PDF Print E-mail
Written by jozef martini   
Thursday, 05 February 2015






Historia e shkurt
ėr
e aktivistit t
ė palodhur shqiptaro-amerikan
Pjetėr Nua Ujka Mernjaēaj

 

Prof. Gjon Frani Ivezaj

  

Pjetėr Nua Ujka Mernjaēaj, ka lindur mė 7 tetor 1930, nė lagjen Pshtan nė Selcė tė Kelmendit. Familja e tij, ka qenė e mėkuar tradicionalisht me ndjenja dhe frymė tė thellė atdhetare gjatė shekujve. Ai fillon dhe mbaron shkollėn 8-vjeēare nė vendlindje dhe mė pas, kur mbush 20 vjeē shkon nė shėrbim ushtarak nga viti 1950-1952.

 Gjatė kohės qė Pjetri, po kryente shėrbimin ushtarak, ai meson, se nė vitin 1951 vėllain e tij Nikollėn e kanė arrestuar dhe fut nė burgun famkeq tė Shkodrės ose sikurse njihet asokohe si Dega e Punėve tė Brendshme (sot pronė e Kuvendit Francėskan dhe muze historik me qeli e burgje origjinale tė kohės sė diktaturės komunisto-ateiste, e cila vizitohet nga breza tė ndryshėm, mbas viteve 1990, shėnimi im Prof. Gj.F.I.). Ai aty merret nė pyetje nga hetuesit komuniste tė Sigurimit tė Shtetit tė diktaturės komuniste tė antishqiptarit Enver Hoxha. Mbas hetuesisė dhe rrahjeve tė rėnda nė burgun e Shkodrės, ai dėrgohet nė burgjet e tjera tė Shqipėrisė, ku kalon vuatje dhe tmerre tė hatashme pėr disa dekada me radhė.

Sikurse mėsojmė nga mė tė moshuarit, qė e kanė njohur nga afėr kėtė familje me zė, nė shumė breza kjo derė e nderuar dhe respektuar e Malėsisė, ka qenė nė ballė tė luftrave dhe pėrpjekjeve tė pareshtura kundėr pushtuesve shumėshekullorė turq dhe armiqve tė vjetėr tė kombit tonė shovinistėt serbo-malazias.

Karakteristikė e Marnjaēajve ėshtė se ata, gjithnjė kanė qenė dalluar pėr bujari e shprehur nė ēdo rast, qė njerėzit i kanė kėrkuar ndihmė; mikpritje me zemėr tė pastėr shqiptari pėr tė gjithė miqtė, dashamirėsit dhe bujtėsit e rastit, qė kanė qėndruar nė konakun e mbushur ēdo mbrėmje me malėsorė; trimėri e shprehur nė ēdo luftė dhe pėrpjekje pėr tė ruajtur me dashuri trojet e tė parėve tanė etj.

Historikisht, nė ēdo kohė dhe rast, brez mbas brezi, familje atdhetare Mernjaēaj, falė traditės sė trashėguar nė shumė gjenerata, nuk ka kursyer asgjė pėr tė mirėn e Atdheut dhe tė kombit tonė.

Me fakte konkrete historike, Pjetri, sikurse edhe vėllezėrit e tjerė, kanė treguar gjithnjė shembull pozitiv, pėr tė mirėn e vendlindjes dhe kombit shqiptar, duke luftuar gjithnjė, pėr liri dhe demokraci edhe nė emigracionin e largėt tė SHBA-sė.

Ata nuk i janė trembur dhe nėnshtruar asnjėherė rregjimit tė egėr tė diktaturės komuniste, qė me gjak e lau tokėn e pafajshme shqiptare, pėr shumė dekada tė sundimit antishqiptar, prej vitėve tė errėta 1944-1990.

Pėr tė parė mė mirė dhe saktė respektin, qė kanė gėzuar tė gjithė vėllezėrit Mernjaēaj nė emigracionin e largėt nė SHBA, po sjellim pėr ilustrim njė shkrim vlerėsues, me titull: “Dėshmori i parė i mėrgatės shqiptare nė luftė aktive kundėr komunizmit”, elegji lexuar para trupit tė ndjerė tė nipit tė tij Nikė Marashi Mernjaēaj, shkruar nga pinjolli i familjes sė famshme tė Mirakajve ish i arratisuri nga ferri komunist i Shqipėrisė, poeti dhe publicisti antikomunist Zef P. Mirakaj:

“E pikėlluemja, por e ndershmja dhe shum kryenalta Famlja Mernjaēaj me t’afėrm, kumbarė, miq e dashamirė…

Shum prej nesh, tue ēmue dhe admirue vendosmėrinė deri nė theorizėm tė kėtij djaloshi, pėr t’u pėrpjekė pėr liri e drejtėsi tė popullit tė vet tė shtypun, me lotė nė sy, me zemėr tė plasun dhe me buzė tue na u dridhė prej emocionit, pyesim:

Pse!?...

Nika i respektoi dhe lartėsoi shumė herojt dhe protoganistėt e vendit tė tij.

Ai i naltėsoi e i kujtoi me respekt dhe dashuni. Fakti e dishmon se atyne (herojve tė atdheut) u pati ba edhe betimin se rrugėn qi kishin pėrcaktue, pėrpjekjet pėr liri politike e kombėtare, do ti vazhdonte deri nė vdekje.

Dhe ishte pikėrisht kjo besė e dhanun dhe e mbajtun, qi e shtyni atė me dalė (me krejt pjesėtarėt e familjes) nė pėrkrahje tė popullit tonė tė pėrdhunuem politikisht, ekonomikisht, shpirtnisht e fizikisht n’atdhe (ma egėrsisht).”

Atdhetari i palodhur i ēėshtjes shqiptare, malėsori sypatrembur e trim Pjetėr Mernjaēaj, ka ikur nė ish Jugosllavi mė 22 tetor tė vitit 1958. Ai sėbashku me nėntė antarė tė familjes Mernjaēaj, duke rrezikuar kokėn para ushtrisė sė armatosur tė Sigurimit tė Shtetit komunist.

Me shumė mundime, ata kanė kaluar nėpėr shtigje tė vėshtira malore. Ata natėn pėr 14 orė ecin papushim dhe me njė kujdes tė madh, qė tė mos zbulohen nga forcat e Ndjekjes sė kufirit. Nė grupin prej nėntė vetėve ishin: nėna dhe babai, tre vėllezėrit Mernjaēaj, dy kunatat me dy fėmijė tė vegjel. Mes vėshtirėsive tė mėdha tė motit dhe terrenit tė thyer malor tė Alpeve Shqiptare tė Veriut, Pjetri me 9 antarė tė tjerė tė familjes sė tij, kalojnė kufirin dhe i afrohen katundit Bekaj tė Trieshit.

Ashtu sikurse ishin tė lodhur dhe raskapitur mbas atij udhėtimi tė vėshtirė, ata janė ulur tė pushojnė pak dhe kanė ndezur njė zjarr. Mbas disa orėve njė ēoban i rastit ka parė tymin dhe mė pas ėshtė afruar tek njerezit, qė po qėndronin pranė flakės sė zjarrit.

Ēobani i quajtur Tomė Kolė Preka Gashaj, u afrua e i pyet njerėzit, qė po ngroheshin rreth flakės sė zjarrit: “Kush jeni ju burra qė po ndezni zjarr aty dhe po rrini nė kėtė mal tė ftohtė!?” Ai kur i ka parė nė atė gjendje tė lodhur qė ishin 9 antarėt kelmendas e ikur nga Shqipėria, sipas traditės sė hershme shqiptare i ka ftuar nė shtėpinė e vet, duke i shtruar darkė. Aty ata kanė qendruar pėr disa orė deri nė orėn 11 tė mbrėmjes.

I zoti i shtėpisė Tomė Kolė Preka Gashaj, mbasi kanė hangėr pirė dhe pushuar tė gjithė, u ka thanė, se: “Miq tė dashur, u kėrkoj falje, se ėshtė rregull dhe ligj shtetėror se mė duhet tė lajmėroj rojen e kufirit pėr ardhjen tuaj nė shtėpinė time

Tė porsardhurit kanė qenė dakord me fjalėt e drejta tė tė zotit tė shtepisė mikpritėse, qė tė lajmėrohen forcat e rendit nė Podgoricė pėr ardhjen e tyre. Mbas dy orėve kanė ardhur makina ushtarake dhe i kanė marrė dhe dėrguar nė stacionin policor tė Podgoricės. Ata janė rregjistruar dhe marrė normalisht nė pyetje rutine nga forcat e policisė malaziase dhe mbas gjysmė ore, sėrisht nėna Mrika, babai Nua dhe dy gratė me fėmijėt e vegjel tė Marashit, i lejuan tė rikthehen nė Bekaj tė Trieshit, tek daja Preloc Marku, kurse tre vėllezėrit i nisen nė Leshkopole, ku qėndruar pėr shtatė javė.

Mbas pėrfundimit tė procedurave tė pyetjeve tė ndryshme, ata i kanė lejuar tė lėvizin lirshėm kudo qė dėshironin tė udhetonin, punonin dhe jetonin brenda Jugosllavisė. Ata i ndihmuan shqiptarėt e ardhur nga Kelmendi i Shqipėrisė, duke i dhėnė ndihmė financiare prej 40 mijė dinarėsh nė muaj, si ndihmė qė vinte nga e Drejta e Komisionit Internacional. Mbas njė ore Marashi e Rroku, shuan tek daja nė Triesh, kurse Pjetri u ndal nė Shipshanik tė Tuzit.

Ditėt kalojnė dhe familja e Mernjaēajve fillon dhe sistemohet, ku njeri pas tjetrit vėllezėrit fillojnė punėn dhe mė pas ata gjetėn njė shtėpi me qira me Piper, afėr Pordgoricės (ish Titogradit) dhe kėshtu filloj njė jetė normale pėr tė gjithė. Mbas pesė vjetėve ata blejnė njė shtėpi nė Maslina tė Podgoricės, ku qėndruan pėr shumė vite.

Pjetri, duke mos qenė dakord me sistemin komunist jugosllav, ai kishte njė plan tė caktuar me disa shokė tė tij, qė tė largohen nė drejtim tė botės sė lirė demokratike tė Europės Perėndimore.

Kėshtu njė ditė me 8 qershor tė vitit 1966, ata u larguan pėrfundimitsht nė Trieste tė Italisė, ku aty qendruan pėr disa muaj dhe mė pas kalojnė nė disa kampe tė tjera intenacionale tė emigracionit, si nė Pua Cassertta tė Italisė, ku aty fituan azilin politik pėr tė ikur drejt Shteteve tė Bekuara tė Amerikės nė vitin 1967, ku nė fillim si shumė tė tjerė shqiptaro-amerikanė u vendos nė Bronx tė New York-ut.

Pjetri, mbas disa kohe, gjen punė dhe strehim dhe gradualisht fillon tė marrė kontakt me intelektualė dhe njerėz dashamirė tė komunitetit shqiptaro-amerikanė. Ai kishte mik meshtarin e shquar Dr. Mons Zef Oroshin (1912-1989), me tė cilin flinin shpesh pėr hallet dhe shqtėsimet e popullit shqiptar, qė po kalonte natėn e zezė tė pėrsekutimit komunist nė Shqipėri.

Pjetri, ka marrė pjesė nė ēdo demostratė antikomuniste qė pėr shumė kohė janė zhvilluar nė New York dhe disa shtete tė tjera tė Amerikės. Ai, ka qenė njė activist i palodhur edhe nė ndihmė tė Kishės Katolike Shqiptare “Zoja e Kėshillit tė Mirė” (sot “Zoja e Shkodrės”) dhe ka bashkėpunuar gjithnjė me klerikėt katolikė shqiptarė. Pjetri, e ka mbėshtetur gjithnjė shtypin e lirė katolik nė Amerikė dhe posacėrisht revistėn “Jeta Katolike Shqiptare”, e cila fillon tė botohet pėr herė tė parė nė vitin 1966.

Mbas disa kohe, Pjetri, interesohet pėr vėllanė e vet Marashin me gruan dhe fėmijėt, qė si azilantė politikė tė vijnė nė Amerikė nė shtėpinė e tij.

Vitet kalojnė dhe Pjetri, njė ditė tė bukur martohet mė 12 dhjetor 1967 nė Bronx, me njė vajzė fisnike malėsore Lenen e Zef Dedit Micakaj, prej njė shtėpie tė ndershme, fisnike, bujare e respektuar dhe nderuar nė Bekaj tė Trieshit. Kjo shtėpi tipike shqiptare, dallohej gjithnjė pėr besė, nderė dhe bujari, ku mė sėshumti dallohen Zef Dedi me vėllezėrit e vet Nikollė Dedi, Palok Dedi, Luc Dedi e Gjokė Dedi.

Kurorėn e martesės Pjetri me Lenen e vendosin nė Kishėn Katolike Monte Karnella nė Bronx, New York, me njė ceremoni, ku, morėn pjesė shumė bashkėatdhetarė nga Kelmendi dhe trojet e tjera shqiptare. Kurorėn e martesės ia vendos meshtari i palodhur i komunitetit shqiptaro-amerikanė anikomunisti i vendosur Dr. Mons Zef Oroshi.

Gruaja e Pjetėr Mernjaēaj, Lena ėshtė njė grua fisnike e Malėsisė, e cila asnjėherė nuk ėshtė lodhur pėr tė mirėn e familjes, duke qenė njė krah i djathtė i bashkėshortit tė vet. Familja e Pjetrit, ishte dhe mbetet edhe sot njė shtėpi e madhe bujare, qė ka pritur dhe pėrcjell me mijėra bashkėatdhetarė, ka ndihmuar shumė nė ēeshtjen kombėtare me bashkėshortėn e vet Lenen, e cila ishte dhe ėshtė gruaja dhe nėna mė e nderuar dhe respektuar nė komunitetin shqiptar.   

Krimet e kohės sė komunizmit nė vendet e Europės Lindore dhe nė veēanti nė Shqipėri, krahasohen me ato tė periudhės sė egėr naziste, ku, gjermanėt zhduken apo vranė mbi 6 milion ebrej dhe me radhė miliona femijė, pleq dhe tė rinj nga shumė kombe dhe vende tė tjera tė botės.

Historianėt dhe analistėt me famė botėrore, kanė arritur nė konkluzionin e pamohueshėm se nazizmi dhe komunizmi, kanė vrarė dhe pėrsekutuar mbi 157 milionė, dhe nga kėto shifra 57 milion, janė vrarė, ekzekutuar barbarisht dhe zhdukur gjatė kohės sė Luftės sė II Botėrore.

Krimet e doktrines mashtruese komuniste, fillojnė gjatė kohės sė Luftės sė Dytė Botėrore dhe mbas saj deri nė vitin 1990. Nga analiza e fakteve historike, del se 100 milion njerėz janė vrarė, pushkatuar pa gjyq ose me gjyq fallco tė montuar, zhdukur dhe kanė vdekur nė kampet e pėrqendrimit gjatė kohės sė sundimit tė sistemit komunist nė Europėn Lindore dhe nė shumė shtete tė tjera tė botės.

Po ashtu qeveria e dikatorit kriminel tė Enver Hoxhės, arreston tė gjithė antarėt e familjes, si gruan dhe djalin dhe i internojnė nė kampin famkeq nė Savėr tė Lushnjės. Nė kėtė kamp mizerje tė pėrqendrimit, kanė lindur shumė fėmijė nė kushte mizerabė, kanė vdekur shumė fėmijė pėr mungesė tė ushqimit dhe pėrkujdesit mjekėsor, janė rritur nė barakat pėrdhese, ku shiu dhe balta ishte e pandarė me mijėra tė rinj dhe kanė vdekur pa mundur tė hapin familje me qindar prej tyre, janė keqtrajtuar dhe kėrcenuar me vdekje me qindra familje tė internuara me dėnime tė pėrjetshme, duke u bėrė kėshtu Savra e Lushnjės njė burg me fam tė keqe nė tė gjithė Shqipėrinė dhe vendet e Kampit Komunist tė Europės Lindore…

Rregjimi mizor komunist, i bėri shqiptarėt tė lėnė me dhimbje vatanin, atė gjė nuk ia detyroi asnjė pushtues i huaj.

Tė rinjtė shqiptarė qė merrnin rrugėn e arratisjes nė kufi ruheshin mos tė merrnin plumbin e pamėshirshėm tė “vėllezėrve” shqiptarė komunist, qė i kishin mbushur armėt me fishėkė, pėr tė vrarė jo pushtuesit e huaj, por bashkėkombasit e vet dhe nė kėtė rast Shqipėria, i ngjasonte njė burg tė madh me tela tė rrethuar nė 28 kilometra katrorė, aq sa ishte edhe gjatėsia e kufrit tė saj me shtetet fqinj.

Pjetri, sot e rikujton me detaje momentin kur u largua nga trojet shqiptare, pėr t’i shpėtuar masakrės kolektive komuniste, pėr njė jetė mė tė mirė me dinjitet dhe prosperitet, pėr liri dhe demokraci. Ikja e tij, ishte njė lajm i mirė pėr t’i dhėnė zemėr edhe tė rinjve shqiptarė, qė me kėtė formė ti bėjnė sfidė sistemit absurd komunist, qė vriste dhe gjakoste popullin e vet, nė emėr tė ideologjisė boshe komuniste, tė importuar nga Rusia e Leninit dhe Stalinit.

Babai i Pjetrit, Nua Ujka Mernjaēaj, ndėrron jetė dhe varroset me ceremoni dhe respekt nga tė gjithė tė afėrmit dhe vendasit, pranė varrezave tė Malėsisė nė fshatin Shishpanik nė Tuz. Shumė vite mė vonė, mė 1984, nėna me djalin e saj Rrokun erdhėn nė SHBA dhe u vendosėn nė Neė York.

Asokohe ishte koha e Presidentit Ford, kur kėto emigrant shqiptarė u bėnė shtetas amerikanė, duke gėzuar edhe njė pension pėr gjithė jetėn. Pėr herė tė parė nė jetėn e tyre, bashkėkombasit tanė dhe nė veēanti familja Mernjaēaj e pėrndjekur politikisht nga sistemi komunist, e ndjenė vetėn tė barabartė, sikurse shtetasit amerikanė tė lindur dhe rritur nė Amerikė. Nė atė kohė disa gazeta amerikane shkruan pėr historinė e kėsaj familje kelmendase tė arratisur ferri i zi komunist i diktatorit tė egėr antishqiptar Enver Hoxha.

Mbas 5 vjet tė vendosjes nė Amerikė, nėna e Pjetrit vdes. Ajo u varros me ceremoni fetare nga familja, tė afėrmit dhe shumė miq e shokė bashkėatdhetarė kelmendas dhe meshtari i shquar shqiptar Dr. Mons Zef Oroshi, i cili, foli fjalėt mė tė mira pėr kėtė fisnike dhe bij tė nderuar tė Malėsisė.

Pjetri, qysh i ri nė Kelmend, sikurse kujtojnė shumė miq e shokė tė tij, ka pas pėrzemėr ndjenjat e zjarrta atdhetare, fliste me passion dhe respekt pėr historinė e lavdishme tė burrave tė shquar tė Kelmendit, heroizmin e tyre ndėr shekuj, dėshirat e zjarrta pėr liri dhe pavarėsi. Ai kishte dhe ka ende sot njė dashuri tė madhe pėr tė parėt e tij, familjen, nėnėn dhe babain, vėllezėrit dhe tė gjithė tė afėrmit e tjerė, tė cilėt mundi t’i takonte pas emigrimit tė gjatė nė SHBA, kur demokracia vendoset nė vendin e shqiponjave.

Pjetri, si aktivist i madh e i palodhur i cėshtjes shqiptare nė SHBA dhe posacėrisht nė New York, mori pjesė aktive nė shumė demostrata antikomuniste, qė organizoheshin para OKB-sė dhe Shtėpisė sė Bardhė nė Washington, DC.

Ai me shumė bashkėathetarė tė tij, kėrkonte drejtėsi dhe ndalimin e persekutimit tė egėr komunist kundėr familjes sė tij, Kelmendit, Shkodrės dhe gjithė Shqipėrisė, lirinė fetare, lirinė dhe kthimin nė shtėpitė e tyre tė tė gjithė personave, qė padrejtėsisht janė tė syrgjynosur e keqtrajtuar nėpėr kampet e internimit dhe burgjet e ferrit komunist.

Shqiptaro-amerikani i palodhur i ēėshtjes kombėtare Pjetėr Marnjaēaj, kėrkonte pėrmbysjen e sistemit tė egėr barbar komunist dhe vendosjen e demokracisė pėr Atdheun e tij tė vuajtur nga pushtimet e njėpasnjishme tė huaja dhe sėfundi nga ripushtimi barbar, mė i pashpirt komunist, qė vriste dhe torturonte, masakronte dhe internonte shtetasit e vet mė tė mirė, pėr hir tė ideve absurd proletare, tė komunizmit deshtak rus dhe mė vonė atij kinez.

Pėr shumė dekada Shqipqria ndoqi njė vijė tė ashpėr tė komunizmit eksperimental, duke u izoluar nga e gjithe bota pėrparimtare dhe nga vetė vendet komuniste liberale, sikurse u bėnė mė vonė ish Bashkimi Sovjetik dhe Kina.

Kushdo, qė e ka njohur dhe e kujton sot veprimtarin e palodhur energjik Pjetėr Marnjaēaj, tregon se ai pėrmes mesazheve nė tubimet e shqiptarėve tė SHBA-sė, kėrkonte qė shqiptarėt tė jetojnė nė paqe, prosperitet dhe tė bashkuar pa dallim feje, krahine dhe ideje, brenda Atdheut tė lėnė trashėgim nga tė parėt tanė iliro-arbėrorėt.

Ky bir kelmendas, qė vjen nga njė familje shumė e mirė e Malėsisė sė Madhe, gjithnjė kėrkonte qė nė Shqipėri tė vendoset sistemi pėrparimtar pruralist demokratik, me votė tė lire, pėr tė gjithė shtresat e shoqėrisė shqiptare, ku, populli tė vendos vetė fatin e tij, permes funksionimit tė shumė partive politike, sipas modelit tė nė shumė vendeve perėndimore tė botės sė pėrparuar dhe kampionit tė demokracisė SHBA-sė.

Ata nė tubime antikomuniste i bėnin thirrje qeverisė komuniste tė Tiranės sė kuqe, qė tė lejonte lirinė e fjalės, lirinė e besimit fetar, mbasi deri nė vitet 1990 vendi pėrmes njė Kushtetute ateiste e kishte shpallur vendin si shtet ateist dhe pėrsekutonte pamėshirė ēdo klerik fetar dhe popullin, qė tė besonte nė Zot.

 

Pjetėr Mernjaēaj nė demostratat antikomuniste para Selisė sė Misionit tė Shqipėrisė nė New York

Duke biseduar shpesh me aktivistin e palodhur tė komunitetit shqiptaro-amerikanė zotin Pjetėr Mernjaēaj, mėson se ai gjithnjė ka qenė i pandarė nė shumė demostrata antikomuniste para Misionit tė Shqipėrisė Komuniste tė diktatorit Enver Hoxha nė Manhattan, New York.

Me qetėsi dhe modesti, ai flet tubimet antikomuniste dhe tė ofron pėr tė parė nga afėr dokumente, fjalime, fonde financiare, tė mbledhura me zemėr nga bashkėatdhetarėt, qė e donin me gjithė shpirt vendlindjen e tyre, pa dallim feje, krahine ideje.

Atyre u vinte keq pėr mizorinė ku e kishte plandosur komunizmi vendin e shqiponjave, tregon se si organizoheshin shumė veprimtari me frymė patriotike dhe shumė nisma tė tjera asokohe, kur Shqipėria e tij vuante persekutimin e gjatė dhe tė egėr komunist prej shumė dekadash.

Duke biseduar ngrohtėsisht me mikun tim Pjetėr Mernjaēajn, mėson shumė ngjarje dhe figura publike tė rėndėsishme nė komunitetin tonė, tek lexon shėnime dhe ditarin e pasur tė demostratave nacionaliste tė komunitetit shqiptaro-amerikanė, pėr disa dekada nė SHBA, por mė shumti nė New York, Washington DC, etj.

Nė disa takime tė rėndėsishme, ai ka mbajtur ligjeta me pėrmajtje dhe frymė tė thekshme atdhedashurie dhe antikomuniste, pėr tė sensibilizuar opinionin amerikanė, mediat, senatorėt, kongresistėt qeverinė dhe Presidentėt e SHBA-sė gjatė viteve tė ndryshme.

Ai ka hypur disa herė nė podiumet e demostratave antikomuniste tė improvizuar dhe ka folur hapur para bashkėatdhetarėve tė vet. Kėshtu, nė njė tubim, qė mban datėn 9 shkurt 1990, ndėr tė tjera (sot mbas 25 vjetėve, duke lexuar kujtimet e tij tė ruajtura me shumė kujdes nė familje, shėnimi im Gj.F.I.), shkruan:

“…Me datėn 11 dhe 14 Kallnuer rinia e qytetit tė Shkodrės, tė paisun me cekiqa e vegla tė tjera u tubuen rreth shtatores sė Stalinit dhe hodhėn rrota prej gome tė bicikletave duke thirrė tė gjithė me zė tė lartė: “Liri-Demokraci!”, “Poshtė diktatori Enver Hoxha!”, “Enver-Hitler!”, “Poshtė komunizmi!” etj. Forcat e Policisė sė Degės sė Punėve tė Brendshme dhe Sigurimit famkeq, menjiherė erdhėn dhe filluen tė rrahnin me shkopinj gome tė rinjtė antikomunistė dhe arrestuen shumė prej tė tyne.

Vllazen e motra!

Nė nji kohė kur kampi socialist po djegin e shkatrrojnė vėllimet e fundit tė librave me pėrralla tė Marksit, Leninit e Stalinit, Qeveria e kuqe komuniste e Tiranės po mbush burgjet me gjenerata tė reja shqiptare dhe po ndėrton burgje tė reja pėr tė burgosun popullin shqiptar. Humben shpresat e parashikueme me vdekjen e xhelatit Enver Hoxha, se gjoja Ramiz Alia do tė ndryshoj kurs karrocės komuniste nga diktatura nė demokraci mbas 46-vjetve...”

I kudogjenduri, aktivisti i palodhur bashkėatdhetari ynė Pjetėr Mernjaēaj, ėshtė inisiatori dhe mbėshtetėsi kryesor, pėr krijimin e Klubit Kulturorė kuptimplotė “At Gjergj Fishta”, me veprimtari nė Neė York (957 McLeen Avenue, Yonkers, Neė York). 

Pjetri, sėbashku me shumė shokė dhe miq tė tjerė bashkatdhetarė bėjnė fushat, pėr grumbullimin e fondeve financiare pėr shpenzimet fillestare pėr ngritjen e Klubit Kulturorė “At Gjergj Fishta” nė Yonkers, New York.

Qėllimit tė mirė fisnik tė zemrės sė Pjetrit, iu pėrgjigjėn edhe shumė miq tė tij bashkėatdhetarė, si: Zef Tomė Pepaj, Marash Marnjaēaj, Malot Malota, Luan Isufi, Zef Selca, Lek Gojcaj, Dedė Mark Dedaj, Paulin Mernjaēaj. Ata treguan bujarinė karakterstike fisnike shqiptare, pėr tė kontribuar sėbashku me punė vullnetare. Kėshtu, ata arritėn tė mbledhin fonde, pėr ngritjen e tribunės, pagesėn, pėr zbukurimin e truallit, karrigat, tavolinat, qiraja mujore, etj.

Nė njė peticion drejtuar Presidentit George Bush, kur ai po garonte pėr tu bėrė President i SHBA-sė, Pjetri dhe Lidhja Qytetare Shqiptaro-Amerikane, pėrmes ish kongresistit republikan Joe DioGuardi, kėrkon, qė Qeveria Amerikane tė bėnte presion nė rrugė diplomatike, ndaj qeverisė shqiptare e Tiranės komuniste, e cila nė mėnyrė flagrante shkelte dhe persekutonte liritė dhe te drejtat e njeriut prej disa dekadash.

Por nga ana e tjetėr, aty kėrkohet, qė Qeveria Amerikane dhe ai si President i SHBA-sė ti kėrkonte Qeverisė Jugosllave, tė respektonte Liritė dhe tė Drejtat e Njeriut, pėr popullin martir tė Kosovės, qė po keqtrajtohet barbarisht nga makina ushtarake e pushtuesve serb.

Pjetri, ruan me kujdes edhe njė korrespondencė tė pasur, qė ka pasur me aktivistin e palodhur tė cėshtjes shqiptare, ish kongresistin republikan Joseph J. DioGuardi (Mmber of Congress, 1985-1989).

Ai mbasi e falenderon z. DioGuardi pėr gjithēka, qė ka bėrė dhe po vijon pa u lodhur tė kontribuoj pėr ēeshtjen shqiptare, i kėrkon bordit drejtues tė Lidhjes Qytetare Shqiptaro-Amerikane, qė tė kėrkojnė tė bėjnė tė gjithė sėbashku me shumė pėr cėshtjen e Kosovės, duke sensibilizuar mediat amerikane, qė tė shkruajnė pėr shtypjen dhe dhunėn sistematike, qė po bėhen hapur nga Qeveria e Serbisė.

Pjetri, nė emėr tė Organizatės “Zani i Rinis Shqiptare nė Mėrgim” (Yonkers, Neė York, 957 McLeen Avenue), nė njė letėr-mesazh, qė i dėrgon mė 25 Mars tė vitit 1992, Kryetarit tė Kuvendit tė Shqipėrisė zotit Pjetėr Arbnori, ndėr tė tjera, ai tregon se si komuniteti shqiptaro-amerikanė organizon tubime tė rėndėsishme, pėr ngritjen e Flamurit Kombėtar Shqiptar pėrkrah flamurit amerikan.

Nė kėto tubime tė pėrbashkėta marrin pjesė edhe shumė zyrtarė tė lartė tė Bashkisė sė Yonkers-it si dhe kongresistė dhe senator amerikanė, qė kanė kontribuar gjithnjė me zemėr pėr ēėshtjen shqiptare dhe atė tė Kosovės nė veēanti.

Pjetri, i kujton zotit Arbnori, se data 25 Prilli, ėshtė dita qė i kushtohet ngritjes sė Flamurit Kombėtar Shqiptar nė shenjė respektit dhe kujtimit tė nipit tė tij Nikė Mernjaēaj, ceremoni e cila ka vite qė po bėhet traditė, si njė e drejtė ligjore e administratės sė qytetit tė Yonkers-it dhe pėr tė gjithė gjeneratat e ardhshme shqiptare dhe amerikane.

 Menjėherė mbas hapjes sė Shqipėrisė dhe rrėzimit tė komunizmit, nė vitet nė vijim Pjetri, sikurse shumė bashkėatdhetarė tė tjerė shqiptaro-amerikanė, ka patur shpesh ftesa, pėr tė marrė pjesė nė shumė aktivitete kulturore dhe patriotike nė vendlindje.

Kėshtu, nė njė ftesė drejtuar nga Shoqata Atdhetare Kulturore “Besa”, me qendėr nė Shkodėr, me kryetar zotin Dashamir Uruēin, pėr nder tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, me rastin e 80-vjetorit, Pjetėr Mernjaēaj ftohet qė tė vizitoj Shqipėrinė, sėbashku me bashkėatdhetarėt e tjerė, si: Prof. Sami Repishti, Ekrem Bardha, Anthony Athanas, Prof. Peter Prifti, Prof. Eric Hamp. Ai i pėrgjigjet pozitivisht kėsaj ftese dhe kur kthehet nga vendlindja shkruan pėrshtypjet e tij pėr udhėtimin nė Shqipėri dhe pėrjetimin e demokracinė e brishtė atje.

Nė vazhdėn e punės sė pandėrprerė atdhetare, nė ndihmė tė pakursyer ndaj komunitetit shqiptaro-amerikanė dhe pėr tė rivlerėsuar edhe mė shumė figurat e rėndėishme tė kombit shqiptar, Organizata “Zėri i Rinisė Shqiptare nė Mėrgim” (The Voice of Young Albanians in Exile), kolegjiumi i redaksisė sė saj, si: Paulin Mernjaēaj, Halil Lita, Gjovalin Nikēi, Luan H. Gashi, Nikolla Pjetri, Pjetėr Marnjaēaj dhe Vasel Camaj, tė ndihmuar me kėshillat e tyre tė vlefshme edhe nga Dr. Hamdi Oruēi, Dom Rrok Mirdita (sot Shkėlqėsia e Tij Imzot Rrok Mirdita, Arqipeshkėv Metroplit i Arqipeshkvisė Tiranė-Durrės), Dom Pjetėr A. Popaj dhe ish Kryetari i Kėshillit tė Kishės Katolike “Zoja e Shkodrės” zoti Tonin Mirakaj, riboton tė plotė, pa asnjė ndryshim tekstin origjinal “Shqyptarėt dhe tė Drejtat e Tyne”, shkruar nga Poeti Komėbtar At Gjergj Fishta O.F.M. dhe mbajtur nė gjuhėn franceze nė sallėn e madhe tė Universitetit Katolik nė Paris nga Shkėlqėsia e Tij Imzot Luigj Bumēi, Ipeshkėv i Lezhės.





 

Comments
Add New Search
+/-
Write comment
Name:
Email:
 
Website:
Title:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
 
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
 
Please input the anti-spam code that you can read in the image.

3.23 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 
< Prev   Next >