kur ju, keni hapur skedat e para, pėr tė hartuar lėndėn e librit: “Marie Shllaku, bijė e Shkodrės dhe martire e Kosovės”. Vit pas viti, pas ecejakjeve me avion nė rrugėtimin New York-Tiranė dhe New York-Prishtinė, keni hulumtuar dhe sistemuar tėrė materialin studimor, si njė bletė punėtore, me durim dhe pėrkujdesje tė veēantė. A mund te na thoni diēka tė veēantė pėr kėtė figurė tėrėsisht tė harruar nga diktatira komuniste nė Shqipėri dje dhe sot?

 

Tomė Mrijaj: Marie Shllaku njihet si intelektuale dhe heroinė e grupit atdhetar tė Prizrenit nė vitet '40. Maria nga dera e Shllakėve lindi nė njė lagje tė vjetėr tė Shkodrės, nė Badre, e bija e Markut, gjyshi i sė cilės kishte ardhė shumė kohė ma parė nga Shllaku malor e legjendar, prej nga mori edhe mbiemrin. Pasi kreu shkollėn e mesme pranė Kuvendit tė Motrave Stigmatine, ku u dallua pėr kulturė tė gjerė qė nė rininė e parė: i pėlqente teatri, recitimi, piktura; 20-vjeēare, komunikonte italisht, gjermanisht, frėngjisht e mė vonė edhe serbisht, u regjistrua nė Fakultetin e Filozofisė nė Romė, po i ndėrpreu studimet e rregullta pėr shkak tė luftės. Njėzetvjeēare, pėr arsye ekonomike, filloi punėn nė Ministrinė e Punėve Botore nė Tiranė. Mė 25 shkurt 1943, Marie Shllaku fillon punėn nė Prizren si Pėgjegjėse e Financave pėr gjithė krahinėn e Kosovės ku, pėrveē detyrės sė saj shtetėrore, u lidh ngusht me botėn e atyre trevave dhe asnjė nga ata qė hynin nė zyrėn e saj nuk ēuditeshin kur lexonin vargje tė Poetit Kombėtar At Gjergj Fishtės nga "Lahuta e Malcisė" Mė 6 maj 1944 i vjen pushimi nga puna “pėr motive politike”. Kthehet nė Shkodėr, pėr njė periudhė tė shkurtė pėr t’u rikthye njė herė e pėrgjithmonė nė Kosovė, tashma me njė qellim tė caktuar qartė: me luftuar pėrkrah vėllazėnve kosovarė, qė ato treva martire tė mos ngeleshin nėn thundrėn e shkjaut, si ishin gjasat mbas nėnshtrimit tė plotė tė PKSH ndaj Beogradit. Mė 9 shtatori 1944, kur hynė brigadat partizane, ishte nė Gjakovė. Largohet prej aty me shumė atdhetarė tė tjerė dhe i bashkohet ēetės nacionaliste tė Smajl Goranit. Ajo lufton pėrkrah Ndue Pėrlleshit, Prof. Ymer Berishės, Ukė Sadikut, Mehmet Gradicės, Adem Shalės etj., ndėrsa mbante lidhje me At Bernardin LLupin OFM nė Pejen e pushtuar nga brigadat e kuqe komuniste dhe ia kishin ridorėzuar me tradhėti sllavėve. Vajza shkodrane mahniti burrat e maleve, me pjekurinė e vendosmėrinė e saj qė tė pajtonte komandantat e shquar Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, tė bėnte bashkimin e koordinimin e luftės tė rreth 50 ēetave, qė vepronin atėherė nė Kosovė, prandaj edhe kalonte sa tek njėra ēetė tek tjetra, nga Ndue Pėrlleshui tek Ukė Sadiku. Ajo ishte e pranishme nė ēdo takim tė randėsishėm, nė ēdo kuvend tė burrave tė maleve; mbante fjalime e ndizte shqiptarėt nė luftė ēlirimtare. Kushtet e reja kėrkonin organizimin politik tė atdhetarėve dhe kėshtu lindi ONDSH, Organizata Nacional Demokratike Shqiptare, ku veē kontributit tė veēantė tė profesor Ymer Berishės, njė rol shumė tė randėsishėm luajti Marie Shllaku. Me porosi dhe ndihmen e At Bernardin Llupit ajo strehohet nė Dobėrdol, nė shtėpinė e Dan Pjetrit. Prej aty ajo do tė luente njė rol tė jashtėzakonshėm nė organizimin e Kuvendit tė Dobėrdolit tė Ujmirit, e bashkė me prof. Ymer Berishėn dhe komandantin Ukė Sadiku ishin udhėheqėsit kryesorė tė atij Kuvendi, mbajtur 24-25 Gusht 1945 te Llugat e Dan Pjetrit. Fjalimi i Maries nė atė Kuvend do tė mbahet mend nga shumė pjesėmarrės qė i mbijetuan torturės dhe luftės.
 

Pyetje: A mendoni se e parė nė planin e rizgjimit tė traditės atdhetare, trimėresha e zgjuar sypatrembur Marie Shllaku, i pėrket atij brezi tė patriotėve shqiptarė, qė fatin e lidhėn ngushtėsisht me atė tė popullit tė vet, qė zemra e re rrahu gjithė jetėn pėr popullin, gjithēka qė patėn, si: energjitė, aftėsitė e dituritė i vunė me ndėrgjegje tė pastėr nė shėrbim tė ēėshtjes nacionale, tė realizimit tė aspiratave tė ligjshme amtare?

Tomė Mrijaj: Martirėt e historisė tė tė gjithė kohėrave, me madhėshtinė e stoicizmit tė tyre tė gjatė, falė fakteve tė reja, qė ruan nėna histori, dalin nga labirinthet e heshtjes nė momentin e pėrshtatshėm, kur populli ka nevojė mė sė shumti pėr ta. Si tė tillė, ata sė bashku futėn nė historinė nacionale nė vendin e merituar, pranė librit tė madh tė kujtesės dhe mirėnjohjes sė pėrhershme popullore. Marie Shllaku si bijė e Shkodrės martire e Kosovės, ėshtė njė rreze drite nė errėsirėn e madhe, qė ka mbuluar pėr dekada historiografinė e figurave tė shquara tė nacionalizmit shqiptar, qė luftuan tėrė jetėn e shkurtėr qė kishin, pėr idealin dhe qėllimin fisnik tė tė parėve tė tyre, bashkimin e tėrėsisė sė trojeve etnike shqiptare. Komunizmi, ishte fatkeqsi pėr trojet tona. Shumė familje e katunde tė Kosovės, u dogjėn me themel nga forcat e tė ashtėquajtura partizane. U vranė e masakruan, me qindra njerėz tė pafajshėm, luftėtarė tė lirisė. Antarėt e familjeve tė tyre, u ekzekutuan, vetėm pse luftonin komunizmin dhe regjimin kolonizues tė Serbisė. Nisėn tė vriteshin njė nga njė me kurthe e trathti, prijėsit e ēetave nacionaliste, burra, gra, pleq e shumė fėmijė, pėr tė zhdukur gjithsesi gjurmėt e krimit vllavrasės, nė emėr tė njė ideologjie boshe, tė importuar nga stepat e Siberisė bolshevike askohe. Krimet nė fjalė, ishin tė studiuara me kujdes nga xhelatėt sllavo-shqiptarė, nė mėnyrė, qė historia tė mos kishte dėshmitarė tė masakrave tė kryera ditėn pėr diell, nė emėr gjoja tė “pushtetit popullor”. Duke e parė kėtė veprim gjakėsor tė komunistėve, ēetat nacionaliste, filluan tė lidheshin mė shumė me njeri-tjetrin, duke bashkėpunuar ngushtė politikisht dhe ushtarakisht. Pasi u pushtua dhe u aneksua Kosova mė 1945, dhe pasi u ngrit muri mė makabėr i ndarjes ndėrmjet shqiptarėve, regjimi i juntės ushtarake serbe, nuk kurseu asgjė, pėr t’a terrorizuar, masakruar, pėrndjekur dhe asgjėsuar popullsinė e pafajshme shqiptare, qė u robėrua nga kjo makinė shfarosėse dhe shpesh me ndihmen e ingranazheve puthadorė e lajkatarė, pėr fat tė keq shqiptarė. Nė kėto rrethana tė reja tė krijuara, shqiptarėt fituan njė status inferior, nė krahasim me republikat dhe me popujt e tjerė tė Jugosllavisė. Pėrkundrejt kėsaj gjendje tė re, popullsia autoktone e dardanėve, ēdo orė, ditė, muaj e vite, kishte grumbulluar njė lėmsh tė madh zemėrimi tė natyrshėm. Ata, u rilindėn dhe nisėn tė organizojnė lėvizje, protesta, revolta tė organizuara e spontane dhe filluan t’a shprehin nė mėnyra tė ndryshme organizimi. Populli shqiptar, u hodh nė kryengritje, por mercenarėt komunistė tė Titos i shtypėn me gjak. Nga njė luftė e hapur patriotike, u detyruan, tė ndryshojnė taktikė, duke kaluar nė ilegalitet. Ata formojnė organizata politike, me pėrmbajtje tė shėndoshė patriotike, pėr bashkimin e trojeve etnike shqiptare. Njė nga organizatat e rezistencės antikomuniste, qė bėri bujė asokohe, ėshtė Organizata Nacional Demokratike Shqiptare (ONDSh), nė Kosovė, Maqedoni dhe degė nė vise tė tjera shqiptare nė Jugosllavi, nė gjirin e sė cilės, bėnte pjesė vajza e re Marie Shllaku. Populli shqiptar, ka njė histori shumė tė trazuar, e cila, ka kaluar nėpėr kapėrcej tė ndryshėm kohorė. Kėtė histori e pėrshkojnė momente tė hidhura tė jetės dhe tė veprave tė shqiptarėve. Pėrkushtimi ndaj nacionalistėve martirė tė nacionit, pėrbėn njė detyrim, pėr ēdo pendė, qė tė pėrcjell me pėrkushtim brėndinė e ngjarjeve historike, duke zbardhur figurėn e pastėr e tė pasur atdhetare tė Marie Shllakut, qė sakrifikoi ēdo gjė, pėr tė bėrė nacionin e vet tė pavdekshėm dhe nacioni si shpagim e nderon, duke e bėrė atė tė pėjetshme. Nė kėtė aspekt, libri hedh dritė, mbi veprimtarinė e vajzes shkodrane, qė jetėn ia fali nė lulen e rinisė Kosoves martire, duke pasur nė mendje e zemėr emblemen e rezistencės, kundėr ballinės sė pėrbashkėt komuniste tė ashtėquajtur partizan shqiptaro-sllav. Ishte njė vizionare e kulturuar, pėr njė tė ardhme demokratike, sikurse shumė shtete tė Evropės Perėndimore dhe i vinte keq, kur shihte ēdo ditė, se ku ishte katandisur atdheu i saj, nėn kthetrat komuniste. Tharmi atdhetar dhe ndjeshmėria nacionale, ka qenė model pėr kohėn dhe njė shembull pėr brezat e sotshėm nė Kosovė e Shqipėri. Maria, e tregoi me jetėn e saj, se ē’kulturė atdhetare kishte zotėruar deri nė ato vite dhe sa e si i shėrbei mėmėdheut, duke dhuruar jetėn, nė moshėn mė tė bukur tė rinisė. Maria, ishte e mbeti njė zė i fuqishėm, kundėr dhunės, praktikimit tė metodave tė pushtetit tė diktaturės. Me shembullin pozitiv, ėshtė njė dėshmi e kėngė krenarie e rezistencės, mbijetesės dhe vitalitetit tė forcave nacionaliste, qė refuzuan pandėrprerė pushtetin e juntės komuniste, qė po hidhte me shpejtėsi rrėnjėn e farės sė keqe. Patriotėt e lirisė e Shqipėrisė etnike, ekzistencėn e tyre e mbėshtetėn vetėm nė vlerat e pastra dhe tė larta morale, tė traditės sė kulluar nacionaliste.

 

Pyetje: U mbushėn 33 vjet kur ju jeni zgjedhur Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes me vota tė lira nga Kongresi III i Lidhjes sė Prizrenit nė SHBA. A mund tė kujtoni pjesė nga ajo ngjarje  rėndsishme pėr komunitetin dhe mbarė emigracionin nė botėn e lirė?

Tomė Mrijaj: Kongresi III i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit nė mėrgim, u mbajt nė New York mė 20-21 nėntor 1982 nė SHBA. Nė orėn 10:00 paradite u hap zyrtarisht mbledhja e Kongresit III tė nga ana e Sekretarit tė Pėrgjithsmė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit nė mėrgim, Ismet Berisha, i cili mbasi pėrshėndeti delegatėt dhe pjesėmarrėsit, kėrkoi ngritjen nė kėmbė pėr tė kėnduar Himnin e Flamurit Shqiptar dhe Amerikan. Lutjet fetare u bėnė nga Monsinjor Dr. Zef Oroshi dhe Hamit Perolli. Njė minutė zi u mbajt pėr tė gjithė delegatėt dhe dėshmorėt nacionalistė, qė kanė rėnė gjatė luftės nė kohėt e fundit nė vendet e banuara prej shqiptarėve nė Jugosllavi. Nė seancėn e mbasditės u formua Komisioni pėrkatės. 
Ai do tė kishte synim revizionimin e Statutit. Dom Prekė Camaj bėri disa propozime, dhe u vendos mbledhja qė do tė zhvillohej tė nesėrmen. Nė seancėn e ditės sė dytė tė punimeve tė Kongresit, Gani Perolli lexoi propozimet e Komisionit tė Statutit, qė ishin: qė tash e mbrapa emri i Organizatės sonė tė jetė Lidhja Shqiptare e Prizrenit; asnjė pėrson nuk ka tė drejtė me pėrfaqėsu Lidhjen pa qenė i autorizuar prej Kryesisė; 10 qershori tė festohet ēdo vit nga Qendra (New York) dhe degėt e Lidhjes. Kongresi aprovoi disa propozime tė tjera tė Komisionit mbi ēėshtjet organizative. 
Ismet Berisha afron pranė Lidhjes klerikun Dom Prekė Camaj, tė cilin e propozoi pėr kryetar. Duke parė, se nuk kishte kandidaturė tjetėr konkurente, delegatėt i dhanė votėn. Pėr arsye pėrsonale dom Prekė Camaj pas njė kohe tė shkurtėr dha dorėheqje nga Krysia e Lidhjes. Nė njė mbledhje tė jashtėzakonshme tė mbledhur nga Kėshilli Ekzekutiv nė vendin "Liberty" nė New York, antarėt e Kryesisė emėruan njėzėri Ismet Berisha pėr kryetar tė Organizatės "Lidhja e Prizrenit", detyrė tė cilėn e ka edhe sot. Kongresi zgjodhi Sekretarin e Pėrgjithshėm Tomė Mrijaj dhe dy n/kryetar Myrvet Muēa dhe Kolė N.Bajraktari, arkėtar i Organizatės u zgjodh Mustafa Demalija, ndėrsa antarė tė tjerė tė Komitetit Qendror u zgjodhėn Fran Sokoli, Gani Perolli, Anton Syku, Hamza D.Abdullaj, Jusuf Adili, Jusuf Ēekiēi, Mustafa Vraniqi, Ali Gaēaferi. Nė Kėshillin e Pleqėsisė bėjnė pjesė: Gjon Shtufaj, Aziz Mexhani, Adem D.Ēelaj, Musa Vuēiterna, Selim Berisha, Selim Berisha, Sefedin Maxhuni, Abdyl Azizi, Bajrush M.Kosova, Mustafa Demalija. Editor i Buletinit "Lidhja e Prizrenit" u zgjodh ShemsedinVendresha.
Mė poshtė po japim njė pėrmbajtje tė shkurtėr tė fjalimeve tė pėrsonaliteteve tė shquar shqiptare. Zoti Abedin Mulosmanaj, pėrfaqėsues i Oborrit Mbretėror, falėnderoi udhėheqėsit e Lidhjes pėr ftesėn, lexoi telegramin e Mbretit Leka I, dėrguar Kongresit III tė Lidhjes sė Prizrenit. "Lufta e jonė duhet tė drejtohet kundra sllavizmit komunist. Zoti u ndihmoftė nė punėn tuaj."
Dr. Gjon Buēaj, Sekretar i Pėrgjithshėm i "Blokut Kombtar Indipendent". "Lidhja e Prizrenit dhe Bloku Indipendent kan bashkpunue dhe do tė bashkpunojn ne te ardhmen per nji Shqipni tė Madhe". Zef Mirakaj, foli shkurtimisht mbi historinė e popullit shqiptar dhe rezistencėn e tij kundra armiqve te huaj. Ai pėrmendi datėn historike tė Lidhjes II tė Prizrenit nė shtator tė vitit 1943 me n/kryetar Dr. Rexhep Krasniqin. Adem Hodo, mbasi i uroi Kongresit punė tė mbarė, lexoi njė dialog tė pėrpunuar prej tij me titull "Dialogu midis Shqiptari dhe Shqiponjes", ndėrsa dialogun "Kosova e robnuar dhe Shqiponja", e paraqiti para delegatėve nė sallė me inēizim.
Nderim Kupi, Sekretar i Pėrgjithshėm i OKLL, falėnderoi Sekretarin e Pėrgjithshme tė "Lidhjes sė Prizrenit" Ismet Berisha, pėr ftesėn. I falėnderoi tė gjithė ata qė flasin kundėr armiqve, si: Serbisė, Turqisė, Bullgarėve. Nė fund shprehu parrullėn e pėrhershme "Atdheu mbi tė gjitha". Tonin Mirakaj, n/kryetar i Federatės Panshqiptare "Vatra". "Ky Kongres po mbahet nė njė kohė kur vėllezėrit tonė kosovarė po vuajnė nėn thundrėn e Jugosllavisė. Serbėt, janė ujqėrit qė e ndrrojnė qimen, por jo zakonin". Ismet Ukė Berisha, Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes sė Prizrenit nė mėrgim. 
Ai dha njė raport shumė tė racionalizuar mbi aktivitetin e Organizatės Lidhja e Prizrenit nė mėrgim. Ndėr tė tjera, Ismet Berisha ceku organizimin e demostratave kundra Jugosllavisė nė New York, dhe denoncimin e politikės shoviniste tė serbvė nė Kosovė dhe nė krahina tė tjera tė Jugosllavisė, tė banuara prej shqiptarėsh. Me vdekjen e Ing. Xhafer Deves, dorėheqjen e n/kryetarit tė Lidhjes, zoti Hysen Tėrpezes edhe vrasjen e tė ndjerit Kalosh Hamdisė, gjithashtu edhe aksidenti i randė i tij, e demtuan mjaft aktivitetin e Lidhjes sė Prizrenit, por ajo si organizatė politike nuk u shuajt. 
Shemsedin Vendresha, i ardhur nga Florida, foli mbi ligjet ndėrkombėtare, pėrsa i pėrket ndalimit tė luftrave dhe indipendencės sė popujve. Ai tha, se "nė vitin 1968, OKB konfirmoi pikėpamjet pėr tė drejtat e njeriut". Rifat Kolgjini (ardhur nga Belgjika), mbasi falėnderoi kryesinė e Lidhjes sė Prizrenit pėr ftesen me marrė pjesė, pėrmendi kontributin e Dr. Krasniqit e Prof. Vasil Antonit pėr ēėshtjen e tė drejtave shqiptare nė Jugosllavi. Mbi 60.000 dėshmorė, kanė dhėnė jetėn nė Jugosllavi qysh prej Lidhjes II tė Prizrenit. 
Remzi Barolli, "Sllavėt na kanė vrarė dhe torturuar, por Enver Hoxha si kriminelė, ka bėrė mė shumė. Pėrse kaq pak shqiptarė kanė ardhur sot kėtu?" Preng Gruda, i ardhur nga Detroiti, "Lidhja e Prizrenit asht e tė gjithė shqiptarėvet dhe jo vetėm e kosovarvet. Neve, duhet tė jemi tė bashkuar si njė grusht i vetėm. Ne duam trojet dhe Shqipėrinė tonė. Duhet tė mbledhim sa mė shumė ndihma pėr organizatėn tonė." Mustafė Vraniqi, kryetar i degės nė Texas. “Kemi me mijėra vėllezėr e motra kosovarė, qė dergjen nėpėr burgjet e Jugosllavisė. Prandaj, neve na duhet tė mbledhim ndihma financiare, pėr tė ndihmuar kauzėn e Lidhjes.” Mė nė fund lexoi dy poezi kushtuar Lidhjes sė Prizrenit dhe Adem Demaēit. 

 

 

Pyetje: A mund ta rikujtosh sot fjalimin tuaj kur u zgjodhet nga Kongresi III nė postin e Sekretarit tė Lidhjes sė Prizrenit nė emigracion?

 

Tomė Mrijaj: Unė thashė se ēdo popull, ka historinė e vet nė aspektin e zhvillimit tė ngjarjeve, qė pėrbėjnė palcėn etnike tė nacionalizimit, me tė cilėn mbijetoi nė shekuj. Nė historinė e lėvizjeve tė lavdishme erdhėn kryengritjet ēlirimtare antiturke 1910 nė Kosovė, 6 prill 1911 e udhėhequr nga Dedė Gjo Luli, shpallja e Pavarėsisė mė 28 nėntor 1912 nė qytetin historik tė Vlorės, janė frymėzime nga "Lidhja e Prizrenit" 1878. Kėrkesė themelore ishte vendosja e autonimisė nė viset etnike shqiptare, organizimi i ēetave tė armatosura nėn flamurin shqiptar. Lidhja, ndihmoi nė pėrhapjen e zhvillimin e fjalės sė shkruar shqipe, pėrmes gjallėrimit tė shoqėrive kulturore e patriotike. Revoltat antiturke, tė organizuara e spontane, dobėsuan shumė pushtetin osman e hapėn rrugėn e tjetėrsimit tė mėtejshėm tė tij. Lidhja, ishte rrjedhim i zhvillimit tė natyrshėm tė mentalitetit shqiptar nė trojet e veta. Populli shqiptar si komb kėrkonte autonominė e natyrshme, njė e drejtė qė shtetet e tjera tė botės e kishin arritur me sukses. Por kjo lėvizje, ishte gjithpėrfshirėse. Tė rėndėsishme ishin selitė patriotike nė: Prizren, Gjakovė, Shkodėr, Dibėr, Gjirokastėr, Janinė etj. Ata ushtruan funksione administrative, pushtetin ligjvėnės, ekzekutiv, gjyqėsor, ushtarak, etj., duke krijuar njė shtet paralel.
Turqit, u munduan tė shpėrndanin Lidhjen, mbasi ajo nuk ishte dakord, tė zbatoheshin vendimet, qė kishin tė bėnin me dorėzimin e Plavės dhe Gucisė shtetit tė Malit tė Zi. Dega e Lidhjes nė Shkodėr 1880, proklamoi autonominė e vendeve ku jetonin shqiptarėt e vendosi pushtetin e saj. Kjo lėvizje u pėrhap nė Shqipėrinė e Mesme dhe tė Jugut, duke u pėrpjekur tė bindė sulltanin, ta njohė autonominė shqiptare, tė vendosur nė kundėrshtim me dėshirėn e tij.
Mė 1880, nė Gjirokastėr u mbajt mbledhja e Lidhjes sė Prizrenit, pėr tė gjetur rrugėn e pėrbashkėt pėr autonomi e vendime tė tjera tė rėndėsishme etj. Nga burimet historike, mėsojmė se shek.XIX, ėshtė shekulli i formimit tė nacionaliteteve e rizgjimit tė levizjeve nacionale. Nė kėtė rrjedhė historike hyri natyrshėm populli ynė, duke qenė i ngjashėm me disa elementė tė rrugės sė formit tė popujve tė gadishullit tė Ballkanit, ku afėrsia e marrėdhniet midis tyre kanė ndikuar nė formimin e fizionomisė sė popujve. Si element i dorės sė parė, nė formimin e nacionalizimit ēlirimtar shqiptar, mendojmė se ka ndikuar trashigimia e traditės sė pasur patriotike shqiptare, qė zėnė fill me udhėheqėsit popullorė Batot ilirė, pėr tė ardhur natyrshėm tek epoka e madhe ēlirimtare e Gjergj Kastriotit. Lidhja, me shumė meritė udhėhoqi lėvizjen nacionale e luftėn pėr autonomi nė vitet 1878-1881. Nė mėnyrė tė vijueshme, si kėrkesė themelore ishte vendosja e autonimisė nacionale nė tė gjitha viset etnike shqiptare. E rėndėsishme pėr popullsinė ishte, organizimi i sa mė shumė lėvizjeve ēliruese tė armatosura nėn flamurin shqiptar. Hov e ndihmė direkte dha Lidhja, duke influencuar nė krijimin, pėrhapjen e zhvillimin e fjalės sė shkruar shqipe, pėrmes gjallėrimit tė shoqėrive kulturore e patriotike, letrare, etj. Prizreni e Vlora, janė binjake tė njė ideali tė pėrbashkėt atdhetar, ku e dyta s’mund tė kuptohet pa tė parėn, sikurse “Lidhja e Prizrenit”, nuk mund tė kuptohet pa epokėn e lavdishme skėnderbiane etj.

Pyetje: A mund tė na pėrshkruani luftėn pėr mbrojtjen e Kosovės dhe mbajtjen e Lidhjes II tė Prizrenit (16-20 shtator 1943)?

Tomė Mrijaj: Tashmė, shqiptarėt nacionalistė kishin njė pėrvojė tė pasur nga shembulli pozitiv i “Lidhjes sė Prizrenit” 1878. Nė  situatėn e re tė krijuar, fati dhe interesat e popullit kosovar ishin tė kėrcenuar seriozisht dhe po shkonin drejt shkatėrrimit. Nė rend tė ditės, doli si njė rizgjim tek tradita ndėrgjegjja nacionale shqiptare, e cila asnjėherė nuk kishte bėrė gjumė letargjik. Pėr mbrojtjen e kufijve etnikė, me qendresė heroike, luftoi populli Kosovės, kundėr shovinistėve sebo-malazias tė Drazho Mihajlloviēit dhe brigadave mikse sllavo-komuniste tė disa shteteve sllave (serb, malazez, maqedonas, bullgar). Aktiviteti i Lidhjes II tė Prizrenit 1943, u shtyp me tė gjitha mjetet e makinės shfarosėse tė monarkisė Jugosllave dhe shumė shqiptarė u vranė apo u zhdukėn. Kjo Lėvizje Ēlirimtare e Komitetit tė Kosovės kundėr serbėve e trathtarėve, nuk mundi tė ketė jetė tė gjatė. Shpesh historiografia komuniste nė Shqipėri e ish-Jugosllavi deri nė vitin 1990, ėshtė pėrpjekur tė paraqesė ushtrinė gjermane si shkatėrrimtare pėr fatin e Kosovės, kur dihet se Kosova gėzonte njė ēlirim, e cila pėr fat tė keq nuk zgjati shumė. Gjermanėt, me pėrjashtim tė zonės sė minierave tė Mitrovicės, u tėrhoqėn shpejt dhe njohėn Kosovėn si pjesė tė Shqipėrisė. Gjendja nė Kosovė ishte shumė e rėndė dhe ishte e pamundur tė shiheshin shenjat e pėrmirėsimit apo tė shpresės pėr lirinė e saj. Sjelljet brutale tė pushtuesve italianė, burgosjet, internimet, kishin marrė pėrpjestime tė mėdha si nė Kosovė e Shqipėri. Mė 7 korrik 1943 nė Kosovė u shpall shtetrrethimi. Ēetat ēetnike serbe e malaziase, kishin fushė tė lirė veprimi tė stimuluar nga forcat fashiste italiane. Nė tragjedinė e Bihorit, u masakruan barbarisht 4000 shqiptarė tė pafajshėm, gra, pleq, fėmijė. Ky krim i shėmtuar, ishte bėrė nga ēeta e ēetnikėve tė Pavlo Gjurishiqit, tė nxitur e armatosur nga komandanti i regjimentit italian nė Mal tė Zi. Mirėpo sa mė e madhe bėhej shtypja ndaj shqiptarėve, aq mė i madh rritej zemėrimi e kundėrpėrgjigjja e popullit kosovar, qė kishte filluar tė riorganizohet gjithnjė e mė shumė nė male me tė arratisurit e shtetrrethimit. Pėr tė penguar dhunėn ushtarake italiane dhe tė ēetnikėve serbo-malazezė nė Kosovė ishte e nevojshme tė krijohej njė udhėheqje qė do tė bashkonte e kanalizonte tė gjithė energjitė e pėrkushtimin nacionalist tė patriotive tė lirisė. Me kapitullimin e Italisė, ēetat shqiptare, tė ndihmuar prej disa formacione tė vogla ushtarėsh gjermane (tė ardhur nga Mitrovica) morėn nė dorėzim administratėn e vendit, duke formuar njiherit ndėr tė gjitha qendrat e Prefekturave N/prefekturave kėshilla autonome ekzekutive. Pėr ambicie e bashkėpunim me ēetat ēetnike serbo-malazeze, ēetat tė ashtėquajtura “ēlirimtare” komuniste nė Kosovė, kėrkonin turbullimin e situatės pėrmes dredhive e forcės, duke mbjellur frymėn e vllavrasjes midis shqiptarėve, sikurse kishin vepruar nė shumė zona tė Shqipėrisė. Pėr tė realizuar qėllimin qė synonte shpėtimin e Kosovės e Shqipėrisė nga rreziku evident i sllavo-komunizmit, me inisiativėn e njė grupi nacionalistėsh tė flaktė tė pėrbėrė nga ing. Xhafer Deva, Musa Shehu, Sheh Hasani, Asllan Boletini, Tahir Zajmi, Lukė Simon Mjeda, Qazim Bllaca dhe Pjetėr Vuēaj, mė 11 shtator 1943, u zhvillua nė Prizren njė mbledhje, ku u shqyrtua situata e krijuar dhe nevoja urgjente e masave qė duheshin marrė, mbasi ēdo vonesė do tė ishte e pariparueshme e me rrjedha tragjike pėr fatet e atdheut. Tri ishin pikat bazė:

1. Thirrja e njė mbledhje tė pėrgjithshme popullore me shpirtin e frymėn e Lidhjes sė Prizrenit, ku do tė pėrfaqėsoheshin tė gjitha krahinat e Kosovės, Dibrės, Strugės, Tuzit, Ulqinit nėpėrmjet delegatėve tė zgjedhur nga populli;

2. Deri sa tė themelohet e caktohet njė autoritet suprem nga Mbledhja e Pėrgjithshme, pėr tė mbajtur qetėsinė, rendin publik dhe situatat e reja qė mund tė krijohen, duhet tė krijohet kėshilli autonom ekzekutiv;

 

3.  Ngarkimi i Kėshillit Ekzekutiv tė Prizrenit me pėrgatitjen e Mbledhjes sė Kuvendit, hapja e tė cilit do tė bėhej jo mė vonė se mė 16 shtator 1943.

Mė 16 shtator 1943, nė shkollėn “Bajram Curri” nė Prizren u mblodhėn mijėra qytetarė, pėr tė pėrshėndetur fillimin e Kuvendit, qė do tė pagėzohet me emrin kuptimplotė “Lidhja II e Prizrenit”, ku si pari u zgjodhėn: Musa Shehu kryetar, Aqif Bluta n/kryetar, Prof. Rexhep Krasniqi n/kryetar e Bedri Gjinaj sekretar. Kėtu u miratuan 6 pika tė rendi tė ditės, tė cilat nė esencėn e tyre tė pėrbashkėt kishin bashkimin e trojeve etnike etj. Nė fund u zgjodhėn Rexhep Mitrovica kryetar, Musa Shehu n/kryetar, Prof.Kolė Margjini n/kryetar, dhe antarė Sheh Hasani, Asllan Boletini, Tahir Zajmi, Qazim Bllaca. Mė 21 shtator 1943 delegatėt u drejtuan nė selinė historike tė Lidhjes sė Prizrenit 1878 dhe nėnshkruan me solemnitet vendimet e marra nė prani tė autoriteteve e popullit tė ardhur prej viseve tė Kosovės. U hartua Statuti i Organizatės “Lidhja II e Prizrenit”, nė tė cilėn shkruhej mbi themelimin, qėllimin, kopetenca tokėsore, financat, dispozitat e posaēme, etj. Ajo kishte 22 nene, tė ndarė nė disa pika. Mbas pushtimit tė Kosovės nga Jugosllavia e Titos, pėrpjekjet dhe luftimet e ēetave nacionaliste nė male e fusha nuk kanė pushuar gjatė gjithė vitit 1945, duke dhėnė me mijėra dėshmorė. Organizata, me mjete luftarake modeste ka mbajtur nė kėmbė luftėn e mbrojtjes nė katėr ballinat e kufijve kundėr brigadave komuniste serbo-bullgare e malazezo-shqiptare. Kėto tė fundit tė ashtėquajtur shqiptarė, kanė qenė drejtuar nga xhelati Shefqet Peēi e Aqif Lleshi, duke qėlluar pas shpine vėllezėrit kosovarė tė njė gjaku e gjuhe. Numėri i dėshmorėve tė rėnė nė ballė tė luftės dhe i viktimave tė pushkatuar mbas pushtimit sllavokomunist arriti nė 50.000 vetė. Kėtu pėrfshihen drejtues tė organizatės, si: atdhetarėt e njohur Musa Shehu, Prof. Kolė Margjini, Aqif Bluta, Bedri Peja, Asllan Boletini, Qerim Begolli, Xhevat e Rifat Gegolli, Shyqyri Bej Ramadani, Mustafa Agushi, Sulejman Xhemal Prishtina, Sulejman Ashiku, Av. Esad Berisha, Faik Okllapi, Aqif Tetova, Isak Taniku, Av. Shaban Kamberi, Xhem Gostivari e qindra tė tjerė nė viset e ndryshme tė Kosovės e Maqedonisė. Tė gjithė oficerėt e ushtrisė dhe xhandarmarisė, qė kanė qenė me shėrbim janė larguar nga Kosova nė Shqipėri, por pėr ēudi nga regjimi i kuq i Enver Hoxhės, Mehmet Shehut e Ramiz Alisė, janė dorėzuar tė gjithė autoriteteve jugosllave qė i kanė pushkatuar pa gjyq. Tė tillė janė dėshmorėt antikomunistė si: Kolonel Fuat Dibra, Kolonel Asllan Vela, n/kryetar Sidki Shkupi, Major Hasha, Kapiten Hajdar Planeja, Kapiten Rasim Dajē, kapiten Hysni Rudi, kapiten Gjon Destanisha, kapiten Mark Thani, toger Musli Dobruna, n/toger Qazim Gostivari e aspirant Reshit Kaēaniku. Me gjithė vrasjet, pėr tė frikėsuar popullin martir tė Kosovės, serbėt e komunistėt shqiptarė nuk mundėn tė mposhtin rezistencėn e armatosur tė forcave nacionaliste. Kėshtu mbas pushtimit tė Kosovės nga fuqitė komuniste dhe mbarimit tė lėvizjes sė Drenicės, disa ēeta nacionaliste zhvillonin pandėrprerje aksione lokale kundėr dominimit jugosllav. Me guxim, trimėri e vendosmėri luftonte ēeta e Ukė Sadik Ramės tė Gjurgjevikut bashkė me Prof. Ymer Berishėn, qė kishte ranė disa herė nė pėrpjekje tė armatosura me partizanėt komunistė. Mė pas, ata kanė kaluar nėpėr Prokorupė e nė rrethe tė Rahovecit, me qėllimin pėr tė mbledhė e organizuar forca tė reja. Ai ra i sėmurė nga plagėt e rėnda, qė kishte marrė mė pėrpara. Ukė Sadiku u zu trathtisht, nė njė banesė dhe u dėrgua nė Prishtinė, ku u dėnua prej gjyqit komunist. U ekzekutua me pushkatim, nė vitin 1947 bashkė me disa shokė tė tjerė. Ka qenė njė trathti e ndėrgjeshme veprimi i brigadave komuniste, qė luftuan kundėr vėllezėrve shqiptarė tė njė gjaku e gjuhe tė pushtuar nėn Serbi, me njė trathti tė pėrligjur. Kėshtu pėr tė shtypė e shkatėrruar kėtė rezistencė antisllavo-serbe, bullgare e maqedonėse, nė ndihmė tė trupave komuniste tė Beogradit erdhėn brigadat komuniste shqiptare tė urdhėruar direkt nga diktatori Enver Hoxha e xhalati Mehmet Shehu, tė cilėt nė terrenin e Kosovės kishin dėrguar njerėzit mė antishqiptarė e besnikė tė sllavokomunistėve tė Titos. Duke pasur frikėn e njė revolte tė pėrgjithshme kundėr pushtuesve serbė, komunistėt e Tiranės sė kuqe, menjėherė morėn masat, duke stėrvitur e dėrguar nė Kosovė njėsitė partizane, pėr t’i ardhur nė ndihmė Jugosllavisė. Nė vend qė ushtria shqiptare tė bashkohet me forcat nacionaliste, kundėr armmikut tė pėrbashkėt sllavėve pushtues, ata si trathtarė bėnė tė kundėrtėn duke vrarė, prerė, kallur nė rrėnjė pasurinė shqiptare, pėr hir tė njė ideologjie boshe komuniste. Tashmė mbi kurrizin e gjakosur tė popullit kosovar ra edhe njė pushtues i ri, por qė kėsaj radhe nuk vinte nga ajri e deti, por nga toka amė e Shqipėrisė.

Pyetje: Tani tė vijmė tek Lidhja III e Prizrenit e mbajtur mė 1962 nė New York tė SHBA-sė dhe lideri i saj zoti Ismet Ukė Sadik Berisha (njė ndėr bashkėthemeluesit), ndonėse nė moshė ėshtė ende sot Kryetari LSHP nė mėrgim. Si dhe pse filloi?

 

Tomė Mrijaj: Nė kohėn kur populli shqiptarė nė trojet etnike tė veta ishte nėn kėrcėnimit e asgjėsimit tė pėrditshėm tė pushtuesve sllavė (jugosllavė), kur krimet kundėr njerėzimit kishin arritur nė zenith, kur shqiptarėve u mohohej ēdo e drejtė mė elementare, atėherė kur diktatura fashiste e manjakut antishqiptar Rankoviēit zotėronte ēdo tė drejtė, pėr tė masakruar njė popull, qė nuk ka gjuhė, zakone, tradita, sikurse tė sllavėve, koha dhe ndėrgjegjja nacionale shqiptare thirri nė skenėn e historisė sė saj, bijtė, nipat mė tė mirė tė Kosovės kreshnike, pėr t’u tubuar rreth mėmėdheut nė emigracion, pėr t’iu gjendur pranė nė ditėt mė tė vėshtira. Dardania, kėrkonte tė ripėrtėrinte vlerat e nacionalizmit tė masakruar ndėr shekuj nga sllavėt dhe pushtuesit e njėpasnjėshėm, qė shkelėn dhunshėm trojet shqiptare tė Rrafshit tė Dukagjinit e Fushės sė Kosovės. Mbledhjet e elementit shqiptar nė mėrgim, nisėn nė disa qytet e shtete tė Amerikės. Tematika e debatet ishin tė ndryshmet. Ishte koha kur Balli Agrar, si antarė me tė drejta tė plota nė Lidhjen Internacionale tė Katundarve zhvillonte mbledhjen e Kongresit tė tyre nė Ėashington, mė 1-2 shtator tė vitit 1961, duke pasur shumė tė ftuar. Shumė tė rinj kosovarė, me ideale tė pastra atdhetare nė shpirt, tė gjendur nė udhėkryqin e jetės patriotike, mundėn mė sė fundi qė tė gjejnė strehėzėn e tyre, qė ishte “Lidhja III e Prizrenit”, qė nga ana e saj po jepte shenjat e parė tė rizgjimit tė ndėrgjegjės nacionale, nėn frymėn e traditėn e mirėfilltė tė Lidhjes sė Parė dhe tė Dytė tė Prizrenit 1878-1943-1962. Situata e nxehtė politike, tensioni midis njerėzve me streset e bartura nga vendlidnja, bėnė, qė nė fillim, shumė njerėz ta kuptonin me vėshtirėsi arkitetin, themeluesin dhe drejtuesin e parė tė Lidhjes III tė Prizrenit nė mėrgim Ismet Ukė Berisha. Kėto tė rinj kosovarė ende ishin tė pavendosur, se ēfarė rruge do tė merrnin, mbasi nė diasporė vepronin disa parti politike dhe organizata me qėllime pozitive, pėr tė mbrojtur kudo fatet e kombit. Por kjo, nuk do tė thoshte, se midis tyre nuk kishte ndonjė element qė punonte me zell e pėrkushtim pėr Atdheun. Me dashje ose jo veprimtaria e ndonjė pėrsoni kishte rrėshqitur nga qėllimi fisnik, pėr tė cilėn kishte braktisur vendlindjen, familjen, miqtė, tė afėrmit, dhe ēonte ujė nė mullirin e armikut shekullorė sllav. Por, njė fjalė e urtė popullore, se “delja qė shkėputet nga tufa e ha ujku”. Ismet Berisha, sėbashku me dashamirėsit e pėrkushtuesit e ēėshtjes nacionale, u pėrpoqėn qė tė bėnin sa mė shumė tė rinjė ushtarė tė fateve tė atdheut, tė mbushur me energji, mbasi tė tillė ishin edhe ato vetė. Sigurisht, rruga dhe arritja e qėllimit patriotik nuk ishte aq e lehtė. Ismeti me gjithė fis kishte humbur pjesėn mė tė madhe tė njerėzve tė zemrės, tė vrarė nga sllavokomunistėt. Koka e tij dhe shokėve tė idealeve atdhetare nė Jugosllavi ishte shumė e kėrkuar dhe me ēmim tė lartė. Ai u provokua, pėr t’u asgjėsuar fizikisht nga agjentėt e UDB-sė qė jo rrallė flisnin serbisht. Amerika ēdo ditė e vit, mbushej me shqiptarė tė rinj tė trojeve etnike, ku shumė prej tyre kishin ardhur nga Kosova, kampet e grumbullimit tė Austrisė, Italisė. Ata e njihnin mirė gjendjen e atdheut tė robėruar. Ismeti, regjistronte me kujdes ēdo burim informacioni, pėrmes emigrantėve politikė. Mė 1961, nė Beograd ishin mbledhur pėrfaqėsuesit e shteteve neutrale, Nehru, Sukarno, Naseri, Burgiba, Selasija. Duke pėrfituar nga situata e re politike, u propozua nga Ismet Berisha, tė hartohet njė Memorandum dhe tė dėrgohet menjėherė nė kryeqytetin jugosllav, pėrfaqėsuesve tė lartė tė shteteve neutrale pjesėmarrėse. Jugosllavia ishte shkėputur nga Bashkimi Sovvjetik dhe ishte njė shtet neutral. Ishte menduar, qė njė kopje t’i dėrgohej kryetarit Tito, si notė proteste ose rezolutė pėr keqtrajtimin e dėnimin kolektiv, qė po i bėnte shqiptarėve nė Kosovė. Ndoshta ky pėrbėn rastin e parė tė protestės dikrekte, qė nacionalisti demokrat Ismet Berisha me guxim i dėrgoi Konferencės Internacionale, qė fliste e diskutonte pėr shtetet neutrale, nė njė kohė qė vetė vendi organizator e mikėpritės shtypte me kėrbaē liritė dhe tė drejtėn e vetėvendosjes sė popullit kosovar. I ligėshtuar ēdo ditė pėr fatin tragjik tė vėllezėrve kosovarė nėn Jugosllavi, propozimin Ismet Berisha ua paqiti pėrfaqėsuesve tė Lidhjes Kosovare, si: Prof. Luan Gashi, Halit Maqi, Ramazan Turdiut etj. Mirėpo pėrfaqėsuesit e lartė tė Ballit Agrar pėr SHBA, u shprehėn, se nė fillim duhet pyetur Prof. Vasil Andoni nė Itali dhe kryetari i Ballit Agrar nė Francė Prof. Abaz Ermenji. Koha nuk priste, sepse gjendja e rėndė nė trojet etnike nuk duronte njė zvarritje tė pakuptimtė, pėr vendime, qė kėrkonin shumė muaj e vite. Nga ana e tjetėr, duhet thėnė, se njė pjesė e tė rinjve kosovarė tė ardhur rishtas, ishin tė dėshpėruar. Meqenėse nė Beograd, mbledhja e shteteve neutrale merrte fund pas dy-tre ditėve, propozuan pėrveē protestės me shkrim, qysh tashti Lidhja Kosovare, tė ketė fonde tė posaēme, tė cilat me kujdes duhet tė administrohen e shfrytėzohen pėr ēėshtje tė Kosovės nėn kthetrat e nazizmit tė ri sllav. Mbledhja mori fund nė sallonin e Hotelit “Sheraton Internacional” Washington, DC. Nė fund u zgjodh ekipi pėrfaqėsues, me kėto emra: Prof. Luan Gashi, Abdyl Henci, Mehmet Krileva, Dr. Fatos Gashi, Isuf Azemi, Isa Vranica, Kadri Bajrami dhe Ismet Berisha. Menjėherė filloi aksioni pėr grumbullimin e ndihmave, tė cilat iu dorėzuan pėr administrim mė 1961 Kadri Bajramit dhe Ismet Berisha. Pėr Ismetin kishin filluar shqetėsime tė reja, tė cilat kėrkonin vrull rinor, energji mendore e fizike. Ai ia doli mbarė pėr 40 vjet me radhė, si themelues, ushtarė besnik i Lidhjes sė Prizrenit pėr Kosovėn e trojet etnike. Ismet Berisha, sapo u kthye nga Washingtoni, gradualisht organizon tubimin e  mbarė kosovarėve. Mė 20 tetor 1962 nacionalisti Ismet Ukė Berisha shpall themelimin e “Lidhjes III tė Prizrenit” nė mėrgim, meqenėse nė vendlindjen Kosovė ishte e pamundur aktiviteti i saj. Ai nuk ishte i vetėm nė rrugėn e vėshtirė, por gjeti pėrkrahjen e njerėzve tė shquar tė komunitetit mbarėshqiptar. Njė kontribut e ndihmė tė drejtpėrdrejtė dhanė Prof. Rexhep Krasniqi, Kapidani i Mirditės Ndue Gjon Marku, Prof. Nexhat Peshkopia, Vasil Germeni dhe Mexhid Dibra.

 

 

Yonkers, New York




Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 
< Prev   Next >