PDF Print E-mail
Written by jozef martini   
Wednesday, 11 February 2015




Tatėpjeta e Republikės Parlamentare

 

Romeo Gurakuqi

Universiteti Europian i Tiranės

 

Teza themelore qė po parashtroj nė kėtė artikull ėshtė se Shqipėria ndodhet nė njė udhėtim tė pasigurtė, nėn peshėn e njė krize tė thellė ekonomike, tė njė sistemi qė nuk prodhon para pėr shkak tė pamjaftueshmėrisė ekonomike, me njė drejtim qeverisės tė privuar nė njė masė tė madhe, por jo tė plotė, nga filozofia liberale, njė veprimtarie prodhuese legjislative e administrative qė ecėn pėrkundėr frymės sė Kushtetutės dhe Parlamentarizmit, njė varfėrie nė rritje nga qendra drejt periferisė, me njė shtet tė dobėt nė tėrėsi dhe agresiv nė shtypjen e lirive ndaj grupimeve lehtėsisht tė kontrollueshme. Veēanėrisht, ekonomia nė tatėpjetė, nė njė vend me brez tė ri tė papunė, mund tė gjenerojė shpėrthimin e trazirave sociale e armiqėsive politike drejt cėnimit tė sigurisė shtetėrore e nacionale. Pėr rrjedhojė, nė qoftė se drejtuesit politikė nuk ndalen pėr tė zbritur nė tavolinėn e njė pakti tė madh shpėtimi, vendi mund tė rrokulliset nė drejtim tė paditur dhe demokracia e republika do tė rrezikohen.

Dyzimi i qartė strukturor, programor, trajtimi domenial i detyrės sė lartė publike, njė veprim administrativ i pastandardizuar, njė politikė ekonomike dritėshkurtėr, mungesa e njė kulture shpjeguese ndaj sjelljeve dikasteriale e shpėrndarjes sė fondeve publike, e shoqėruar me tejkalim tė dhunės, rėnia e njė pjesė tė qeverisė aktuale nėn ndikimin dhe frymėzimin e njė grupi krahinor politik, tė mbarsur me urrejtje tė prejardhur nga Kasta nepotike e Regjimit tė Terrorit, dhe nė fund, injoranca dhe zbrazėtia e kultures liberale nė qeverisje pėrballė mungesės totale tė njė opozite efektive, kanė zhbalancuar funksionimin e demokracisė shqiptare, kanė dėmtuar forcėn goditėse ndaj krimit tė organizuar, zaptuesve tė pronave tė mėdha publike, plazheve dhe ujėrave. Tatėpjeta e Shqipėrisė nuk ėshtė ndalur, pėr shkak se operacioni i sė keqės ka filuar nga ekstremitetet, duke e lėnė zemrėn dhe trurin e Qenies Shqiptare, tė lengojė pa terapinė dhe ndėrhyrjen e duhur kirurgjikale e sistematike. Mbi tė gjitha mbi Qenien Tonė Shtetėrore, dy operatorėt e “pėrzgjedhur me njė milion vota”, pėrveēse nuk dinė dhe nuk duan tė mėsojnė, janė edhe nė njė rivalitet pėr epėrsi dhe zaptim, mbi trupin e pazhvillluar intelektual tė domenit qeveritar.

Bėhet fjalė pėr njė qeverisje qė vepron nė sipėrfaqe, qė deperton vetėm nė jetėn e parregullt tė njerėzve tė thjeshtė, qė arrin tė kontrollojė dhe presojė klasėn e mesme, duke e dhunuar e vjelur deri nė kockė, por nuk guxon as ta shikojė nė sy malin e krimit tė organizuar, qė bredh lirisht rrugėve duke terrorizuar nė heshtje biznesin dhe as tė depėrtojė nė zemrėn e mekanizmit tė hajnisė sė fondeve, duke u bėrė njė me tė, tashmė pa droje. Metodikisht e impostuar mbrapsht nė veprimin administrativ, kjo qeverisje nuk e ka larguar aspak Dhunėn e tė Fortėve nga rrugėt shqiptare, nuk e ka menduar se kontrolli i territorit ėshtė shumė mė tepėr se sa patrulla e policisė rrugore dhe eliminimi i disa parcelave tė kanabisit: ėshtė eliminimi i bandave tė armatosura dhe skanimi i plotė i ēdo perimetri tė errėt tė shoqėrisė kriminale e financiare tė vendit, rihapja e proceseve tė famshme tė korrupsionit tė arshivuar, krijimi i njė qeverie tė pėrgjegjshme ndaj ligjit dhe publikut, mbrojtja e lirisė sė shtypit pėrmes shpėrbashkimit tė interesave tė tij me biznesin.

Simbioza me baballarėt e komunizmit dhe korrupsionit, premtimi pėr kėshillim mė “pleqtė e aksionit revolucionar 1967-1990”, pėrbėrja diletante e kabinetit, mungesa e dėshirės pėr tė realizuar njė konsensus tė gjėrė me klasėn e mesme tė pa parti, prania e kulimave rinorė tė “idealizmės” sė paarrirė nė administrim, paaftėsia intelektuale pėr tė lexuar frymėn e kushtetutės e zakonin konstitucional shqiptar tė ndėrtimit tė balancuar kulturalisht tė shtetit nga fillesa, cektėsia dhe frazeologjia mjerane e programit elektoral, paaftėsia pėr tė kuptuar radhėn e korrigjimeve dhe metodologjinė e punės sipas fushave tė veprimit governativ, ngurrimi pėr tė shpallur njė program tė ri qeveritar nė momentin kur erdhi nė pushtet, duhej ta shkundnin mė herėt mendimin pėrparimtar tė shoqėrisė shqiptare. Nė fakt, kjo nuk ndodhi dhe nuk mund tė ndodhte, pėr shkak tė mėnyrės se si funksionojnė gjėrat nė kėtė vend, mėnyrės se si ėshtė “edukuar” tė funksionojė kjo shoqėri jo atdhetare, e frikės, e padijes dhe e hajdutėrisė masive.

Pavarėsisht mėnyrės sė dhunshme tė ndėrhyrjes elektorale, sė paku nė periferinė shqiptare tė Veriut, kemi shpresuar se Lideri i Bipolarzmit Majtist do tė impostohej nė kohė dhe nė vendin qė e vendosi shpresa e popullit tė dėshpėruar, duke nxjerrė jashtė gjysmėn e keqe tė tij, gradualisht, pėrmes kombinacioneve transformative nė tė mirė tė vendit. E menduam si liderin politik qė do tė dinte tė ndante pėrparėsitė dhe emergjencat e njė shoqėrie nė nevojė ringjalljeje, qė nuk do tė njohė mė segregacionin krahinor dhe persekutimin e heshtur pėr shkaqe kulturore, nga ambicjet personale dhe nga frymėzimi i tifozėve tė pėrjetshėm tė partisė sė tij dhe hakmarrėsit ordinerė brenda saj. Kryeministri i Shqipėrisė sė dekadės sė dytė tė shekullit XXI, duhej qė ta kishte kuptuar rolin e liderit shpėtimtar, atij qė do tė krijojė njė Shqipėri pėr tė gjithė, nė njė shoqėri qė do tė njohė vetveten, do t’i japė shpresė rinisė, do tė shkatėrrojė lidhjen e politikės me krimin regjional dhe nacional, do tė korrigjojė sistemin pėrmes reformės; liderin qė lė pas tė kaluarėn komuniste dhe kriminale tė social-komunistėve shqiptarė tė tranzicionit, qė do tė ndiqte planin pėr shndėrrimin e Shqipėrsiė njė vend dinjitoz, me pushtet tė balancuar, pa dhunė dhe me hapėsire ekonomike qė prosperon nė legalitet dhe liri.

Pas 17 muajsh jemi serish njė shoqėri e zhgėnjyer, sepse pėrballė kemi serish njė qeveri tė parcelizuar, qė bėn propagandė, shfaqje estetike, investime tė kostueshme dekori, dhe ndryshe nga mandati pararendės, edhe dhunė ndaj lirisė. Ai qė guxoi i pari nė Tiranėn e kuqe, (ne nė Shkodėr kishim nė fakt heronjtė tonė mė tė hershem, dhe na vinte mirė kur e shihnim pas nesh, duke marrė frymėzimin e gźmit tand shkodran, jo konformist) tė vitit 1990, tė godiste nė shenjė Diktatorin, si askush prej “lidervė tė pilotuar tė dhjetorit 90”, sot po zhgėnjen gjithkėnd me padijen, mungesėn e vullnetit, urrejtjen e frikėn qė ia ka mbėrthyer mendimin. Po zhgėnjen me dyfaqėsinė jo evropiane tė veprimit administrativ dhe  vlerėsimit ndaj qytetarėve, intelektualėve dhe shoqėrinė civile qė nuk e konsideron tė Ordės sė tij tė Artė. Ky mendim i ēorganizuar i shfaqet qartazi nė publik nė imazhin e sjelljes, dhe mbi tė gjitha me projeksionin maksimal tė njė radikalizmi tė korruptuar tė njė qasjeje majtiste me frymėzim punist, qė ka kapluar sjelljen e tij tė ē’organizuar politike dhe komunikative.

E them kėtė sepse ajo ēfarė kuptojmė nga vėzhgimi ynė i heshtur, ėshtė se sjellja, veprimi politik, konceptimi i pushtetit, politikat ekonomike, veprimi administrativ, kontrolli i territorit nga krimi, mbrojtja e pastėrtisė sė kabinetit ministror nga korrupsioni, nepotizmi, paaftėsia, klientelizmi partiak, dhe krijimi i trupės elitė tė Ushtrisė dhe Policisė qė mbron Qytetarin dhe Shtetin, janė nė njė drejtim tė pėrkundėrt, mund tė themi plotėsisht, me Premtimin e Tij tė Madh, ditėn e Inaugrimit nė postin mė tė lartė: Krijimin e njė Shqipėrie pėr tė Gjithė, kėrkesė themelore e procesit integrues e evropianizues.Nga ana tjetėr, ato janė nė tė njėjtėn linjė me Shakanė e Tij tė Madhe tė replikės sė parė.

Produkt i gjithė kėtij kaplimi ėshtė klima e heshtjes, frikės, indiferentizmit tė imponuar, manipulimit propagandistik, fushatave revolucionare propagandistike, si kjo e fundit qė po ndėrmerret ndaj barinjve tė Kishės sė martirizuar Katolike, qė po injektohet nė shoqėri edhe mė tej.

Ėshtė e vėshtirė tė pėrcaktohet sot me saktėsi ēfarė ndodh nė pushtetin tėnd tė sotėm zoti Kryeministėr dhe mė tė asocuarit e tu tė padėshiruar dhe tė detyruar, por njė gjė ėshtė e sigurtė: ai pushtet ka arritur tė imponojė mbi shoqėri, pėrmes forcės sė kartonit tė numrave qė zotėron Karteli Bipolar i Federalizuar i Socialistėve, disa kolona tė vijimėsisė sė pushtetit me frymėzim komunist dhe nepotik, pėr njė afat tė gjatė. Kėto kolona janė tė pėrbėra nga: 1. Administrata qė ka ndėrruar kahun politik, sėrish nė dem tė ekspertizės dhe risjelljes nė Shqipėri tė burimeve tė kualifikuara tė brezit tė shqiptarėve tė emigracionit; 2.Ligji mbi ndarjen e re administrative, qė nė pėrspektivė do ta zhvendosė edhe nė bazė, pushtetin drejt pasardhėsve tė pushtetmbajtėsve 70 vjeēarė komunistė tė shoqėrisė, do tė krijojė premisat edhe pėr njė pėrjetėsim tė pushtetit qendror nė tė njėjtat duar tė ish Zonės sė Parė Operative, duke zhbalancuar krahinarisht sėrish Shqipėrinė dhe duke mbarsur me vete mundėsinė e shpėrthimeve sociale tė pa menaxhueshme, ditėt kur shteti duhet me qenė mė i fortė se kurrė; 3. Akumulimi nė prapaskenė i kapitaleve pėr tė mbėshtetur proceset elektorale tė sė nesėrmes, mbajtjen dhe kontrollin e pushteteve: mungesa e transparencės pėr akuzat mbi tenderat nė njė numėr dikasteresh; trafiku i zbuluar nga organizmat ndėrkombėtare si shprehje e qartė se Policia e Shtetit dhe Ministria e Brendshme, sė paku nuk kontrollon tėrėsisht territorin; heshtja e shtypit; Frika nga kartelet e mėdha me tė cilėt ėshtė bashkėpunuar nga senjorėt e politikės pėr tė ardhur nė pushtet, nga periferitė drejt qendrės, etj. 4. Ndryshimi i legjislacioneve organike, pėrkundrejt frymės edhe tė kėsaj kushtetute tė gjymtuar, qė po prishin balancat e pushteteve. Pėrpekja pėr heqjen e kompetencave tė Presidentit tė Republikės, nė tėrėsi dhe posaēėrisht kompetencat e Kėshilllit tė Lartė tė Drejtėsisė, janė njė atentat ndaj Republikės Parlamentare, i ndėshkueshėm nga Ligji, tė cilin Opozita e Pėrgjumur duhet ta kalojė nė proces Impeachment. 5. Ngurrimi deri edhe heshtja pėr tė korrigjuar: a. Ligin mbi partitė politike, pėr t’i shndėrruar ata nga subjekte tė tė drejtės private, nė subjekte tė demokratizuar tė sė drejtės publike; b.Ligjin Elektoral drejt sistemit mazhoritar njė emėror me njė raund dhe me prag mė tė lartė. Kontrolli i financimeve partiake dhe vendosja e rregullave mbi financat partiake dhe financimin e fushatave; c. Implementimin e vendimeve tė Gjykatės Kushtetuese; d.Vendimin e madh pėr ndryshimin e kushtetutes, pėr rrjedhojė edhe reformimin e sistemit tė drejtėsisė, duke aplikur njė nga skemat qė njerėzit mė tė ditur tė tė drejtės kushtetuese kanė sugjeruar prej disa kohesh; e. Kodi i sjelljes dhe komunikimit Pozitė-Opozitė, duke i kthyer nė ligje, zakonet mė tė konsoliduara konstitucionale tė demokracisė mė tė vjetėr parlamentare. F. Zbatimi i Ligjit mbi Policinė e Shtetit, depolitizimi, pavarėsimi i plotė i kėtij organizmi nga Ministria e Brendshme dhe rishpėrndarja e pėrbėrjes bazuar nė njė balancė profesionale dhe krahinore. Kėto i nderuar Kryeministėr, pėrbėjnė reforma thelbėsore qė deri mė tash mungojnė. Ato qė ju konsideroni reforma nė diskurin politik tė pėrditshėm, nuk janė gjė tjetėr veēse njė tėrėsi masash administrative, qė variojnė nga tė domosdoshme dhe pjesė e detyrimit veprues tė administratės, deri nė tė panevojshme, tė tepruara dhe shkelėse tė lirive.

Perspektiva e qeverisjes aktuale vlerėsuar nga shtyllat themelore tė liberalizmit perėndimor, ėshtė e paqartė, pėr shkak se fryma konstitucionale e veprimit governativ ėshtė deformuar nė drejtim tė forcimit tė arbitraritetit tė ekzekutivit ndaj institucioneve tė pavarura. Sjellja ekzekutive operon njėanshmėrisht nė pikėpamje tė interesave nacionale e gjithpėrfshirėse, nė vakumin e mungesės sė njė opozite parlamentare me ekspertizė dhe program tė qartė. Qeverisja e sotme, duke u marrė makutėrisht me forcimin e bazės ekonomike, ligjore, mediatike, financiare etj., tė pushtetit aktual, me shpresėn e pėrjetėsimit tė binarėve tė njė kaste tė mbėshtetur nė njė rreth krejtėsisht tė pėrcaktuar njėrėzish dhe familjesh tė mirėnjohura nė listėn e pushtetit qė ndėrtoi Shqipėrinė e vitit 1945 e mė pas, po risistemon njė Clique. Ajo po harron se Shqipėria ėshtė njė vend me ekonomi tė dobėt dhe pa rezerva, dhe shoqėria ėshtė duke akumuluar energji negative qė mund tė shpėrthejnė papritmas, nga momenti nė moment, sa herė qė natyra dhe sėmundjet gobale godasin kėtė vend tė vogėl me shtet tė dėshtuar nė pėrhershmėri; qeverisja e sotme, nė vend qė t’i thėrrasė binarėve ndėrtimorė tė gjithpėrfshirjes kulturore trepolare nė qeveri dhe administratėn e lartė, t’i drejtohet respektimit tė balancės krahinore tė vendit, provokon dhe dhunon, grupimet kulturore dhe institucionet gjegjėse, nė thelb njėlloj sikurse bėnte diktatori mė 1945 dhe 1967: ėshtė koha pėr maturi nė heshtje nė ruajtjen e balancave dhe ekuilibrave brendashqiptare, duke ndikuar nė forcimin e njėsisė sonė sociale dhe jo vazhdimin e divergimeve, jo nxitjes sė urrejtjes nė njė shoqėri kaq tė paditur si e jona. Njė qeveri e pėrgjegjshme nuk provokon deri aty ku nuk shkon, por di tė gjejė balancėn mes laicitetit dhe respektimit, nė pėrmasėn e lejuar nga ky laicitet, tė komuniteteve kulturore e krahinore, balancon interesa, respekton komponentėt pėrbėrės tė Shqipėrisė, duke i bėrė njėlloj, pjesė tė demokracisė dhe pėrspektivės evropiane. A e ka tė qartė udhėheqėsia bipolare e ekzekutivit se rendi balancave nė vend ėshtė tronditur, nga shkėputjet sistematike tė Kastės, nga hallet e njė populli qė nė pėriferi vuan, dhe qė pėr mbajtjen nėn fre tė shpėrthimeve nuk mjafton mė vota e marrė nga tė fortėt krahinorė dhe centralė? Sistemi aktual i qeverisjes po vjen e bėhet gjithnjė e mė i mbyllur, mė i paaftė pėr rishikim serioz tė politikave. Pėr rrjedhojė, nė qoftė se kjo gjė nuk do tė kuptohet, ky sistem do tė falimentojė vetveten, do t’i humbė njė shans  Shqipėrisė dhe do tė destabilizojė Shtetin.

Ata qė e njohin historinė e kėtij vendi, jo nė Evropė, pėr gati 80 vjet, e dinė qė ai ėshtė qeverisur pėrhershmėrisht pėrmes klikave. Ju erdhėt nė pushtet me parullėn pėr tė shkatėrruar qeverisjen e bazuar mbi Klikėn e Kotėsisė dhe nė fakt rigrupuat, po financoni makutėrisht dhe po konsolidoni Klikėn e Pasardhėsve tė Diktaturės. Por njė vend kandidat pėr anėtarėsim nė BE, anėtar i NATO-s, nuk mund tė vazhdojė tė jetojė si i tillė. Pėr mė tepėr njė vend i rrėnuar ekonomikisht, pa rezerva tė vendosura nė efiēencė rentabėl, nuk mund ta gjejė shpresėn e shpėtimit dhe rimėkėmbjes, tek vjelja e tatimeve dhe e taksave doganore tė pangjashme, qė i dhunojnė frymėn lirisė ekonomike, shkatėrrojnė klasėn e mesme, varfėrojnė edhe mė tutje shtresat e margjinalizuara tė shoqėrisė. Ju ndalėt liberalizimin e tregtisė, trembėt investimet, ndėrkohė qė nuk patėt ndonjė gjė pėr tė privatizuar, se ua kishin fshirė. Ekonomia e mjerė e Shqipėrisė nuk prodhon para. Rezervat janė tė vdekura, ose jashtė vendosjes nė eficencė publike. Pėr rrjedhojė, mungesa e parave pėr t’i dhėnė frymėmarrje ekonomisė, do tė ēojė nė polarizimin e mėtejshėm tė shoqėrisė dhe akumulimin e tensioneve, nga tė cilat mund tė dilni vetėm duke hapur rubinetet e emigracionit, siē bėri qeverisja e korruptuar kosovare me ndihmėn e Serbisė. Duhet ta keni tė qartė, se vendi mund tė gjejė shpėtimin vetėm pėrmes njė pompimi financiar tė ekonomisė, qė nuk ka pėr t’i ardhur asnjė herė nga Brukseli dhe Washingtoni, sikurse i ka ardhur pėrherė fqinjit tonė jugor, pa u bėrė shtet serioz, me qeveri serioze liberale, jo komuniste, demokraci parlamentare funksionale, njė ekzekutiv qė do tė ndėrmarrė reformat e sipėrshėnuara dhe nuk do ushtrojė dhunė ndaj Publikut dhe Qytetarėve. Pa kuptuar kėtė, kryeministri aktual, mund tė ketė kuptuar ēdo gjė qė lidhet me iluzionin e mbajtjes sė pėrdhunshėm tė pushtetit, por nuk ka kuptuar atė qė liderėt e vėrtėtė, qė mbesin dhe kujtohen pėr tė mirė histori, e kanė pasur alfėn e veprimit tė tyre politik: Vėrtetėsinė e sjelljes, pėrkushtimin ndaj publikut, ekspertizėn dhe konsulencėn teknike e shkencore dhe korigjimin ekonomik tė bazuar. Mirėpo pėr ta pėrthithur kėtė duhet tė mbėshtetesh nė filozofinė liberale, nė rrethin liberal tė shoqėrisė dhe nė bijtė e kėtij vendi qė janė shkolluar nė Perėndim, tė cilėt, Ju i nderuar Kryeministėr, njėlloj si tė tjerėt, i keni lėnė rrugėve tė botės, ndėrkohė qė Shqipėria e sė Ardhmes ka mė shumė nevojė se kurrė.

Opsionet qė shtrohen para jush, nė qoftė se do tė gjykoni pėr pėrgjegjėsi dhe pėr tė mirėn e pėrbashkėt publike, janė: a. Rikompozim qeverie me ndryshim programor dhe sjellje administrative bazuar nė legjislacion konsensual; b. Rikompozim i mazhorancės, pėr zgjerimin e reformave themeltare; c. Qeveri teknike me planifikim ndryshimin e ligjit mbi partitė dhe ligjit zgjedhor, dhe nė fund: d. Zgjedhje tė lira, tė menjėhershme pėr rikonfirmim mazhorance. Pėrndryshe, vijimi i mėtejshėm i kėsaj rruge, do e ēojė Republikėn Parlamentare nė njė ditė tė vėshtirė.

Tiranė, me 11 shkurt 2015





Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 
< Prev   Next >